Pasak Užkrečiamų ligų ir AIDS centro direktoriaus prof. Sauliaus Čaplinsko, pastaruoju metu Lietuvoje nebeliko rajonų, kuriuose nebūtų erkių. Iš jų infekuotos ir galinčios mus apkrėsti erkiniu encefalitu arba Laimo liga – atitinkamai nuo 2 iki 15–20 procentų.
„Nors pavojinga ne kiekviena erkė, kiekvienas erkės įsisiurbimas turėtų kelti susirūpinimą. Jaustumės daug ramiau, jei pavyktų jų išvengti. Mat gali būti taip, kad vienu metu parsinešite kelias erkes ir jos visos nebus infekuotos, o kitu atveju gali užtekti ir vienos erkės, kad ji apkrėstų jus pavojinga liga. Ir nė vienas nežinome, kokia erkė mums papuls. Kalbant apie Laimo ligą, kuo greičiau ištrauksime erkę, tuo bus mažesnė tikimybė užsikrėsti. Erkinio encefalito atveju erkė mus užkrės iš karto“, – įspėjo medikas.
Kaip rengtis einant į gamtą
Einant į gamtą reikėtų rengtis šviesiais drabužiais, kadangi ant jų geriau matosi ropojanti erkė. Nors vasarą tai įgyvendinti sudėtinga, reikėtų apsivilkti ilgas rankoves ir ilgas kelnes. Rankogaliai turėtų gerai priglusti prie riešo, taip pat ir kelnių klešnių apačia turėtų būti gerai prigludusi prie kūno. Jeigu drabužiai natūraliai nepriglunda, kelnes galima įsikišti į kojines, batus arba aprišti virvele.
Mat erkės iš pradžių nusėda ant drabužių, o tuomet ropodamos ieško tinkamos vietos įsisiurbti į odą. Rankogaliai turėtų būti užsegti ar užspausti gumele arba virvele, apykaklė užsegta. Galvą patartina apsirišti skarele arba užsidėti gerai priglundančią kepurę.
Drabužiai, su kuriais buvote miške, turėtų būti pakabinti ne toje pačioje patalpoje, kurioje esate ir ne šalia kitų drabužių. Geriausiai – kur nors balkone, terasoje ar ant gyvatuko vonioje, kur dėl labai sausos ir karštos terpės erkė neišgyvens.
Beje, prieš nusirengdami pabandykite kelis kartus perbraukti per savo kojas, rankas ir visą kūną pūkų surinkėju – tikėtina, kad erkė prie jo prilips.
Apsižiūrėjimas grįžus iš gamtos yra Laimo ligos prevencinė priemonė, nes erkė perduoda šį ligos sukėlėją, jei išbūna įsisiurbusi parą ar ilgiau.
Natūralios erkes atbaidančios medžiagos
Nors yra didelė erkes atbaidančių repelentų pasiūla, jie netinka vaikams iki dvejų metų ir juose esančioms medžiagoms alergiškiems žmonėms. Tokiu atveju galima išbandyti natūralias priemones, tik prisiminkite, kad jas naudoti reikia kur kas dažniau nei repelentus, kadangi natūralios medžiagos veikia labai trumpai. Dažniausiai minimos tokios medžiagos, kaip arbatmedžio aliejus, citrusiniai vaisiai, actas ir česnakas.
Norint pasigaminti natūralų repelentą iš acto, kurį drąsiai galima purkšti ant odos, tereikia actą lygiomis dalimis sumaišyti su vandeniu. Vienintelis nepatogumas – nuo jūsų sklindantis aitrus acto kvapas. Kad kvapas būtų malonesnis, į šį mišinį galima įlašinti kokio nors eterinio aliejaus.
Jei po ranka turite tik česnako, išsitrinkite juo atviras kūno vietas.
Taip pat ant kūno įvairiose vietose galima užlašinti po kelis lašus arbatmedžio aliejaus arba iš jo pasidaryti purškalą: 10 eterinio arbatmedžių aliejaus lašų sumaišykite su 50 ml vandens. Šiuo purškalu galima apipurkšti ne tik atviras kūno dalis, bet ir drabužius.
Visgi specialistai pabrėžia, kad natūralių priemonių veikimas yra abejotinas.
