Po privataus vizito – šokas
„Šių metų pradžioje mūsų šeimoje gimė dvyniai, iš kurių vienam buvo užsitęsusi gelta. Žinodami, kokia rimta tai patologija naujagimio organizmui, kai nėra skaidomas bilirubinas, tikėjomės Panevėžyje esančios šeimos klinikos (pavadinimas redakcijai žinomas – red.), kurioje esame užsiregistravę, atsakingo požiūrio ir veiksmų sprendžiant bei tiriant šią problemą, paskiriant tyrimus, gydymą ir stebint ligos eigą.
Deja, gydytoja bei slaugytoja ne tik nelankė sergančio naujagimio namuose, tačiau ir klastojo dokumentus įrašydamos į kortelę įrašus, jog vizitai į namus, už kuriuos yra mokami skatinamieji priedai, atlikti. Tokių įrašų mūsų dviem vaikams atlikta bent 16“, – teigė panevėžietė (vardas redakcijai žinomas – red.).
Įrašus pamatė, kai po privataus vizito į Santaros klinikas šeima nusprendė pakeisti gydymo įstaigą.
Kaip 15min GYVENIMUI pasakojo moteris, šiuos įrašus ji pamatė, kai po privataus vizito į Santaros klinikas šeima nusprendė pakeisti gydymo įstaigą. Tuomet jie gavo progos pavartyti vaikų ligos istoriją ir negalėjo patikėti tuo, ką ten perskaitė: akivaizdžiai joje buvo nurodyta gerokai daugiau paslaugų, nei jų buvo gauta.
Taip pat juos pritrenkė įrašai apie gelta sergančio kūdikio būklę. Tik pirmuose įrašuose buvo paminėta, kad vaiko odelė gelsva, o vėliau ji tapo „švari ir rausva“, nors Santaros klinikų gydytojo diagnozė bylojo ką kita – užsitęsusi naujagimio gelta.
Moteris patikino, kad gydytoja pas juos buvo apsilankiusi tik vieną kartą – iš karto, kai jie grįžo namo po gimdymo. Tačiau dauguma įrašų kortelėje – apie paslaugas, kurios nebuvo teiktos nei tiesiogiai, nei nuotoliniu būdu.
„Į Vilnių konsultacijai nusprendėme vykti savo iniciatyva, nes jautėme, kad iš savo gydytojos nesulaukiame jokios pagalbos. Kai klausėme, ar reikia atlikti tyrimus, ką daryti, ji sakė, kad nieko nereikia, ir skyrė vaistą, kurį galima vartoti tik vaikams nuo 12 metų. Santaros klinikose mums griežtai pasakė – jokių tablečių.
Kai po šio vizito grįžome pas savo šeimos gydytoją Panevėžyje ir padavėme jai išrašą, buvome su vyru užsipulti, kaip drįsome be jos žinios ir leidimo vykti pas kitus specialistus. Mandagiai atsakėme, jog esame susirūpinę savo vaikučio sveikata, nes būklė negerėja: gelta iš odos neišnykusi, akių obuoliai – ryškiai geltoni. Iš gydytojos, deja, mandagumo sulaukti nepavyko“, – tikino pašnekovė.
Ligonių kasos mokėjo už neatliktas paslaugas
Po šio incidento tėvai pateikė skundą savo šeimos klinikos administracijai. Pastaroji, atlikusi vidinį auditą, personalo veikloje pažeidimų nenustatė. Kaip sako pati mama, jai buvo pasakyta, kad specialistai dirba pagal numatytus teisės aktus ir normas, o jeigu jai atrodo, kad jos vaikai nebuvo tinkamai prižiūrimi bei stebimi, yra tik „jos asmeninė nuomonė“. Tuomet šeima kreipėsi į gydymo įstaigų veiklą kontroliuojančias institucijas.
Tiek Panevėžio teritorinė ligonių kasa, tiek Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba (toliau – Akreditavimo tarnyba), atlikusios įstaigoje patikrinimus, nustatė daugybę pažeidimų.
Panevėžio teritorinės ligonių kasos tyrimo ataskaitoje pažymėta, kad per tris tyrimo dienas pavyko nustatyti, kad aštuoniais atvejais įstaiga gavo apmokėjimą už naujagimio apžiūrą namuose po gimdymo, tačiau realiai, kaip patvirtino mamos, su kuriomis buvo susisiekta, gydytoja pas jas nesilankė. Tokių atvejų rasta aštuoni. Taip pat 22 atvejais nepagrįstai suvestos į sistemą bei pateiktos apmokėjimui slaugytojos skatinamosios paslaugos, nors naujagimiai vėlgi nebuvo apžiūrėti.
