Gimdos kaklelio vėžys
Gimdos kaklelio vėžys – dažna ir aktuali moterų sveikatos problema Lietuvoje ir visame pasaulyje. Kasmet nustatoma daugiau nei pusė milijono naujų gimdos kaklelio vėžio atvejų ir daugiau nei ketvirtis milijono mirčių nuo jo. Daugiausia, apie 85 proc., atvejų registruojama besivystančiose šalyse dėl nepakankamai aktyvaus moterų dalyvavimo gimdos kaklelio vėžio prevencijos programose ir vakcinacijos nuo žmogaus papilomos viruso (ŽPV) stokos. Lietuvoje pagal moterų sergamumą piktybiniais navikais gimdos kaklelio vėžys užima penktą vietą. Kiekvienais metais suserga daugiau kaip 400 Lietuvos moterų, o miršta daugiau nei 200.
Kas sukelia gimdos kaklelio vėžį?
Įrodyta, kad gimdos kaklelio vėžį apie 99 proc. atvejų sukelia ŽPV. Tai viena dažniausiai diagnozuojamų lytiškai plintančių ligų. Nustatyta daug šio viruso tipų, tačiau onkogeniškumu labiausiai pasižymi 16 ir 18, kurie sukelia apie 70 proc. gimdos kaklelio vėžio atvejų. ŽPV labiausiai paplitęs 15–30 metų amžiaus grupėje, bet užsikrėsti galima bet kuriame amžiuje. Gimdos kaklelio pakitimų vystymosi vidurkis – 25–40 metų, o vėžys dažniausiai išsivysto 45–65 metų amžiaus moterims.
Gimdos kaklelio vėžio prevencijos programa
Nuo 2004 m. Lietuvoje pradėta vykdyti gimdos kaklelio vėžio prevencijos programa. Jos metu atliekamas onkocitologinis gimdos kaklelio tepinėlis (PAP testas) siekiant nustatyti, ar gimdos kaklelio gleivinės ląstelėse yra ikivėžinių pokyčių. Šį tepinėlį nemokamai kas tris metus atlieka šeimos gydytojas arba akušeris ginekologas visoms 25–60 m. moterims. Gimdos kaklelio vėžio prevencijos programos tikslas – nustatyti ikivėžinius gimdos kaklelio pakitimus ir tinkamai juos gydyti, kad ateityje moteriai neišsivystytų gimdos kaklelio vėžys.
PAP testo rezultatų vertinimas ir tolesnė taktika
Jei PAP testo atsakymas yra geras, pakitimų gimdos kaklelio ląstelėse nerandama, toliau moteris tiriama pagal programą po 3 metų.
ASC-US reiškia, kad gimdos kaklelio ląstelių pakitimai yra didesni už reaktyvius, tačiau jų negalime vertinti kaip ikivėžinių. Tuomet dažniausiai rekomenduojama atlikti ŽPV testą, nes tai dažniausia ASCUS priežastis. Jei nustatomi 16 ir 18 ŽPV tipai, rekomenduojama atlikti kolposkopiją ir biopsiją. Jei ŽPV testas neigiamas, rekomenduojama kartoti tyrimą po metų.
ASC-H reiškia, kad randami nenustatytos kilmės gimdos kaklelio liaukinio epitelio ląstelių pokyčiai ir tolesniam ištyrimui rekomenduojama atlikti kolposkopiją.
LSIL (CIN1) – nežymūs intraepiteliniai pakitimai, rekomenduojamas ŽPV ir CINtec PLUS testas, nustatantis onkogeninį ŽPV poveikį. PAP testas kartojamas po metų.
HSIL (CIN2, CIN3) – žymūs intraepiteliniai pakitimai, moteris nukreipiama tolesniam ištyrimui, atliekama kolposkopija, gimdos kaklelio biopsijos, jeigu biopsijos metu patvirtinami žymūs intraepiteliniai gimdos kaklelio pakitimai, atliekama gimdos kaklelio konizacija. Po gydymo moteris stebima gydytojo akušerio ginekologo.
Ikivėžinių gimdos kaklelio pakitimų gydymas
Ilgą laiką nustačius nežymius gimdos kaklelio (LSIL, CIN1) pakitimus būdavo rekomenduojamas sekimas kas 6–12 mėn. atliekant PAP testus, imuniteto stiprinimas, rizikos veiksnių, tokių kaip rūkymas, didelis lytinių partnerių skaičius, vengimas. Tokios rekomendacijos moterims dažnai kelia stresą ir nerimą, o tai tik blogina gyvenimo kokybę ir moters negydo. Noras padėti moterims ir gydyti jas pačioje gimdos kaklelio pakitimų pradžioje lėmė naujo preparato sukūrimą.
