Pasak teisininkės, tik šiemet įkurtos Dulų asociacijos pirminkės Martynos Zaveckienės, dula yra vadinama moteris, teikianti pagalbą besilaukiančiai moteriai nėštumo, gimdymo metu ir po jo
„Dažnai kyla klausimų, kam reikalinga dula, jei šalia nėščiosios yra gydytojai, akušerės ir vyras, todėl svarbu pabrėžti, kad, turėdama tam tikrų žinių ir savą gimdymo patirtį, dula užima specifinę, tik jai būdingą vietą, – teigia M.Zaveckienė. – Ji neteikia jokios medicininės pagalbos, o yra tarsi sesuo ar draugė, padedanti kitai moteriai gauti reikalingų žinių, pasitikėti savimi, pozityviai priimti gimdymo patirtį.“
Svarbu pabrėžti, kad, turėdama tam tikrų žinių ir savą gimdymo patirtį, dula užima specifinę, tik jai būdingą vietą.
Yra mokslinių tyrimų, rodančių, kad gimdymas su dula yra palankesnis mamai ir vaikui: esą mažėja Cezario pjūvio tikimybė, trumpėja gimdymo trukmė, moterys geriau vertina savo gimdymo patirtį, o tai turi įtakos žindymo sėkmei, glaudžiam motinos ir vaiko ryšiui ir pasitenkinimui motinyste apskritai.
„Žinia apie dulas jau keleri metai sklinda ir mūsų šalyje, todėl natūralu, kad besilaukiančios šeimos vis dažniau ieško dulų ir atsiranda norinčiųjų tapti dulomis bei teikti šias paslaugas“, – kalbėjo M.Zaveckienė.
Apibendrino kitų šalių patirtį
Dulų asociacijos valdybos narė, viešosios įstaigos Tėvystės centras vadovė Vitalija Pilipauskaitė-Butkienė atkreipė dėmesį, kad dulų judėjimas Vakarų pasaulyje prasidėjo maždaug prieš 20 metų.
„Todėl mes dulų veiklos standartą kūrėme pagal geriausius pavyzdžius, atsižvelgiant į jau sukauptą ir apibendrintą kitų šalių patirtį. Konsultavomės su dulomis ir gyvai, ir virtualiu būdu: sukūrėme lanksčiausią, patikimiausią variantą, suteikiantį tvirtą pagrindą saugiai ir ramiai laukti savo vaikelio“, – užtikrino V.Pilipauskaitė-Butkienė ir priminė, kad gimdymas, jo sėkmė ir moters savijauta po gimdymo labai priklauso nuo to, kaip ji buvo tam pasiruošusi.
Dulos ne tik moterį, bet ir vyrą (nežinia, kuriam reikia didesnės pagalbos) gali paremti žiniomis, savo gimdymo patirtimi, suteikti emocinę paramą ir elementarią fizinę pagalbą.
Konsultavomės su dulomis ir gyvai, ir virtualiu būdu: sukūrėme lanksčiausią, patikimiausią variantą, suteikiantį tvirtą pagrindą saugiai ir ramiai laukti savo vaikelio.
V.Pilipauskaitė-Butkienė pasakojo, kad yra trys dulų veiklos sritys: padėti besilaukiančiai moteriai pasiruošti gimdymui, dalyvauti pačiame gimdyme nuo sąrėmių iki naujagimio gimimo ir, galiausiai, padėti šeimai po gimdymo.
„Tai yra pats jautriausias laikotarpis Lietuvoje. Iki gimdymo turime įvairių kursų, gimdymo metu moteriai padeda vyras, o po gimdymo moterys labai dažnai pasijaučia vienišos. Šiuo laikotarpiu kyla daugybę klausimų ir problemų, o atsakymų rasti ne taip paprasta. Kartais įtampą lemia hormonų kaita, kartais – realios priežastys. Todėl moteriai reikia žmogaus, kuris padėtų ir namus pavalyti, ir pervystyti naujagimį, ir emociškai išklausytų“, – pasakojo V.Pilipauskaitė-Butkienė.
Dulos pasklis po Lietuvą
Užmegzti emocinį ryšį su dula nėščiajai patariama dar iki gimdymo. „Jei to padaryti nepavyksta, ieškoma kitos dulos“, – paaiškino Tėvystės centro vadovė.
Ji pabrėžė, kad dula neatstoja nei gydytojo, nei ginekologo, nei akušerės. Ji negali suteikti jokių medicininių paslaugų – tik emocinę paramą, fizinę pagalbą ir informacijos.
Šiuo metu vyksta pirmieji dulų mokymai. Juose dalyvauja daugiau nei 30 moterų iš visos Lietuvos: Vilniaus, Panevėžio, Alytaus, Zarasų rajonų. Dalyvaudamos užsienio lektorių seminaruose pirmosios dulos įgyja psichologijos, anatomijos ir fiziologijos žinių bei įvairių praktinių įgūdžių. Mokymai baigsis ir pažymėjimai bus įteikti 2014 m. rudenį.
Tačiau besimokančios dulos jau lydi pirmąsias gimdyves į gimdymo stacionarus, padeda joms pasirengti gimdymui bei po jo. Šiuo metu šios paslaugos yra nemokamos ir jomis gali pasinaudoti visos norinčios moterys ir šeimos.
Dulos pokalbis su nėščiąja prieš gimdymą ir pagalba jo metu Latvijoje kainuoja 100 latų (apie 500 Lt). Olandijoje pilnas dulos paslaugų paketas atsieina 750 eurų.
