Iš skaitytojos laiško
Niekada nežinai, kur tavęs tyko pavojai. Net menkiausia trauma, pasirodo, gali baigtis liūdnai. Tą košmarą teko išgyventi ir man. Ne tik dėl traumatologo aplaidumo, bet ir dėl informacijos stokos.
Prieš metus vedžiodama savo keturkojį augintinį kryptelėjau koją. Na, pamaniau, pasitempiau, nieko tokio. Grįžusi pašaldžiau ledukais, kaip rekomenduojama, pasitepiau uždegimą ir skausmą mažinančiu tepalu. Juk normalu, kad turi paskaudėti, nesureikšminau tinstančios kojos. Po kelių dienų koja dar labiau ištino, o veriantis skausmas buvo ženklas, kad čia ne šiaip patempimas, o kur kas rimčiau.
Kai apsilankiau traumatologo kabinete, šis diagnozavo raumens plyšimą. Kadangi traumą patyriau savaitgalį, o į medikus kreipiausi tik pirmadienį, buvo susidarę daug kraujosruvų. Gydytojas nuramino, kad nieko baisaus, liepė kuo mažiau judėti, nešioti įtvarą ir skyrė keletą fizioterapijos procedūrų, vaistų nuo skausmo.
Deja, savijauta vis blogėjo. Po savaitės blauzda ir pėda tapo panašios į dramblio, didėjo skausmas, krėtė šaltis, bet neįtariau, kad turiu temperatūros. Tai įvyko rudenį, šildymo sezonas nebuvo prasidėjęs, tad pamaniau, jog mano drebulio priežastis – drėgmė ir vėsus oras namuose.
Po fizioterapijos procedūros vis dėlto kreipiausi į tą patį traumatologą. Jis pasakė, kad tinimas turėtų slūgti. Deja, po trijų dienų koja taip sutino, kad, maniau, sprogs visi audiniai. Kai šįkart pravėriau to paties gydytojo kabineto duris, jis susiėmė už galvos ir pasakė: „Kuo greičiau važiuokite į ligoninės priimamąjį.“
Man buvo diagnozuotas paviršinių venų uždegimas tromboflebitas ir giliųjų venų trombozė. Angiochirurgas ultragarsu ištyrė venas, audinius ir pasakė: „Šešiolika trombų, kelios jų kirkšnyje ir dubens srityje. Jums dar pasisekė, nes bet kurią akimirką krešuliai su kraujo srove gali nukeliauti į plaučių arteriją ir ją užkimšti. O to pasekmė – staigi mirtis. Kadangi trombų labai daug, tai – neoperuotinas atvejis, jums būtina kuo skubiau gultis į ligoninę.“ Buvo brangi kiekviena sekundė, nes gyvybė kabėjo ant plauko. Man skyrė į pilvą leidžiamus vaistus, kurie tirpdo krešulius, antibiotikų, venas stiprinančių vaistų.
Niekada nepamiršiu, kaip ligoninėje gydytoja „paguodė“, kad esu laimės kūdikis, nes tokiais atvejais dažnai vienintelė išeitis lieka amputuoti koją. Nors varnas varnui akies nekerta, palatos gydytoja labai piktinosi neatsakingu kolegos darbu.
Pasak jos, esant tokioms kraujosruvoms ir pacientei, vartojančiai hormoninę kontracepciją, būtina skirti kraują skystinančių vaistų. Laimė, viskas baigėsi sėkmingai, pavojingiausius krešulius ištirpdė, bet paskui dar tris mėnesius gydžiausi namuose ir negalėjau eiti į darbą. Rodos, toks menkniekis kaip kojos kryptelėjimas man vos nesibaigė mirtimi.
Dabar visą gyvenimą turiu vengti traumų, atsisakyti daugelio aktyvių pramogų, vartoti kraują skystinančius vaistus, dėl kurių kilo virškinimo problemų. Rašau norėdama pasidalyti patirtimi, kuri gali praversti kiekvienam, atsidūrusiam panašioje situacijoje. Svarbu, kad žmonės žinotų, jog menkiausia trauma gali tapti mirtinos ligos priežastimi.
Nijolė
Atsako Kauno klinikos „Bendrosios medicinos praktika“ kraujagyslių chirurgas Donatas Inčiūra.
Pasak kraujagyslių chirurgų, giliųjų venų trombozė (GVT) kasmet diagnozuojama daugiau kaip penkiems tūkstančiams žmonių Lietuvoje. Maždaug kas 3–4 pacientui išsivysto komplikacijų. Atitrūkę trombai (krešuliai) su krauju gali nukeliauti į plaučių arterijas, jas užkimšti ir sukelti plaučių arterijų emboliją (PATE). Laiku nesuteikus pagalbos, tai gali baigtis staigia mirtimi.
