Prie populiariausių sostinės ežerų ir pajūryje dirbantys gelbėtojai teigia, jog
šįmet jų prižiūrimose teritorijose nenuskendo nė vienas vaikas, tačiau tik todėl, kad jie nuolat mina kelią iki atsainiai poilsiaujančių tėvų ir juos drausmina.
Vasara, pažymėta skaudžiomis netektimis – nuskendo du kūdikiai
Vos prieš porą dienų pranešta apie Alytaus Dailidės ežere skendusius vaikus, vieną iš jų, gelbėtojo Elvino Mockevičiaus teigimu, pavyko ištraukti laimingo atsitiktinumo ir aplinkinių vyrų dėka.
Tame pačiame ežere mažametis skendo ir liepos 1-ąją, jį pavyko išgelbėti. Birželio pabaigoje Kazokiškėse (Elektrėnų savivaldybėje) dviem berniukams įšokus į vandens rezervuarą vienas jų nuskendo.
Liepos 4-ąją Lazdijų rajone įkritęs į privačioje sodyboje buvusį vandens rezervuarą nuskendo vos 1,5 metų kūdikis. Lygiai taip pat Panevėžio rajone gegužės pradžioje nuskendo į sodų bendrijos tvenkinį įkritęs 2-ejų metų vaikas.
Vilniaus greitosios pagalbos stoties direktoriaus pavaduotoja Vanda Pumputienė informavo, jog Vilniaus regione 2016 m. gegužės-birželio mėnesiais dėl skęstančių vaikų į GMP stotį buvo kreiptasi 3 kartus. Du iškvietimai buvo registruoti į Elektrėnų seniūniją (2 vaikai nuskendo, 1 liko gyvas) ir vienas iškvietimas į Vilniaus rajono savivaldybę. Apie jo baigtį šios stoties medikai informacijos neturi.
Kauno greitosios pagalbos stoties viršininko pavaduotoja medicinai Danguolė Vaikšnienė 15min.lt taip pat informavo, jog gegužės pabaigoje Kulautuvos karjere (Kauno rajone), skendo 15-os metų jaunuolis, vandens jis įtraukė pernelyg drąsiai nerdamas į ežerą. Paauglio gaivinti neprireikė, tačiau dėl viso pikto jis nuvežtas į klinikas.
Vilniaus gelbėtojų vadovas: mamytės pradeda degintis ir pamiršta, kad turi vaikų
Bendrovės „Grinda“ prižiūrinčios Valakampių, Žirmūnų, Salotės bei Žaliųjų ežerų paplūdimius sostinėje Gelbėjimo ir paplūdimių priežiūros tarnybos vadovas Albertas Baranauskas teigė, jog šią vasarą išgelbėti 7 žmonės iš jų – 4 vaikai. Visi jie skendo Salotės ežere. Nuo 2012-ųjų Vilniaus paplūdimiuose, prižiūrimuose gelbėtojų, nenuskendo nė vienas žmogus.
„Pagal taisykles, iki 12-os metų vaikui maudantis šalia jo turi būti suaugęs žmogus, – pabrėžė gelbėtojų tarnybos vadovas. – O mamytės neretai atsiveda vaikus, pradeda degintis ir pamiršta, kad su vaikais atėjo.“
A.Baranauskas teigė, jog Vilniaus paplūdimių gelbėtojai turi darbo patirtį nuo 10 iki 30-ies metų.
„Vienas iš gelbėtojų man yra sakęs: kai poilsiautojai ateina į paplūdimį, aš jau matau, kurie iš jų gali skęsti. Pasidžiaugiame, jog jau nebėra tokių atvejų, kaip 2012-aisiais, kai 2-iese į paplūdimį tempiasi tris dėžes alaus. Neblaivūs suaugusieji, žinoma, nepastebi ir kur nuklysta jų vaikai“, – prisiminė A.Baranauskas.
A.Baranauskas patarė maudytis tik oficialiuose paplūdimiuose, prižiūrimuose gelbėtojų, taip pat atkreipti dėmesį į ženklus, perspėjančius apie duobes – jas vanduo išplauna ir ežeruose, tačiau gelbėtojai jas sužymi.
Tuo metu Palangos miesto gelbėtojų tarnybos vadovas Jonas Pirožnikas sako, jog gegužės mėnuo buvo ramus, nes vaikams dar tęsėsi pamokos. Birželio mėnesį nelaimių išvengta, tačiau tėvus drausminti teko ne kartą. Šiais metais Palangos paplūdimyje nenuskendo nė vienas žmogus – nei vaikas, nei suaugęs.
„Pagal taisykles vaikai iki 14-os metų turi maudytis su suaugusiųjų priežiūra. Tai nereiškia, kad žiūrite į vaiką nuo kranto: vienas iš suaugusiųjų turėtų būti vandenyje šalia vaiko, jei yra bangavimas – netgi laikyti už rankos“, – sakė J.Pirožnikas.
Į paplūdimį teko kviesti Vaiko teisių apsaugos tarnybą
Palangos gelbėtojų vadą pribloškia tėvai, kurie savo besimaudančius vaikus „prižiūri“ stovėdami kopose, kitaip tariant, apie 200 metrų iki jūros kranto.
