Afrika, Pietų Amerika ir ... Lietuva. Kodėl?
Didžiausias sergamumas gimdos kaklelio vėžiu registruojamas besivystančiose pasaulio šalyse: Pietų, Rytų ir Vakarų Afrikoje, antroje vietoje – Pietų Amerika. Per savaitę Lietuvoje 8 moterys išgirsta vėžio diagnozę, dar 15 moterų diagnozuojamos vėžinių ląstelių sankaupos, kurios dar nėra išplitusios gilyn į kaklelį, vadinami carcinoma in situ pokyčiai.
Tai – vienas didžiausių sergamumo ir mirtingumo rodiklių Europoje. Kodėl?
Su kolegėmis skaičiavome, koks tai mastas: kasmet Lietuvoje vis dar kone 500 moterų išgirsta diagnozę – gimdos kaklelio vėžys. Situacija negerėja taip, kaip norėtume ir negerės, kol turėsime tokią prevencinę programą, kokia egzistuoja dabar.
Nacionalinio vėžio instituto ryšių su visuomene atstovė Juventa Sartatavičienė sako, jog didžiausia problema ta, kad moterys tiesiog nesitikrina. Šio instituto informaciniuose leidiniuose rašoma, kad 80 proc. gimdos kaklelio vėžio atvejų būtų galima išvengti reguliariai tikrinantis.
Šią savaitę visame pasaulyje minima Gimdos kaklelio vėžio prevencijos savaitė. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos gydytoja akušerė ginekologė doc. dr. Kristina Jarienė sako, kad tai geras metas dar kartą moterims priminti apie šią ligą ir paanalizuoti, kodėl vis dar pirmaujame šia liga sergančių moterų skaičiumi.
„Su kolegėmis skaičiavome, koks tai mastas: kasmet Lietuvoje vis dar kone 500 moterų išgirsta diagnozę – gimdos kaklelio vėžys. Situacija negerėja taip, kaip norėtume ir negerės, kol turėsime tokią prevencinę programą, kokia egzistuoja dabar, ir kol moterys pačios nepradės rūpintis savo sveikata, atlikdamos profilaktines patikras“, – sako doc. K. Jarienė.
Pusei moterų gali pateikti klaidingą diagnozę
99,7% atvejų gimdos kaklelio vėžį sukelia žmogaus papilomos virusas (ŽPV). Šo viruso nešiotojai visi – tiek vyrai, tiek moterys. Iki 80 proc. lytiškai aktyvių žmonių vienu ar kitu gyvenimo etapu bus ŽPV viruso nešiotojais.
Tikimybė, kad moteriai turinčiai ŽPV gali išsivystyti gimdos kaklelio vėžys, priklauso nuo viruso tipo, jo kiekio, gebėjimo onkogeniškai transformuoti ląsteles, moters imuninės būklės ir dar daug kitų faktorių. Vis tik pavojingiausiais laikomi 16 ir 18 genotipo virusai, jie gimdos kaklelio vėžio atvejais aptinkami dažniausiai ir, įrodyta, kad greičiausiai sukelia vėžinius pokyčius.
Danijoje siūloma, kad moterys, vyresnės nei 40 metų ir nesančios infekuotos didelės rizikos ŽPV, kitai patikrai būtų kviečiamos tik po 10 metų. Įsivaizduokite, kiek pinigų mes sutaupytume, kuriuos galima būtų panaudoti kitiems diagnostikos ar gydymo tikslams!
Ar turite tokį virusą? Tai nustatyti gali padėti ŽPV tyrimas.
Kitas tyrimas – gimdos kaklelio citologinis (PAP) tyrimas – gali parodyti, ar gimdos kaklelyje atsirado pakitusių ląsteli. Lietuvoje pastarasis tyrimas kas trejus metus nemokamai atliekamas 25-60 metų amžiaus moterims, jos nuolat raginamos ateiti, atlikti šį paprastą tyrimą ir jaustis ramiau. Tačiau kodėl, kaip minėjo doc. dr. K. Jarienė, ši programa nėra visiškai veiksminga?
„Citologiniu tyrimu mes ieškome pakitusių gimdos kaklelio ląstelių ir, jei jas aptinkame, diagnozei patvirtinti arba atmesti darome papildomus tyrimus. Problema yra ta, kad tyrimo, kurį naudojame Lietuvoje, jautrumas yra nuo 30 iki 80 proc., vidurkis – 50 procentų, o tai reiškia, kad net 50 procentų moterų, kurioms šiuo tyrimu pakitusių ląstelių nerandama, jau serga ikivėžinėmis ligomis ar net vėžiu“, – atskleidė dr. K. Jarienė.
Rimtos ligos ieškome seniausiu įmanomu tyrimu
PAP tyrimas, kuris daromas Lietuvoje, pasaulyje buvo pristatytas dar 1940-ais metais. Ilgą laiką tai buvo vienintelis ir nepakeičiamas tyrimas, kol neatsirado geresnių.
