Kaip ligą diagnozavo?
Statistika skelbia, kad storosios žarnos vėžio rizika didėja sulaukus 50-ies, o apie 50 proc. ligos atvejų nustatomi sulaukus 70-ies. Tačiau tai visiškai nereiškia, kad liga neužklups jaunesnius: Gediminas šią diagnozę išgirdo būdamas 45-erių. Vyras fizinio aktyvumo nestokojo, daug laiko praleisdavo treniruotėse. Pirmieji ligos požymiai – pasikeitęs tuštinimosi pobūdis, pilvo pūtimas, nuovargis susirūpinimo nesukėlė ir buvo nurašyti dideliam darbo krūviui. Net kraujas, pastebėtas pasituštinus, neišgąsdino. Kadangi mėgo sportuoti su svarmenimis, kilnoti štangą, pagalvojo, kad vargina hemorojus. Į gydytoją kreipėsi, kai savarankiškas gydymas nepadėjo. Tąkart kolonoskopijos tyrimas parodė, kad yra polipų. Dariniai nebuvo dideli, todėl iš karto, tyrimo metu buvo pašalinti. Gydytojai vyrą įspėjo, kad polipai gali atsinaujinti arba ataugti kitoje vietoje, todėl svarbu nuolat tikrintis. „Ligos nesureikšminau, juolab kad dariniai buvo gerybiniai. Todėl ir tikrintis neskubėjau, į profilaktiką numojau ranka. Susirūpinau po 3 metų, kai vėl pastebėjau kraują tuštinantis. Tiesa, per daug neišsigandau. Pamaniau, kad vėl bus rasti gerybiniai dariniai, kuriuos greitai pašalins, – pasakojo vyras. – Tačiau šįkart kolonoskopijos metu gydytojas darinių nepašalino, nes jie buvo dideli ir kėlė įtarimų. Buvo paimta biopsinė medžiaga. Tyrimo atsakymo jau laukiau su nerimu. Išgirsta diagnozė – III stadijos storosios žarnos vėžys – išmušė žemę iš po kojų“.
Įtakos turėjo paveldimumas ir mitybos įpročiai
Apie 70 proc. atvejų storosios žarnos vėžio priežastys nėra aiškios, tačiau yra žinomi rizikos veiksniai, kurie gali padidinti šios ligos išsivystymą. Tai:
- Paveldimumas. Storosios žarnos vėžio rizika 2-3 kartus didesnė tiems, kurių šeimoje artimieji yra sirgę šia liga.
- Ligos: žarnyno adenominiai polipai, uždegiminės žarnyno ligos (opinis kolitas, Krono liga), cukrinis diabetas, kitos lėtinės ligos.
- Amžius. Metams bėgant ligos tikimybė didėja, nors pastaraisiais metais stebimos ir ligos jaunėjimo tendencijos.
- Mityba, kurioje trūksta skysčių, skaidulų ir gausu sočiųjų riebalų. Vėžį skatinantys maistas yra riebus, kaloringas, gyvūninės kilmės. Yra duomenų, kad didesnė kolorektalinio vėžio rizika yra žmonėms, kurie valgo daug raudonos, perdirbtos mėsos.
- Fizinio aktyvumo stoka. Tyrimai įrodė, kad kasdieninė fizinė veikla yra naudinga žarnyno peristaltikai, sumažina storosios žarnos vėžio tikimybę.
- Nutukimas. Mokslininkai nustatė, kad nutukimas didina daugelio vėžio rūšių riziką. Tačiau kone didžiausia nutukimo įtaka siejama su storosios žarnos vėžiu – šios patologijos riziką nutukimas didina net 40 proc.
- Žalingi įpročiai – rūkymas ir nesaikingas alkoholio vartojimas.
„Galvodamas, kodėl susirgau šia liga, priėjau išvados, kad įtakos turėjo paveldimumas: mano senelis turėjo polipų, po to susirgo žarnyno vėžiu. Be to, prie ligos atsiradimo veikiausiai prisidėjo ir netinkama mityba. Maniau, kad pakanka sportuoti, nerūkyti ir nepiktnaudžiauti alkoholiu. Tačiau paaiškėjo, kad mano pomėgis raudonai mėsai, kepsniams ir nenoras valgyti daržovių galėjo paskatinti vėžį. Nuo vaikystės nemėgstu daržovių, ypač visokių salotų. Vienintelė mano daržovė buvo agurkas. Dabar suprantu, kad ląsteliena yra būtina ir naudinga žarnynui, ir jos racione turi būti daug“, – galimas ligos priežastis vardija pašnekovas.
