Įvairiose šalyse atsiranda moterų, kurios ryžtasi pasidaryti tokias tatuiruotes ir teigia, jog toks sprendimas jų psichologinę būseną pakeitė iš esmės.
Britei Lizai Howley mastektomija buvo atlikta 2006-aisiais ir nuo tada daug metų ji nenorėjo, kad vyras matytų ją be drabužių. Bet kai moteris išsitatuiravo gėles tose vietose, kur kažkada buvo krūtys, jos psichologinė savijauta pasikeitė. „Dabar aš myliu tą savo kūno dalį, aš ja didžiuojuosi, ji atrodo puikiai, – „The Guardian“ teigė Liza, kuriai šiuo metu jau daugiau kaip septyniasdešimt. – Mes su vyru nė įsivaizduoti negalėjome, kad, sulaukę tokio amžiaus, pasidarysime tatuiruotes.“ Solidarizuodamasis su žmona vyras ant rankos išsitatuiravo Elvio Presley atvaizdą.
TAIP PAT SKAITYKITE: Lėtinės ligos: kaip nepalūžti ir su jomis gyventi
Toms, kurioms buvo atlikta krūtų rekonstrukcija ir itin ryškių randų nebeliko, tatuiruočių meistras taip pat gali padėti – pavyzdžiui, „nupiešti“ spenelius.
Toms, kurioms buvo atlikta krūtų rekonstrukcija ir itin ryškių randų nebeliko, tatuiruočių meistras taip pat gali padėti – pavyzdžiui, „nupiešti“ spenelius. Anot vienos „The Guardian“ kalbintos psichologės iš Didžiosios Britanijos, „paprastai tatuiruotė yra paskutinis moterų, susirgusių krūties vėžiu ir praradusių krūtis, kelionės etapas. Jis leidžia joms pasijusti tokioms, kokios buvo anksčiau, ir judėti pirmyn. Nuostabu turėti galimybę padaryti kažką pozityvaus ir padėti kitiems.“
Ką mano specialistai Lietuvoje?
Danguolė Žaliauskienė, psichiatrė (Kauno klinikų Onkologijos ligoninė):
„Jei moteris, serganti krūties vėžiu, kažką dėl savęs daro – sveikintinas dalykas. Ji neverkia, neaimanuoja, o kažką daro! Tatuiruotės? Tai jos pasirinkimas. Aš nevertinu tatuiruotės kategorijomis „gerai“ ir „blogai“, akcentuoju kitą dalyką – moters pastangas sau padėti.“
TAIP PAT SKAITYKITE: Jaudina ir šokiruoja: apatinių reklamoje – krūtų netekusios moterys
Ernestas Narkevičius, tatuiruočių meistras („Super 7 Tattoo“):
„Man pačiam dar neteko nieko panašaus daryti, bet esu matęs, kaip kolegos rekonstruoja spenelius. Jei krūtis praradusi moteris padedant tatuiruočių specialistui pasijustų geriau, kodėl gi to nepadarius? Tatuiruotė man visada graži – kad ir kur būtų. Aišku, reikia apgalvoti, koks piešinys labiausiai tiktų. Abstraktus, pavyzdžiui, gėlės, atrodys gerai, bet jei kam nors šautų mintis nusipiešti krūtis, tokia tatuiruotė atrodytų komiškai. Kas kita – speneliai: spalva galima sukurti iliuziją, kad jie yra. Gal ištatuiruoti speneliai ir nebus visiškai „tikri“ , tačiau, manau, kad geriau tokie nei visai nieko.“