„1996 metais išsivysčiusios šalys pirminėje patikroje įdiegė skystųjų terpių citologinį tyrimą, kuris už senąjį citologinį tyrimą yra jautresnis. Nepaisant rezultatų, Lietuvoje mes kažkodėl bandome įrodyti, kad dviratis kvadratiniais ratais yra žymiai geriau už dviratį apvaliais ratais ir nuo 2004 metų, pradėjus gimdos kaklelio patikros programą, įdiegėme tyrimą „senuką“. Šiuolaikinė medicina jau labai patobulėjusi, o mes vis dar gyvename archajiniame laikotarpyje“, – piktinosi medikė.
Gimdos kaklelio vėžio supiktybėjusios ląstelės gali išplisti į kitus organus ir juos pažeisti. Šis vėžys išsivysto per 10 ir daugiau metų, bet kartais vystosi itin greitai – per metus, dvejus, gali išplisti į limfmazgius, plaučius, kepenis. Atkreipkite dėmesį – nemokamas pasitikrinimas moterims galimas kas 3 metus.
Kaip sekasi kitose šalyse?
Dalyje šalių, valstybiniu mastu naudojamas modernesnis ŽPV tyrimas, kuriuo iškart ieškoma rizikos veiksnio. Tai minėtieji 16 ir 18 viruso tipai arba kiti 12 didelės rizikos ŽPV.
„ŽPV tyrimas beveik neleidžia suklysti aptinkant ligą, nes tu „surandi“ visas moteris, kurios yra didžiausioje rizikoje susirgti gimdos kaklelio vėžiu. Vienintelis šio tyrimo trūkumas, mano akimis, kad mes aptiksime ir tą infekciją, kuri praeis savaime, nes šio viruso per kelerius metus atsikrato beveik 90 proc. moterų.
Tyrimo, kurį naudojame Lietuvoje, jautrumas yra nuo 30 iki 80 proc., vidurkis – 50 procentų, o tai reiškia, kad net 50 procentų moterų, kurioms šiuo tyrimu pakitusių ląstelių nerandama, jau serga ikivėžinėmis ligomis ar net vėžiu
Tačiau kurios bus tos laimingosios, pasakyti kol kas negalime, todėl tokių moterų tolesnis stebėjimas ir ištyrimas yra itin atidžiai atliekamas ir vertinamas“, – sako K. Jarienė.
„Jeigu pacientei nustatomas kuris nors iš didelės rizikos ŽPV tipų, ją kvieti papildomiems tyrimams. Jeigu ji neturi ŽPV, tyrimų duomenimis, kita jos patikra galėtų būti tik po penkerių metų, o ne po trejų, kaip dabar yra Lietuvoje. Danijoje siūloma, kad moterys, vyresnės nei 40 metų ir nesančios infekuotos didelės rizikos ŽPV, kitai patikrai būtų kviečiamos tik po 10 metų. Įsivaizduokite, kiek pinigų mes sutaupytume, kuriuos galima būtų panaudoti kitiems diagnostikos ar gydymo tikslams! Jau nekalbu apie nerimą, kurį moterys patiria visų vizitų pas gydytoją metu, kol jai galiausiai pasakai, kad tikrai esate sveika. O dabar virkaujama, kaip čia pas mus blogai, kokioj duobėj mes esame, lyginant su kitomis pasaulio šalimis. Bet tų pačių virkaujančių niekaip neįtikinam, kad reikia tik lygiuotis į tas šalis, kurios jau turi puikius rezultatus su mažesnėmis sąnaudomis. Pirminėje patikroje tyrimas turi būti toks, kad nebūtų palikta vietos klaidoms“, – priduria doc. K. Jarienė.
Pašnekovė teigia, kad atliekant PAP tyrimą egzistuoja ir žmogiškasis faktorius. Tos pačios moters tą patį citologinį tepinėlį du skirtingi medikai-ekspertai gali įvertinti skirtingai ir pateikti skirtingas išvadas.
Riziką susirgti gimdos kaklelio vėžiu didina rūkymas, įvairios lytiniu keliu plintančios infekcijos (chlamidiozė, gonorėja, sifilis, ŽIV), didelio skaičiaus lytinių partnerių turėjimas, ankstyvi lytiniai santykiai, ilgalaikis (daugiau nei 5-erius metus trukęs) kontraceptinių tablečių vartojimas. Daug vaikų (7 ir daugiau) gimdžiusios ir itin jauname amžiuje (17 metų ir anksčiau) vaikų susilaukusios moterys taip pat turi didesnę riziką. Ją didina ir nėštumo nutraukimas. Visi šie rizikos veiksniai vienaip ar kitaip žaloja gimdos kaklelio epitelį, todėl virusui integruotis į ląstelę yra lengviau. Kita vertus, galima neturėti nei vieno iš išvardintų rizikos veiksnio, turėti vieną vienintelį infekuotą lytinį partnerį ir susirgti gimdos kaklelio vėžiu, gyvenant santuokoje.
Naudinga informacija
Kol pakitusios ląstelės nevirsta vėžiu, moteris nejaučia jokių gimdos kaklelio vėžio simptomų. Išplitęs gimdos kaklelio vėžys pasireiškia tokiais požymiais:
– Kraujavimu tarp menstruacijų, po lytinio akto
– Nemaloniu makšties išskyrų kvapu
– Dubens srities skausmais
– Nemaloniais pojūčiais lytinių santykių metu
– Kraujavimu po menopauzės (t.y., kai menstruacijos jau baigėsi)