Lygiai taip pat galite naudoti citrusinių vaisių eterinius aliejus, pasidaryti iš jų purškalą arba pasigaminti citrusinių vaisių nuovirą: valandą virkite kokius nors du citrusinius vaisius, geriausiai – citrinas, kadangi jų kvapas aitriausias, tuomet nuovirą perkoškite ir naudokite.
Į ką atkreipti dėmesį renkantis repelentus
Visgi specialistai pabrėžia, kad natūralių priemonių veikimas yra abejotinas. „Tai, kas nubaido erkę, bus efektyvu. Kas veikia žmogų psichoterapiškai, aišku, kad nepadės. Jeigu yra atlikta mokslinių tyrimų, kad tam tikros natūralios medžiagos tikrai atbaido erkes, galima jas išbandyti. Tačiau siūlyčiau neapsigauti“, – taip atsakė S.Čaplinksas, paklaustas, ar natūralios priemonės ši tiesų veikia.
Daug geriau erkes atbaido pramoniniai repelentai, tačiau juos perkant reikia atidžiai perskaityti gamintojo rekomendacijas, kuriose nurodoma, kaip priemonę purkšti – ant odos ar drabužių, kiek laiko ji veikia, ar galima ją naudoti vaikams. Taip pat atkreipkite dėmesį, ar ji tikrai skirta apsisaugoti nuo erkių. Mat yra repelentų, kurie apsaugo tik nuo uodų.
Jeigu norite tikrai efektyvios apsaugos nuo erkių, patikrinkite, ar priemonės sudėtyje yra cheminė medžiaga, kuri žymima trumpiniu DEET. Teigiama, kad ši medžiaga – vienintelė tikrai veiksminga apsauga nuo erkių. Ji apsaugo tiek nuo uodų, tiek nuo erkių, tačiau uodams užtenka ir mažesnio veikliosios medžiagos procento, erkėms jos turi būti bent apie 40 proc.
Repelentų negalima purkšti tose kūno vietose, kuriose yra odos pakenkimų (įpjovimų, žaizdų, sudirgusi oda), taip pat nepurškite tiesiai ant veido – jį išsitepkite pasipurškę delnus. Grįžę namo repelentą nusiplaukite.
Kodėl verta pasiskiepyti
Lietuva priskiriama endeminei erkinio encefalito zonai. Esame viena iš šalių, kuriose susirgimų erkiniu encefalitu yra daugiausiai Europoje. Efektyviausia apsisaugojimo priemonė nuo šios ligos – skiepai.
Atlikus vakcinaciją du kartus su 1–3 mėnesių pertrauka tarp skiepų, imunitetas susiformuoja vieneriems metams. Po metų suleidus dar vieną skiepo dozę atsparumas ligai pratęsiamas dar trejiems metams. Taigi, trys injekcijos užtikrina apsaugą nuo erkinio encefalito trejiems metams. Vėliau skiepą vėl reikia kartoti. Esant būtinybei, įmanomos ir pagreitinto skiepijimo schemos, kai antrą skiepas daroma praėjus dviem savaitėms po pirmojo. Vakcinos nuo erkinio encefalito efektyvumas siekia iki 98 procentų.
„Kai kurie žmonės neigia apsikrėtimo pavojų, kol patys su tuo nesusiduria arba nepamato artimą žmogų. Trečdaliui žmonių po erkinio encefalito lieka liekamieji reiškiniai ir kai kurie iš jų sukelia neįgalumą: geriausiu atveju sutrinka gebėjimas susikaupti, mokytis, dirbti, kamuoja nuolatiniai galvos skausmai, o kai kuriems žmonėms išlieka paralyžius. Todėl mes jau daug metų labai raginame žmones skiepytis ir galime pasidžiaugti, kad pastaruoju metu pasiskiepijusiųjų skaičius labai išaugo. Žmonės skiepijosi net karantino metu.
Aišku, mes puikiai suprantame, kad ne kiekviena šeima, ypač jei turi kelis vaikus, gali sau leisti pasiskiepyti. Todėl būtų labai gerai, kad visi kartu ieškotume galimybių, jog bent dalis kainos būtų kompensuojama valstybės, kaip tai daroma Latvijoje. Kitų šalių patirtis, pavyzdžiui, Austrijos parodė, kad įvedus šiuos skiepus į planinių skiepų kalendorių, erkiniu encefalito ir neįgalumo nuo šios ligos atvejų gerokai sumažėjo“, – teigė S.Čaplinskas.