Giliųjų venų trombozė (GVT) išsivysto susidarius trombams (krešuliams) giliosiose venose. Tai neatsiranda staiga. Šį procesą išprovokuoja kraujo sudėties pasikeitimas, venų sienelių pažeidimas ar kraujotakos sulėtėjimas, kai kraujas užsistovi venose. O taip gali nutikti dėl daugelio priežasčių.
- Dėl ligos (pvz. insulto, miokardo infarkto), po operacijos, kai žmogus yra priverstas ilgai gulėti ir negali daug judėti.
- Kai tenka skirsti lėktuvu ilgiau kaip tris valandas ir patirti slėgių pokyčius.
- Dėl didelio nutukimo (GVT rizika didėja 3 kartus).
- Po traumų kai pažeidžiami kaulai ir kraujagyslės ar kai koja yra ilgam imobilizuojama (sugipsuojama ir pan.).
- Esant padidėjusiam kraujo krešumui dėl tam tikrų ligų (onkologiniai susirgimai, trombofilija ir kitos kraujo ligos, nefrozinis sindromas, infekcija, nudegimai), vaistų vartojimo, ypač hormoninės kontracepcijos GVT rizika didėja 3-4 kartus. Kraujo krešumą didina ir skysčių trūkumas.
- Giliųjų dubens venų kraujotaka gali sutrikti dėl nėštumo, nes didėjanti gimda gali užspausti klubines venas ypač trečiajame nėštumo trimestre (GVT rizika padidėja iki 10 kartų).
- Kraujotakos sutrikimus ir giliųjų kojų venų trombozę kartais paskatina ir, rodos, tokia nekalta liga kaip venų varikozė.
Giliųjų venų trombozės simptomai
- Skausmas. Dažniausiai jis juntamas kojose, ypač vaikščiojant, judant. Gali atsirasti šlubčiojimas, noras kuo dažniau prisėsti, nes tada sumažėja skausmas.
- Tinimas. Dažniausiai tinimas atsiranda vienoje kojoje (retai – abiejose, priklauso nuo to, ar liga abipusė, ar ne). Įprastai blauzda ar net šlaunis ne tik vis labiau tinsta, bet ir kietėja, oda tampa blizgi, karšta, jautri.
- Devyniems iš dešimties žmonių koja parausta ar pamėlsta, susiformuoja vadinamoji cianozė.
Dėmesio! Kartais žmogus gali ilgai nejusti arba nekreipti dėmesio į nežymius GTV simptomus. 15 proc. ligonių plaučių arterijos embolija įvyksta nesant jokių požymių. Tad profilaktiškai tikrinkite sveikatą.
Taip pat skaitykite: Natūralūs būdai užkirsti kelią venų varikozei
Ką daryti?
Pirmiausia būtina kreiptis į šeimos gydytoją, jis nusiųs pasikonsultuoti su kraujagyslių chirurgu. Esant ūmiam atvejui, kai giliųjų venų trombozė pasireiškia stipriu skausmu, tinimu ir kojos pamėlynavimu, būtina kuo skubiau važiuoti į ligoninę. Jei po kurio laiko tampa sunku kvėpuoti, atsiranda skausmas krūtinės srityje (ypač įkvepiant), atsikosėjimas su krauju galima įtarti plaučių arterijos emboliją (PATE).
Negydomų ligonių su PATE mirštamumas siekia 30 proc., bet, nustačius diagnozę ir skyrus tinkamą gydymą antikoaguliantais, jis sumažėja iki 2–8 proc. Kuo anksčiau kreipsitės pagalbos į medikus ir bus skirtas gydymas, tuo mažesnė komplikacijų tikimybė. Giliųjų venų trombozė įprastai nustatoma venų ultrasonografija (atliekama dvigubo skenavimo aparatu), neaiškiais atvejais gali būti atliekama kompiuterinis tomografinis tyrimas ar venografija.
Susidarę trombai tirpdomi į poodį leidžiamais antikoaguliantais (dažniausiai vartojamo mažos molekulinės masės heparinai, pvz. Bemiparin) arba geriamaisiais antikoaguliantaias (pvz. Rivaroxaban).
Taip pat skaitykite: Ar gali skaudėti kepenis?
Pavojingiausi – trombai, susidarę šlaunies ar dubens venose, nes yra didelis plaučių arterijų embolijos pavojus, kuris gali baigtis mirtimi.
Venų būklę gerina dėvimos specialios kompresinės kojinės. Dėl jums tiksiančios kojinių kompresinės klasės vertėtų pasitarti su kraujagyslių chirurgu. Kojines ypač patartina mūvėti skrendant lėktuvu, kai tenka ilgai sėdėti, tarkim keliaujant automobiliu ir pan.
Jeigu dirbate sėdimą darbą, nuolat pamankštinkite kojas, pavaikščiokite. Ypač kojų venų kraujotaką gerina toks pratimas: sėdėdami kelkite pėdas aukštyn ir vėl leiskite žemyn (kulnai turi remtis į grindis). Kartokite apie 15 kartų kelissyk per dieną.
