Tai tęsinys pokalbio, kuriame tinklalaidės „Kalba mamos“ autorė – žurnalistė Marija Keršanskienė kalbino nepriklausomą akušerę ir dulą Agnę Škudienę. Pirmąjį straipsnį rasite ČIA.
Kviečiame skaityti antrosios pokalbio dalies santrauką. Norintys išklausyti visą tinklalaidės „Kalba mamos“ įrašą su A.Škudiene, jį gali rasti „Kalba mamos“ interneto puslapyje.
„Nėštumas Lietuvoje laikomas liga. Visas su tuo susijusias išlaidas finansuoja Valstybinės ligonių kasos. Jeigu vietoje ginekologo į gimdyklą ateitų psichologas, manau, gimdymo eiga būtų geresnė. Aš nekalbu apie kritines būkles, kada jau tikrai reikia gelbėti gyvybes. Didžiąja dalimi, kalbant apie normalius, mažos rizikos gimdymus, moterims dažniausiai užtenka emocinės paramos ir palaikymo“, – kalbėjo A.Škudienė.
Nors toks požiūris būdingas ne tik Lietuvai, bet ir kitoms Vakarų Europos šalims, daugumoje jų gimdyvės gali rinktis ir gimdymo ligoninėje alternatyvas. Tai, pasak pašnekovės, esminis skirtumas.
„De facto tie gimdymai namie vyksta. Bet tai vyksta pogrindyje. Baisu pasakyti, kas šalia dalyvavo, kas padėjo. Net ir statistikoje tai neatsispindi. Galima numanyti, kad, kaip ir visame pasaulyje, Lietuvoje 1–2 proc. gimdymų vyksta namuose“, – sakė nepriklausoma akušerė ir dula.
Kaip dar vieną iš priežasčių, kodėl gimdymai namuose Lietuvoje tebėra pilkojoje zonoje, A.Škudienė nurodė gimdymo paslaugų kainą.
„Daugumoje užsienio valstybių tai brangi paslauga, todėl gimdymas namuose siūloma kaip valstybei pigesnė alternatyva: tuomet nereikia mokėti už ligoninės išlaikymą, lovas, maitinimą ir pan. Namuose moteris pati pasidaro valgyti arba jos šeimos nariai padaro. Nereikia skalbi jos patalynės, o prie jos būna tik vienas specialistas – akušerė. O pas mus kadangi ir taip medikai uždirba nedaug, valstybei jie nebrangiai kainuoja, tai ir tegul stovi gimdykloje ir gydytojas ginekologas, ir akušerė, ir slaugė... Tai valstybei nekerta per kišenę taip stipriai, kaip kirstų kitose šalyse. Čia yra bendrai medikų ir sveikatos sistemos nevertinimas“, – tinklalaidėje „Kalba mamos“ sakė laidos viešnia.
Gimdymo kambarių idėja skinasi kelią
Kas galėtų padaryti pokytį? Anot A.Škudienės, gimdymų namuose įteisinimas pirmiausia turėtų rūpėti šeimoms ir akušerėms. Tačiau joms trūksta tiek motyvacijos, tiek žinių, pvz., vadybos, kas leistų siekti pokyčių. Šiuo metu Lietuvoje veikia dvi akušerių profesinės sąjungos, bet, matyt, nė viena iš jos narių neturi asmeninės ambicijos dėl gimdymo namuose.
„Aš galvojau, kad išeitis galėtų būti, jei akušerė taptų laisvąja profesija. Tada žmonės galėtų tiesiai kreiptis akušerę, ir, pasirašę sutartį konkrečiai su manim, gimdyti namuose. Dabar to padaryti negalima – sutartis pasirašoma ne su konkrečia akušere. Ji turi pasirašyti su įstaiga, kuri teikia gimdymo paslaugą arba įsteigti tokią. Šviežias ir slidus mano planas – įsidarbinti tokioje įstaigoje.
Vilniaus gimdymo namai palaiko gimdymą namuose ir sako, kad tikrai reikia pajudėti iš įprasto gimdymo modelio. Kartu su jais svarstome galimybę įkurti gimdymo kambarius. Jie būtų Vilniaus gimdymo namų patalpose, kurios dabar laisvos. Kol kas atsirėmėme į tai, kad reikia pinigų patalpoms perdaryti. Jeigu norime kažką daryti, reklamuotume tą paslaugą ir ji, savaime aišku, būtų mokama, tai pradžioje finansų reikia“, – apie idėjas, kurias tikimasi įgyvendinti, pasakojo nepriklausoma akušerė ir dula.
Idėja tokia, kad šie kambariai primintų namus – juose baseinėlis, kur galėtų gimdyti, dvigulė lova, kurioje šeima galėtų praleisti pogimdyvinį laiką. Kad nebūtų to medikalizuoto vaizdo, o iš tikrųjų patalpa atrodytų kaip viešbučio kambarys.
„Kaip tie gimdymo centrai kitose šalyse“, – pastebėjo tinklalaidės pašnekovė. Kol kas lėšų planams įgyvendinti nėra – svarstoma rašyti projektą, ieškoti geradarių, kurie patikėtų idėja.
„Gimdymo namai tokių pinigų neturi. Be to, reikia, kad kas nors tą padarytų – parašytų projektą, derintų. Bet tokių žmonių nėra. Mes esame medikai, ne vadybininkai (juokiasi – 15min past.). Mes esame trys akušerės, kurios į tokius gimdymo kambarius galėtume ateiti dirbti, kad ir nuo rytojaus. Bet jų nėra“, – sakė A.Škudienė.