„Tokiems sakau: labai gerai, kad stebite, prižiūrite. Tikrai pamatysite, kaip vaikas nuskęs jūsų akyse. Tada į mane žiūri išpūstomis akimis. Ką, manote, spėtumėte nubėgti iki jūros? Mes kažkada turėjome atvejį, kai tėvas bėgo jūroje su trimete, buvo visiškai šalia ir ją netikėtai pagavo banga. Mergaitė nuskendo...“ – sako J.Pirožnikas.
Pašnekovas pabrėžia, jog gelbėtojai dirba 50 proc. krante ir 50 proc. stebėdami besimaudančius jūroje.
Kalbant apie elgesį su vaikais J.Pirožnikas prisimena praėjusių metų atvejį, kai į paplūdimį teko iškviesti net Vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistus.
„Tėtis ir mama sau ramiai kopose vartojo alkoholį, o vaikas – 6-erių metų – bėgiojo po jūrą. Išgaudėme tą vaiką ir paklausėm, kur jo tėvai. Sako: „Kažkur ten, kopose“. Pradėjom ieškoti ir tėvus radom už maždaug pusės kilometro. Jie tik išpūtė akis: „O ko jūs norit? Mes ilsimės, mums atostogos, ką norime, tą darome“. Pasakiau: „Stop! Ko norite – nedarote, nes turite mažametį vaiką.“ Kadangi tėvai toliau nesuprato, kas čia blogo, teko iškviesti policiją ir Vaiko teisių apsaugos tarnybą. Kaip visa tai baigėsi gerai nežinome, tačiau tėvai tikrai buvo nubausti“, – prisiminė J. Pirožnikas.
Gelbėtojo patarimas – atsigulkite, ir pagausite tas pačias bangas
Gelbėtojas akcentavo, jog Baltijos jūroje pavojingiausios yra bangos. Nors pagal gelbėtojų skalę vėliavos, informuojančios apie tai, ar maudytis galima, turėtų būti žalios, geltonos ir raudonos spalvų, Lietuvos pajūrio gelbėtojai žalios vėliavos praktiškai niekuomet nekelia.
Geltona vėliava reiškia, jog maudytis pavojinga, raudona, keliama tuomet, kai bangavimas viršija 3 balus – maudytis draudžiama. Raudona vėliava taip pat keliama, kai jūroje pasklinda kokia nors tarša.
„Taip pat po audros, kai būna daugybė duobių, laikome raudoną vėliavą net bangavimui nurimus. Nes prireikia paros ar net dviejų, kad duobės šiek tiek išsilygintų, o jos yra labai pavojingos“, – kalbėjo J.Pirožnikas.
Jis prašė poilsiautojų, net jei labai norisi pasimėgauti bangomis, neiti gilyn į jūrą: atsigulę ar pritūpę, būdami apie 1,5-2 metrai nuo kranto, galite pagauti tas pačias bangas.
Suaugusius, kurie negali nustygti esant stipriam bangavimui, Palangos gelbėtojai apvelka gelbėjimosi liemenėmis. Tokiu būdu žmonės pajunta, kaip stipriai juos nešioja jūros srovės, tačiau nepaneria po vandeniu.
Kuršių nerijos gelbėtojas: tėvams reikėtų duoti į kailį
Kuršių nerijos gelbėtojų vyresnysis Žilvinas pripažino, jog Preilos paplūdimyje visai neseniai nuskendo daugiau nei 50-ies metų vyras. Per 10-metį – tai tik antras toks atvejis Kuršių nerijoje.
Tuo metu paklausus apie vaikų skendimo atvejus gelbėtojas tik atsidūsta, jog : „Tėvams į kailį reikėtų duoti... O bausti negalime – mes ne policija.“
Žilvinas pasakoja, jog liepos 6-ąją, Mindaugo karūnavimo dieną, gelbėtojai turėjo drausminti mamą, kurios du vaikai stovėjo įsibridę į jūrą aukščiau juosmens, esant 2 balų bangavimui ir stipriam vėjui. Stotyje tuo metu buvo iškelta raudona vėliava, draudžianti maudytis ne tik vaikams, bet ir suaugusiems.
„Visą laiką stebėjome tuos vaikus iš stoties, o mamytė su šuniuku – ant kranto! Tos bangos vaikus vilioja ir jie žingsnis po žingsnio brenda gilyn. Kai privažiavome ir sudrausminome mamą, ji nusistebėjo: „Taigi jie tik iki kelių!“ Na, mums jau iš stoties matėsi, jog vaikai įsibridę gerokai giliau, nei iki kelių“, – stebėjosi Žilvinas.
Gelbėtojas teigė, jog vieni poilsiautojai padėkoja, kiti – įžūliai atsikerta ir dar palydi rusiškais keiksmažodžiais.
„Suprantu, atostogos, norisi tos jūros, tos bangos, bet reikia ir savisaugos, ypač nesaugojami vaikai. Kartais ištraukiame 8-10 metų vaikus iš jūros, o tėvai tik tada atbėga nuo kopų: „Čia mano, mano!“. Jūsų tai jūsų, bet kodėl taip neapdairiai elgiatės?“, – kalbėjo Žilvinas.
Kuršių nerijos gelbėtojas amžių, kada vaikas gali maudytis vienas įvertina dar griežčiau, nei jo kolegos: jei alkoholis parduodamas nuo 18-os, tiek sulaukus galima vienam bristi į banguojančią jūrą.
