Gelbėtojas ir plaukimo instruktorė primena apie tai, kaip tinkamai pasiruošti maudynėms, kokie kūno signalai praneša apie grėsmę ir kokias plaukimo technikas reikėtų taikyti skirtinguose vandens telkiniuose.
Dabartinė situacija kelia nerimą
Ugniagesių gelbėtojų mokyklos specialisto Kristijono Pinskaus teigimu, skęstančiųjų vandens telkiniuose šiuo metu tik daugėja, pastebimas ir personalo trūkumas paplūdimiuose.
„Pagal statistiką, skęstančių žmonių skaičius auga, ypač pastebimas didelis vyrų skaičius. Pagrindinė priežastis – alkoholio vartojimas. Šiuo metu didžiulis pikas paplūdimiuose, o personalo mažai. Vienas gelbėtojas gali sužiūrėti 20 žmonių, o kai jų 100 ir daugiau – tai tikrai sudėtinga padaryti“, – sako K.Pinskus.
Visgi, K.Pinskaus teigimu, po paskutinio tragiško įvykio, kurio metu nuskendo du šeimos nariai, prevencinės priemonės vėl aktyvėja: „Daugėja patruliavimo paplūdimiuose kartu su policija ir kitu personalu. Pastebimas didesnis žiniasklaidos įsitraukimas – daugiau komunikuojama apie prevenciją. Tai svarbu, nes daug nelaimių nutinka dėl elementariausių taisyklingo plaukimo taisyklių nesilaikymo, kurios yra iškabintos ir paviešintos daugumoje vietų “, – komentuoja K.Pinskus.
Būtinas apšilimas ir raumenų pratempimas po plaukimo
Sveikatingumo klubo „Impuls“ plaukimo instruktorė Asta Misiūnaitė sako, kad po ilgesnės pertraukos grįžusiems plaukimo mėgėjams ar pradedantiesiems svarbu tinkamai paruošti savo kūną ir nepersistengti.
„Nepulkite plaukti kelių kilometrų ir neišsikelkite sau tikslo perplaukti visą ežerą. Krūvį reikia kasdien didinti po truputį. Svarbu atsiminti, kad geriau neplaukti po sočių pusryčių ar pietų, kad skrandis nebūtų apkrautas maistu, taip pat rekomenduojama negerti gazuotų gėrimų – geriausia rinktis paprastą vandenį“, – patarimais dalijasi A.Misiūnaitė.
Pašnekovė pabrėžia, kad labai reikšminga skirti laiko apšilimui prieš ir po plaukimo: „Pastebiu, kad prieš plaukiant žmonės pamiršta padaryti lankstumo bei tempimo pratimus kaklui, krūtinei, nugarai, dubeniui, šlaunims, blauzdoms. Taikomi pratimai dažnai atkartoja plaukimo stiliaus judesius. Apšilimo metu siekiame išjudinti visus sąnarius ir raiščius. Ypatingas dėmesys turi būti skiriamas pečių juosti. Rekomenduoju apšilimą atlikti 5-10 minučių. O po plaukimo padarykite bendruosius tempimo pratimus, kaip ir po kiekvieno sporto “, – teigia A.Misiūnaitė.
Dažniausios klaidos ir pavojaus ženklai
Trenerė A.Misiūnaitė sako, kad kiekvienas privalo žinoti savo galimybių ribas, kurias geriausia išbandyti baseine. Ji taip pat išduoda teisingo plaukimo kertinę taisyklę ir pabrėžia pasitaikančias klaidas.
„Tas pats atstumas baseine jau visai kitaip atrodys ežere, o ypač jūroje. Savo galimybes geriau tikrinkime baseine, bet jokiu būdu ne atvirame vandenyje, – sako A.Misiūnaitė. –Didžiausia klaida yra plaukti iškėlus galvą virš vandens, nes tokiu būdu ypatingai įtempiame kaklo raumenis. Pagrindinė taisyklingo plaukimo taisyklė – įkvėpti orą ir išpūsti po vandeniu. Kai dėl dusulio negalite plaukti ilgesnio atstumo ar greit pervargsta kojos ar rankos – patariu kreiptis į profesionalų trenerį, kuris padės ištaisyti kvėpavimo klaidas ir esminius technikos trūkumas.“
K.Pinskus papildo, kad netaisyklingai apšilus, vartojant svaigiuosius gėrimus, vaistus ir geriant mažai vandens – galimi rimti sveikatos sutrikimai arba net blogiausias scenarijus.
„Dėl šalto vandens ar staigaus temperatūros pokyčio gali sutraukti mėšlungį. Vyresnio amžiaus žmones net gali ištikti insultas ar staigus apsvaigimas. Reikia nepamiršti gerti daug vandens ir vengti alkoholinių gėrimų ar vaistų nuo nervų“, – pabrėžia K. Pinskus.
Taisyklingas plaukimas – nauda sveikatai
Plaukimo instruktorė pabrėžia, kad pritaikant įvairius plaukimo stilius tolygiai dirba beveik visi kūno raumenys. Taisyklingas plaukimas turi didelį teigiamą poveikį mūsų sveikatai. Ši aktyvi veikla ypač rekomenduojama antsvorio turintiems žmonėms.
„Norint labiau įdarbinti rankas, pečius, krūtinę ir nugaros raumenis – galima ant rankų dėtis plaukimo lopetėles. Jeigu norime, kad stipriau padirbėtų kojos – tuomet į rankas imame plaukimo lentelę ir aktyviau judame kojomis arba naudojame plaukmenis.
Plaukdami mes stipriname nervų sistemą, geriname ištvermę, jėgą, kraujotakos ir širdies darbą, didiname plaučių tūrį, o tai svarbu sergant astma. Plaukiant mes neapkrauname sąnarių – labai maža traumų galimybė“, – privalumas vardija A.Misiūnaitė.
Skirtinguose telkiniuose – skirtingos plaukimo technikos
Sveikatingumo klubo plaukimo instruktorė A.Misiūnaitė atskleidžia, kad skirtinguose vandens telkiniuose vertėtų taikyti skirtingas plaukimo technikas.
„Ežere yra mažiausias bangavimas ir praktiškai nebūna srovių, todėl ežere yra plaukti saugiausia. Čia tinka visi plaukimo stiliai. Jeigu norite plaukti gilyn į ežerą, su savimi turėkime plaukimo plūdę, kad bet kuriuo metu galėtumėte sustoti ir pailsėti plūduriuodami. Upėje patariu nenutolti nuo kranto, nes čia stiprios srovės. Jeigu sugalvojote perplaukti upę – tai darykite tik su plaukimo plūde“, – sako A.Misiūnaitė.
Kalbant apie plaukimą jūroje, A. Misiūnaitė pabrėžia, kad reikia būti itin atsargiems dėl kiekvienoje jūroje esančio skirtingo bangavimo, paslaptingų srovių ir duobių, kurios gali įtraukti gilyn į plačiuosius vandenis.
„Visos mano išbraidytos jūros skiriasi. Patariu plaukti ne gilyn, o pagal krantą, kur nėra didelio gylio. Plaukiokite tik tuomet, kai nėra bangavimo. Rekomenduoju plaukti laisvu stiliumi arba nugara, vengti plaukimo krūtine, nes sūrus vanduo laiko kūną paviršiuje. Šiame plaukimo stiliuje kojos turėtų būti žemiau nei visas kūnas, o sūrus vanduo to padaryti neleidžia. Kitas svarbus aspektas – ilgai plaukiant krūtine pradės kentėti stuburas“, – įspėja pašnekovė.