Mokslininkai atidžiai ištyrinėjo labiausiai paplitusias formules, naudotas per pastaruosius 40 metų. Jos yra dvi: ACSM ir „Pandolf“. Paaiškėjo, kad lygtys buvo atrastos ištyrus per mažai žmonių ir tiriamieji buvo vien vyrai.
Be to, nebuvo atkreiptas pakankamas dėmesys į tai, kad skirtingo svorio ir ūgio žmonės skirtingai eikvoja energiją (tarkime, daugiau sveriantys asmenys eidami tą patį atstumą ar tokiu pat greičiu sudegina daugiau kalorijų, nei sveriantys mažiau).
Taigi, kai abi minėtos priežastys buvo eliminuotos ir skaičiuojant sudeginamas kalorijas buvo atsižvelgta ir į lytį, ir į svorį, paaiškėjo, kad 97-iais procentais atvejų tos paskaičiatos kalorijos buvo per mažos. Vaikščiodami mes sudeginame daugiau kalorijų!
Mokslininkai sudarė naują formulę, kuri leis dviem-trim kartais tiksliau apskaičiuoti, kiek suaugęs žmogus išeikvoja kalorijų vaikščiodamas, ir ši formulė tinka kiekvienam. Kuriant ją buvo ne tik atkreiptas dėmesys į einančiojo ūgį ar svorį, bet ir į greitį, kuriuo žmogus eina.
Keista, kad tokia formulė nebuvo sukurta anksčiau.
Kad būtų lengviau įsivaizduoti, vienas iš dviejų tyrimo bendraautorių, biomechanikos profesorius Peteris Weyandas pateikė pavyzdį: vidutinio ūgio moteris, sverianti apie 59 kilogramus ir einanti vidutiniu greičiu (4,67 km/h), nuėjusi vieną mylią (1,6 km) sudegins 81 kcal. Jei moteris sveria daugiau arba eina sparčiau, tų kalorijų ji sudegins daugiau. Pagal senesnius skaičiavimus, šioje situacijoje moteris būtų sudeginusi tik 68 kcal. Jeigu tokia moteris eitų 6,4 km/h greičiu, ji sudegintų beveik šimtą kalorijų.
Kol kas nežinoma, kada ši nauja formulė bus įdiegta į aplikacijas ir naudojama plačiau, tačiau labai svarbu, kad jūs jau žinote, jog vaikščiojimas yra svarbesnis deginant kalorijas, nei buvo manyta.
Vaikščiojimas labai naudingas fizinės veiklos būdas, nes beveik kiekvienas gali tai daryti, tai saugu ir gerina sveikatą.
P.Weyando teigimu, vaikščiojimas labai naudingas fizinės veiklos būdas, nes beveik kiekvienas gali tai daryti, tai saugu ir vaikščiojimas gali pagerinti sveikatą: širdies ir kraujagyslių sistemą, raumenų būklę, nuotaiką, taip pat sustiprinti kaulus ir padėti atsikratyti antsvorio.
Naujoji formulė ir tikslesnis kalorijų išeikvojimo apskaičiavimas naudingas ne tik ėjikams mėgėjams. Kai asmens kalorijų deginimo greitis nustatomas, galima apskaičiuoti, kiek per konkretų laiką žmogus sunaudos energijos ir kiek jos prireiks konkrečiai užduočiai atlikti.
Toks tikslus algoritmas naudingas atletams, kareiviams. Pastarieji su savimi nešiojasi itin didelio svorio mantą, todėl judėdami išeikvoja daug kalorijų. Jų trūkumą reikia atstatyti, kad turėtų jėgų įveikti užduotį.
Keli būdai, kaip į dienotvarkę įtraukti daugiau vaikščiojimo
- Jei važiuojate kur nors automobiliu, pastatykite jį toliau nuo kelionės tikslo. Jei tikslas – prekybos centras, pastatykite automobilį aikštelės gale.
- Jei kur nors vykstate viešuoju transportu, išlipkite stotele dviem anksčiau. Visada. Jei kelionės tikslas – vos dvi trys stotelės, gal tiesiog tą atstumą įveikite pėsčiomis?
- Darbe stenkitės daryti pertraukėlių, kurių metu bent kelias minutes pasivaikščiosite.
- Net jei po darbo jaučiatės pavargę, pavalgykite ir išeikite pasivaikščioti. Pamatysite, kaip kūnas ir protas atsigaus.
- Savaitgalį būtinai pasivaikščiokite, nepaisant to, koks oras už lango būtų. Juk yra skėčių, guminių ar tiesiog šiltesnių drabužių. Sparčiai eiti galima ir ant bėgimo takelio sporto klube.
- Susiraskite pasivaikščiojimo kompanioną – sutuoktinį, draugą, kaimyną, šunį, ausinuką.
- Įsigykite naują patogią sportinę avalynę ar šiaurietiško ėjimo lazdas – pradžioje bus paskata daugiau vaikščioti, o vėliau išsivystys įprotis tai daryti.
