Sveiki įpročiai
Sportas pagerina ne tik bendrą fizinę būklę, bet ir gebėjimą apdoroti, įsiminti informaciją. Mankštinantis pagilėja kvėpavimas, padidėja deguonies tiekimas, todėl sumažėja įvairių su atminties pablogėjimu susijusių (taip pat diabeto, širdies ir kraujagyslių) ligų rizika.
Judant sustiprėja cheminių reakcijų aktyvumas, o išsiskyrusios medžiagos teigiamai veikia neuronus. Per dieną rekomenduojama judėti gryname ore ne mažiau kaip 30 min., ypač jei dirbate sėdimą darbą. Labai tinka greitasis ėjimas, bėgimas, plaukimas, važinėjimas dviračiu.
Smegenys negali veikti visu pajėgumu, jeigu joms trūksta poilsio. Įrodyta, kad dėl miego stokos 33 proc. sumažėja kūrybiškumas, gebėjimas spręsti problemas ir kritinis mąstymas. Nesvarbu, studijuojate, dirbate ar sprendžiate gyvenimo dilemas, miego trūkumas gali privesti prie psichologinio disbalanso. Kokybiško poilsio režimas gyvybiškai svarbus mokymosi procese. Harvardo universitete atlikti tyrimai įrodo, kad įgytos žinios įsimenamos būtent nakties miego metu.
Įrodyta, kad dėl miego stokos 33 proc. sumažėja kūrybiškumas, gebėjimas spręsti problemas ir kritinis mąstymas.
Stresas – didžiausias smegenų priešas. Ilgalaikės, neišspręstos problemos sukelia nuolatinį diskomfortą, žudo neuronus, todėl prastėja atmintis. Vis daugiau mokslinių tyrimų įrodo meditacijos naudą.
Ši atpalaiduojanti, o kartu ir susikaupimą lavinanti praktika padeda gydant depresiją, nerimą, lėtinį skausmą, didelį kraujospūdį.
Meditacija taip pat pagerina dėmesio koncentraciją, kūrybiškumą, mokymosi ir mąstymo įgūdžius. Įrodyta, kad medituojantys asmenys patiria daugiau džiaugsmo, gali pasigirti dvasine pusiausvyra ir ramybe.
Neuronų treniruotės
Tikriausiai girdėjote posakį: seno šuns neišmokysi naujų triukų. Nepaisant amžiaus, žmonių smegenys geba stulbinamai prisitaikyti. Stimuliuojami neuronai įgunda formuoti naujus ir atnaujinti senus ryšius, todėl tarp įvairių smegenų tinklų niekada nenutrūksta impulsų judėjimas. Naujų dalykų mokymasis, pažintinių gebėjimų lavinimas gerina atmintį. Kaip kūnui reikia fizinių pratimų, taip neuronams reikia mankštos.
Kuo dažniau praktikuositės, tuo greičiau išmoksite įsisavinti naują informaciją. Specialūs pratimai (ne mažiau kaip 20 min. per dieną) nutrauks rutiną, paskatins smegenis imtis naujos veiklos.
Iškelkite sau užduotį išmokti groti muzikos instrumentu, žongliruoti kamuoliukais, žaisti stalo tenisą. Puikus užsiėmimas laisvalaikiui – keramika, mezgimas, siuvinėjimas, tapyba, sodininkystė.
Smegenų mankšta turi atitikti šiuos kriterijus:
- veikla turi būti nauja ir iki šiol neišbandyta, kad priverstų išeiti iš komforto zonos;
- tai gali būti nelengva. Tinka viskas, kas pareikalauja psichinių pastangų ir plečia žinias;
- turi būti smagu. Fizinis ir emocinis malonumas yra svarbus mokymuisi. Jei veikla teikia gerų emocijų, tikėtina, kad tikslui pasiekti nepritrūks noro ir jėgų.
Pagerinti atmintį ir lengviau įsiminti naujus dalykus padeda paprasti metodai. Pavyzdžiui, stipriai susikaupkite, užsimerkite ir įsivaizduokite, kas parašyta knygoje. Vizualizacija padeda mokantis, be to, mokslininkai įrodė, kad naujai informacijai įsisavinti užtenka 8 sekundžių. Lengviau įsiminsite, jei medžiagą susiesite su pojūčiais (spalva, kvapais, garsais).
Taip pat skaitykite: Norite pagerinti smegenų veiklą? Mokslininkai siūlo sprendimą
Tikriausiai pastebėjote, kad vieni žmonės greičiau įsidėmi ranka užrašytus, o kiti – garsiai ištartus žodžius. Britų tyrėjai nustatė, kad kramtomoji guma (dantenų masažas) padeda susikoncentruoti į užduotis.
Ilgalaikės, neišspręstos problemos sukelia nuolatinį diskomfortą, žudo neuronus, todėl prastėja atmintis.
JAV San Fransisko valstijos universiteto tyrėjai atskleidė, kad atminčiai turi įtakos kūno poza. Sėdėti ir stovėti reikėtų tiesiai, pakėlus smakrą, tada pagerėja kraujotaka, o smegenų veikla pagreitėja 40 proc. Jei nenorite pamiršti, naujus duomenis susiekite su jau žinoma informacija (miestu, gatve ar konkrečiu žmogumi). Ir nepamirškite, kad kartojimas padeda išlaikyti tai, kas išmokta. Planuokite darbus, matomoje vietoje palikite sau priminimus, susisteminkite gautas žinias ir venkite vienu metu dirbti kelis darbus.
Penas smegenims
Ne tik kūnui, bet ir neuronams reikia tam tikrų maisto medžiagų. Žinome, kad vaisių, daržovių, visadalių grūdų, sveikųjų riebalų (pvz., alyvuogių aliejaus) ir liesos mėsos dieta naudinga sveikatai. Tokia mityba gerina ir atmintį. Jei norite padidinti smegenų galią, į valgiaraštį įtraukite omega-3 riebalų rūgštis ir vitaminą D, jų gausu žuvyje (lašišoje, tune, skumbrėje, silkėje). Įrodyta, kad žuvies patiekalai mažina Alzheimerio ligos riziką.
Jei nesate jūrų gėrybių mėgėja, naudingų riebalų rūgščių gausite su riešutais, sėmenų aliejumi, špinatais, brokoliais, moliūgų sėklomis. Tyrimai rodo, kad vartojant daug riebaus maisto (sočiųjų riebalų rūgščių), didėja senatvinės demencijos rizika, prastėja dėmesio koncentracija. Per daug kaloringas maistas taip pat susijęs su prastesne smegenų veikla.
Jūsų lėkštėje privalo būti lapinių daržovių, salotų, taip pat abrikosų, mangų, arbūzų. Skirkite laiko pasimėgauti žaliosios arbatos puodeliu.
Ilgą laiką manyta, kad paprastieji angliavandeniai (cukrus, balta duona, perdirbti grūdai) suteikia smegenims smūginę energijos dozę. Dabar įrodyta, kad staigi ir didelė gliukozės koncentracija kraujyje nėra naudinga. Sveikos ir ilgalaikės energijos suteiks nesmulkintų kviečių duona, rudieji ryžiai, avižiniai dribsniai, lęšiai, tačiau nepadauginkite daug krakmolo turinčių produktų (bulvių, makaronų).