Ataskaitoje nurodoma, kad dar šiais metais numatyta atlikti „pakartotiną kontrolės procedūrą, siekiant nustatyti, ar ASPĮ (minėta šeimos klinika – red.) užtikrina Ekspertizės pažymoje išdėstytų teisės aktų nuostatų tinkamą vykdymą“.
Tėvų skundas pasiteisino
Akreditavimo tarnyba savo ruožtu taip pat konstatavo, kad įrašai vaiko ligos istorijoje yra prieštaringi. Esą juose buvo minima, kad motina nusiskundimų neturi, mergaitės būklė gera, ji miega ir valgo gerai, svoris auga, oda rausva, bamba gyja gerai ir pan.
Tačiau gydytoja kūdikiui rekomendavo mėnesiui atidėti planinį skiepą nuo hepatito B ir skyrė tam tikrą vaistą, tačiau ligos istorijoje neargumentavo šių savo sprendimų: „Gydytoja nenurodė, dėl kokių priežasčių yra atidedamas skiepas, nepagrindė, kodėl naujagimei skiriamas vaistinis preparatas, kuris rekomenduotinas asmenims, vyresniems nei 12 metų.“
Tarnybos ataskaitoje pažymėta, kad gydytoja teigė, jog tinkamai neužpildė ligos istorijos dėl didelio darbo krūvio.
Pasak Akreditavimo tarnybos, slaugytojos įvesti medicininės apžiūros įrašai taip pat neatitiko realios kūdikio būklės, o paprašyta pasiaiškinti ji teigė, kad neprisimena jų kilmės – galbūt paslaugos buvo teiktos nuotoliniu būdu, todėl vėlgi buvo padaryta išvada, kad dalis įrašų įvesti neatlikus realios apžiūros: „Atsižvelgiant į slaugytojos paaiškinimą <...> bei į prieštaringus gydytojos ir slaugytojos įrašus apie naujagimio geltą, daroma išvada, kad vaikų sveikatos raidos istorijoje nebuvo įrašyti 2020-02-04 vizito duomenys, 2020-02-10 ir 2020-02-17 buvo atlikti neatlikus realios vaiko apžiūros.“
Taip pat ataskaitoje konstatuota, kad gydytoja naujagimiui neskyrė šioje situacijoje visų būtinų tyrimų – bilirubino koncentracijos kraujyje nustatymo, bendro kraujo, šlapimo, išmatų tyrimų, o taip pat skyrė netinkamą gydymą vaistais, kurių „saugumas vaikams iki 2 metų yra neištirtas arba nerekomenduojamas vaikams, jaunesniems nei 12 metų“.
Pagal patvirtintą protokolą, bilirubino kiekis kraujyje privalo būti matuojamas užsitęsus naujagimio geltai daugiau nei 14 parų. Šiuo atveju situacija negerėjo gerokai ilgiau.
Tik tuomet, kai apsilankėme Santaros klinikose, mums buvo paaiškinta, kokius tyrimus turėjo skirti šeimos gydytoja.
Svarsto apie galimybę kreiptis į teismą
„Tik tuomet, kai apsilankėme Santaros klinikose, mums buvo paaiškinta, kokius tyrimus turėjo skirti šeimos gydytoja. Taip pat sužinojome, kad turėjome būti nusiųsti šviesos terapijai, kad greičiau bilirubinas skaidytųsi. Kas priklausė nuo mūsų, tai mes darėme – kiek įmanoma, guldydavome vaiką prie lango, kad gautų saulės šviesos, ir į lauką veždavome, tačiau to buvo mažai. Tris mėnesius gyvenome didžiuliame strese, kol situacija susitvarkė“, – pasakojo moteris.
Pasak jos, naujoje gydymo įstaigoje jie gavo visus reikiamus tyrimus, taip pat tenka pagreitintu tempu skiepytis: paaiškėjo, kad rekomendacija vaiko neskiepyti taip pat buvo klaidinga. Dar daugiau, kad nekiltų painiavos, ankstesnė gydytoja patarė neskiepyti abiejų vaikų, t. y. taip pat ir sveikojo dvynio, o juk ligos, pasak mamos, nuo kurių naujagimiai skiepijami, jiems mirtinai pavojingos.
Tiesa, akreditavimo tarnyba nesiėmė vertinti tėvų skundo dėl medicininių įrašų klastojimo, taip pat dėl neetiško gydytojos elgesio nurodydama, kad tai ne jos kompetencija. Tačiau tėvai nusiteikę nenuleisti rankų ir svarsto galimybę kreiptis dėl to į teismą.
„Mano manymu, taip neturėtų būti. Juk mes, dirbantys žmonės, mokame mokesčius. O dabar įstaiga iš mokesčių mokėtojų pinigų gavo užmokestį už paslaugas, kurių neatliko“, – įsitikinusi pašnekovė.
Gavę šeimos klinikos komentarą, tekstą papildysime.