Aiškindama, kodėl negalėtų ateiti ir gimdymų Vilniaus gimdymo namuose priimti dabar, ji pabrėžė, jog holistinis gimdymas, kuriame nėra medicininės intervencijos, negali vykti tokiose palatose, kokios gimdymo namuose yra dabar.
Islandijos patirtis: tai pamatyti būtų verta kiekvienam gydytojui
Kaip atrodo gimdymo kambariai? Išvysti juos nepriklausomos akušerės ir dulos galėjo viešėdamos Islandijoje. Viena jų buvo ir A.Škudienė.
„Ten esančiuose gimdymo kambariuose jokių aparatų nėra – svarstyklės naujagimiui pasverti geriausiu atveju. Apžiūrų kabinete esantys aparatai (echoskopas ir pan.) yra paslėpti už specialios širmos, kad gimdyvei būtų jausmas – ateinu pas gerą draugę, kuri daugiau išmano, pasikalbėti apie savo situaciją“, – sakė ji.
Islandijoje gimdymo centrai veikia tokiu principu, kad pas juos moteris pradeda lankytis nuo 36 nėštumo savaitės. Iki tol lankosi poliklinikose.
„Atėjusi į tą centrą pas akušeres nėščioji geria arbatą, kalbasi, o ne šiaip ateina susipildyti dokumentų, išsimatuoti. Susitinkama pokalbiui apie tai, kaip tu jautiesi, ko tau norisi. Tos konsultacijos vyksta tuose pačiuose kambariuose, kuriuose vėliau moterys ir gimdo. Žinoma, organizuojami ir kursai, vėliau būna mamų bendruomenių klubai, kuriuose moterys jau po gimdymo gali rinktis ir bendrauti.
Gimdymą priima viena iš ten dirbančių akušerių, kurios dirba slenkančiu grafiku. Po gimdymo moteris su naujagimiu ten lieka labai neilgai – kelias valandas (iki 12-os). Vėliau kasdien dešimt dienų jas namuose lanko akušerė. Visa tai apmoka valstybė“, – apie Islandijos patirtį pasakojo nepriklausoma akušerė ir dula.
Pasak jos, nemokamai šeimos gali lankytis ir tėvystės centruose, kuriose teikiamos konsultacijos.
„Ten galima pastebėti pogimdymines depresijas ir kitas išlendančias emocines problemas. Jos irgi neprimena jokios medicininės įstaigos, labiau klubą. Vaikai ant kilimo žaidžiai, specialistai kartu irgi sėdi ir jiems visiškai nėra jokios gėdos taip sėdėti“, – kalbėjo A.Škudienė.
Toks paslaugų nėštumo, gimdymo metu ir po jo modelis Islandijoje išsivystė kaip senųjų tradicijų tąsa. „Pas juos nebuvo išnykę gimdymai namuose. Kuriam laikui buvo sustoję, bet labai greitai, akušerių iniciatyva, tas atkurta. <...>“ – sakė dula.
Nuvertina akušerių kompetenciją ir gimdyvių patirtį
Kalbėdama apie Islandiją, A.Škudienė prisiminė pokalbį su Reikjaviko ligoninėje dirbančia lietuve. „Ji yra akušerė, dalyvavo konferencijoje. Kai jos paklausė, ką iš Islandijos ligoninės norėtų integruoti Lietuvoje, ji atsakė vienu žodžiu – komunikaciją. Tiek tarp gydytojų ir pacientų, tiek tarp pačių medikų. Apskritai tas „nusiėmimas karūnų“: „Aš esu daktaras, o tu niekas“ arba klausia „Kodėl tau reikia, kad prieš priimant sprendimą sugrįžtų vyras. Ar jisai daktaras?“ Čia iš mano asmeninės, kaip dulos, patirties“, – apie skirtumus tarp Lietuvos ir Islandijos gimdymo namų kalbėjo A.Škudienė.
Jai pritarė ir tinklalaidės autorė, žurnalistė M.Keršanskienė, kuri augina du vaikus. Ji prisiminė daug atgarsių viešumoje sulaukusį gydytojo psichiatro Viliaus Ogensko pasidalinimą apie žmonos gimdymą ir pogimdyminę priežiūrą Kauno krikščioniškuosiuose gimdymo namuose.
„<...> Moterys seniai kalba apie akušerinį smurtą, bet tokio atgarsio niekada nebuvo. Reikėjo prabilti vyrui, gydytojui, kad kažkas sujudėtų <...>“, – sakė M.Keršanskienė.
Pasak A.Škudienės, čia tvirtą poziciją turėtų užimti akušerės: „Kas jas stabdo? Manau, kad nedrąsa. Jų kalba – tarsi oponavimas gydytojams. Dabar jas nuvertiname, tarsi nuimame kompetencijas. Bet juk kaip tik visi laimėtų: akušerės galėtų perimti tam tikras gydytojų funkcijas. Bet vėl įsisuka užburtas ratas: medikai tikrai yra pervargę. Juodai! Bet kada tu esi pervargęs, iš viso bijai paleisti tas vadžias, nes galvoji – „Kas tada bus? Jos turbūt pradės man vežti nukraujavusias gimdyves ir t.t.“ Aš galvoju, kad turbūt reikėtų vežti gydytojus ir sprendimų priėmėjus į Islandiją – pamatyti, kaip ten yra.“
„Kalba mamos“ – tai laimingų mamų bendruomenė, kurią prieš penkerius metus pradėjo kurti Marija Keršanskienė. Šiemet prie projekto prisijungė ir būrys specialistų bei savanorių. Visi kartu jie siekia palaikyti mamas ir padėti joms rasti pagalbą, kai jos reikia. Daugiau apie „Kalba mamos“ rasite čia.