Papilocare – gimdos kaklelio pakitimų gydymo naujovė
2015 m. atliktame PALOMA klinikiniame tyrime nustatyta, kad po 3 mėn. Papilocare vartojimo ASCUS / LSIL pokyčiai normalizavosi 80 proc., lyginant su kontroline grupe (52 proc.), o po 6 mėnesių vartojimo, 88 proc. didelės rizikos ŽPV pacienčių su ŽPV susiję gimdos kaklelio pakitimai normalizavosi, palyginus su 56 proc. pacienčių kontrolinėje grupėje. Taip pat po 6 mėn. stebėtas didelės rizikos ŽPV pasišalinimas 63 proc. pacienčių, lyginant su 40 proc. kontrolinėje grupėje. Tyrimo metu nustatyta, kad Papilocare veiksmingumas skatinant didelės rizikos ŽPV pasišalinimą po 6 mėn. yra 50–70 proc.
Papilocare ne tik skatina gimdos kaklelio transformacijos zonos epitelizaciją ir ŽPV pasišalinimą, tačiau kartu balansuoja makšties mikrobiotą bei stiprina vietinį imuninį atsaką.
Papilocare – tai 100 proc. natūrali priemonė, bekvapė, be parabenų, pasižyminti unikalia sudėtimi, į kurią įeina įvairiaspalvė kempė, nimbamedis, bioecolia, tikrasis alavijas, hialurono rūgštis, beta – gliukanai, azijinė centelė. Pakuotę sudaro 7 vienadozės kaniulės. Vartojimas paprastas – naudojamas į makštį pirmą mėnesį 21 dieną kasdien, po to daroma pertrauka mėnesinių metu ir kitus 2–6 mėn. naudojamas kas antrą dieną su pertraukomis mėnesinių metu.
…ir truputis mitų apie ŽPV
- ŽPV užsikrečia tik moterys – netiesa, šiuo virusu gali užsikrėsti visi, gyvenantys lytinį gyvenimą. Taip pat pasveikus nuo ŽPV juo galima užsikrėsti pakartotinai.
- ŽPV užsikrečia tik turinčios daug lytinių partnerių – taip, šiuo atveju užsikrėsti tikimybė yra didesnė, tačiau susirgti galima ir turint vieną vienintelį partnerį, jei šis praeityje turėjo kontaktą su infekuotu asmeniu.
- Mano partneris man neištikimas, nes aš susirgau ŽPV – tikrai nebūtinai, nes Jūsų partneris galėjo užsikrėsti ir prieš daugiau metų, ŽPV yra lėtinė infekcija, galinti išbūti organizme ilgą laiką ir likti užkrečiama. Be to, jūs ir pati galėjote užsikrėsti daug anksčiau prieš tyrimą.
- Jei užsikrėsiu ŽPV, iškart pajusiu, todėl tikrintis reguliariai nereikia – ne, užsikrėtus ŽPV simptomų dažniausiai nebūna, 90 proc. užsikrėtusių asmenų ši infekcija savaime išnyksta per kelis metus, tačiau ją turintys asmenys, nežinodami to, ją gali platinti.
- PAP testus reikia atlikti tik jaunoms moterims – ne, daugiausia gimdos kaklelio vėžio ir mirčių diagnozuojama vyresniame amžiuje. ŽPV infekcija ilgai išlieka organizme, o vyresniame amžiuje silpstant imunitetui gali aktyvuotis ir sukelti gimdos kaklelio pakitimus, todėl reikia aktyviai dalyvauti prevencinėse programose įvairaus amžiaus moterims.
- Man išgydė karpas ir aš esu sveika – pašalinus karpas, suardomas audinys, kuriame virusas tūnojo, tačiau jis taip pat gali būti ir sveikai atrodančiose ląstelėse, todėl tikimybė užkrėsti savo partnerį išlieka.
- Užsikrečia tik moterys, turinčios heteroseksualius lytinius santykius – dažniausiai užsikrečiama vaginalinių santykių metu, tačiau virusas perduodamas per odą ir gleivines artimo kontakto metu, todėl užsikrėsti galima ir monogaminius santykius turinčioms moterims, tiesa, tikimybė mažesnė.
- Prezervatyvai apsaugo nuo ŽPV – tikimybė užsikrėsti yra iš tiesų mažesnė, tačiau jie labiau saugo nuo kitų lytiškai plintančių ligų, tokių kaip ŽIV, gonorėja, trichomonozė, chlamidiozė, o tiek ŽPV, tiek ir herpes infekcija galima užsikrėsti lytinių santykių metu kontaktuojant odai ir gleivinėms, nes prezervatyvai nepadengia viso kontaktinio paviršiaus.