Kaip sau padėti po gydymo
Gediminui buvo atlikta operacija – pašalinti dariniai, dalis žarnos, limfmazgiai. Po to sekė chemoterapijos kursas. „Gydymas nebuvo lengvas, gana sunkiai toleravau chemoterapiją. Skaudėjo žarnyną, vargino spazmai, kamavo virškinimo ir tuštinimosi problemos. Buvau išsekęs, silpnas, be jėgų. Kartkartėmis nuotaika buvo visai prasta, viltis apleisdavo“, – prisimena vyras.
Susirgęs Gediminas surado likimo draugų, bendravimas su kuriais padėjo sunkiomis akimirkomis. „Iš jų sužinojau ir apie papildomas priemones, galinčias padėti greičiau atgauti jėgas po gydymo. Sužinojau apie ugniažolės preparatus, kurie buvo nepakeičiami mano likimo draugai po chemoterapijos. Radau ir gerai žinomo fitoterapeuto Juozo Ruolios straipsnį, kuriame jis teigė, kad būtent ugniažolėje yra ir prieš vėžį veikiančių, ir žarnyno, skrandžio spazmus malšinančių fitomedžiagų. Sužinojau, kad ugniažolės savybės atsiskleidžia geriau, kai kartu yra medetka, gyslotis, kurie pasižymi priešuždegiminiu poveikiu. Pasitariau su medikais. Mano atveju preparatas tiko, nes vargino skrandžio, žarnyno spazmai, uždegimas“, – patirtimi dalijasi pašnekovas.
Sužinojau apie ugniažolės preparatus, kurie buvo nepakeičiami mano likimo draugai po chemoterapijos.
„Fitoterapeutas J.Ruolia minėjo, kad žmonėms, kurie turi polinkį sirgti žarnyno polipoze, verta vartoti ugniažolės preparatų profilaktiškai, nes tai gali padėti apsaugoti nuo polipų atsiradimo ir stabdyti jų augimą. Svarbi žinia, gaila, kad nežinojau to anksčiau“, – teigia Gediminas.
Nesenai teko dalyvauti žolininko-vaistininko Virgilijaus Skirkevičiaus paskaitoje. Jo nuomone, vėžiu sergantiesiems rekomenduojamos įvairios vaistažolės, jų mišiniai: pvz., medetka, gyslotis, mėtos, ramunėlės, juodųjų serbentų lapai, kt., nes juose yra antioksidantų. Tai augalai, kurie pasižymi uždegiminius procesus mažinančiu poveikiu, o vėžinės ląstelės kaip tik ir minta uždegimo metu išskiriamomis medžiagomis. Taip pat antioksidantai slopina žalingą laisvųjų radikalų poveikį. Tačiau prioritetinis augalų, skirtų onkologinėms ligoniams, požymis yra prieš vėžį veikiantys junginiai, kurie pasižymi išskirtine galimybe veikti pakitusį darinį, auglį. Tad vėžiu sergantiesiems itin naudingas augalas yra didžioji ugniažolė, kurios sudėtyje yra tokių junginių. Kartu vaistininkas pabrėžia, kad ugniažolė – stiprus augalas, todėl nesiūlo jo ruošti pačiam, nes, nežinant dozių, galima pakenkti kepenims ir ligos rodikliams. Ugniažoles preparatus geriau rinktis vaistinėse, kuriuose ugniažolė yra su kitais augalais (gysločiu, medetka). Taip būsime tikri, kad gausime saugius ir veiksmingus fitomedžiagų kiekius. Augalų deriniai yra geriau už grynųjų medžiagų vartojimą. Reikia atsižvelgti į gamtą, kurioje nėra visiškai grynų medžiagų.
Kovas – storosios žarnos vėžio žinomumo mėnuo
Storosios žarnos vėžys – vienas klastingiausių, nes iki šiol, nepaisant egzistuojančios ankstyvosios ligos diagnostikos programos, daugiausia nustatoma jau pažengusios III-IV stadijos. Kita klasta – mirtingumas nuo storosios žarnos vėžio Lietuvoje ženkliai viršija Europos vidurkį ir yra vienas iš didžiausių. Todėl itin svarbu raginti žmones tikrintis. Neignoruoti ligos simptomų, jeigu jie yra. Primename, kad pagrindiniai simptomai yra naujai atsiradę virškinimo sutrikimai, pilvo pūtimas, pasikeitusi išmatų forma, kraujingos gleivės ar kraujas išmatose. Tuos, kurie simptomų neturi ir kurie yra 50-74 metų amžiaus, medikai kviečia dalyvauti storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programoje, kuri remiasi slapto kraujavimo testu išmatose. Esant neigiamam rezultatui, testas kartojamas kas dvejus metus. Jeigu testas teigiamas, šeimos gydytojas siunčia pacientą į specializuotą įstaigą atlikti kolonoskopiją. Visa tai – kad liga būtų nustatyta anksti ir būtų galima tikėtis gerų gydymo rezultatų. Padėkime sau – neignoruokime simptomų, dalyvaukime programoje, puoselėkime sveiką gyvenseną.