Dulų judėjimas iš pradžių veikė kaip savanoriška pagalba, tačiau laikui bėgant tai tapo tarsi nauja profesija. Todėl šiandien pasaulyje kai kurios dulos savo paslaugas teikia nemokamai, tačiau didžioji dalis yra nusistačiusios įkainius.
Dulos pokalbis su nėščiąja prieš gimdymą ir pagalba jo metu Latvijoje kainuoja 100 latų (apie 500 Lt). Nyderlanduose visasdulos paslaugų paketas atsieina 750 eurų. Į kainą įskaičiuotas ir gimdymo istorijos aprašymas, gimdymo fotografavimas.
Pagal dabartinę Lietuvos mokesčių bazę, dulos galėtų dirbti pagal individualią veiklą arba su verslo liudijimais.
Sprendimus priims tėvai ir medikai
„Sukūrėme dulos veiklos standartą, kuriame aiškiai apibrėžiamos dulos, mediko ir gimdyvės atsakomybės ribos. Asociacijos nuostatuose aptariamos dulos teikiamos paslaugos, kvalifikacija ir etika“, – paaiškino M.Zaveckienė.
Ji pabrėžė, kad asociacija neskatina dulos dalyvavimo, moteriai gimdant namuose.
Vilniaus gimdymo namų gydytoja akušerė ginekologė Daiva Brogienė, dulų veiklos pristatyme dalyvavusi po paros budėjimo, kurio metu gimė 18 naujagimių, neslėpė, kad gimdyvės būna labai skirtingos.
Jei su moteris pas mus atvyks su dula, jos tikrai neišvysime.
Vienos nori gimdyti natūraliai, kitos pageidauja daugiau nuskausminimo ir medikamentų.
„Tačiau visos nori jaustis psichologiškai ir emociškai saugios“, – aiškino D.Brogienė.
Ji pripažino, kad moters gimdymo patirtis labai svarbi: ji lemia tolesnę motinystės raidą.
„Dulos moteriai gali suteikti daug empatijos ir emocinės paramos. Vilniaus gimdymo namai labai lankstūs, teikiame į gimdyvę ir šeimą orientuotą paslaugą. Jei su moteris pas mus atvyks su dula, jos tikrai neišvysime. Tai yra moters pasirinkimas – toks pats kaip gydytojo ar įstaigos“, – įsitikinusi akušerė ginekologė. Tačiau ji pabrėžė, kad sprendimus dėl gimdymo eigos priims tikrai ne dula, o būsimi tėvai ir medikai.
Dulos laukiamos ne visose ligoninėse
Vilniaus gimdymo namuose jau trys moterys gimdė, padedamos dulų. Vienai iš jų padėjo Gimdyvių padėjėjų projekto aukot.lt portale koordinatorė 38 metų Vilma Kraelskaitė.
„Mane susirado nepažįstama moteris – mes su ja perėjome visas bendravimo stadijas: susipažinimo, ryšio užmezgimo ir t.t. Po kelių valandų pokalbio apie tėvus, šeimą, ankstesnę gimdymo patirtį ir santykį su dvejų metų dukrele pajutome, kad radome bendrą kalba. Kito susitikimo metu jau aptarėme su gimdymu susijusius dalykus, sudarėme gimdymo planą“, – patirtimi dalijosi dula.
Sulaukusi skambučio, kad jos globotinei prasidėjo sąrėmiai, dula iškart išskubėjo pas ją į namus.
Į gimdymo namus neskubėjome, nes per ankstyvas nuvykimas į ligoninę gana dažnai tampa gimdymo komplikacijų priežastimi.
„Kartu praleidome visą sąrėmių dieną: nuo lengvų, vos trikdančių įprastinį gyvenimo ritmą, iki sustiprėjusių sąrėmių, kai teko masažuoti nugarą. Į gimdymo namus neskubėjome, nes per ankstyvas nuvykimas į ligoninę gana dažnai tampa gimdymo komplikacijų priežastimi. Po penkių aš šešių valandų iš darbo grįžo moters vyras ir mes visi važiavome į ligoninę“, – pasakojo tris vaikus auginanti V.Kraelskaitė.
Jos pačios gimdymai buvo lengvi, todėl ji nori su kitomis moterimis dalytis savo įkvepiančia patirtimi.
V.Kraelskaitė padėjo ir gimdyvei, gimdžiusiai Krikščioniškuose gimdymo namuose Kaune. Tačiau moteris neslepia, kad ne visi gimdymo namai gali įsileisti dulas.
„Pavyzdžiui, Antakalnio klinikų vidaus tvarkos taisyklės neleidžia gimdyvei atsivesti daugiau nei vieną lydintį asmenį. Eisime kalbėtis su vadovybe, bandysime įtikinti, kad tikrai nebūsime trikdžiu, besimaišančiu po kojomis“, – ateities planus atskleidė V.Kraelskaitė.
Pasaulinė dulų savaitė, šiemet minima kovo 22–28 d., pradėta švęsti 2011 m. Jos iniciatorė – didžiausia tarptautinė prenatalinio ir postnatalinio švietimo organizacija The Childbirth and Postpartum Professional Association (www.cappa.net). Pasaulinės dulų savaitės metu gimdyvių padėjėjos prisistato visuomenei įvairiais renginiais ir akcijomis, siekdamos atkreipti dėmesį į emocinės ir fizinės pagalbos nėštumo bei gimdymo metu privalumus.
