Iš pradžių Wally manė, kad netikėtas kvapas sklinda nuo brūzgynuose besiganančio elnio, tačiau kažkas buvo ne taip. Nuojauta kuždėjo – netoliese tyko visai kitas žvėris. Vos tik vaikinas užsitaisė ginklą, pasirodė lokys grizlis su keliais jaunikliais. Wally pavyko išsigelbėti tik dėl to, kad laiku užuodė pavojų.
Baimė turi kvapą
Moksliniais tyrimais ir eksperimentais įrodyta, kad uoslė yra viena svarbiausių juslių pažįstant aplinką. Nors žmonės atskiria kur kas mažiau kvapų negu dauguma laukinės gamtos atstovų, 2008 metais atliktas eksperimentas įrodė – mūsų smegenys susieja tam tikrą kvapą su neigiama patirtimi. Čikagoje (Jungtinės Valstijos) atlikto eksperimento metu keli savanoriai buvo paprašyti pauostyti tam tikrus kvapus, kurie iš tiesų buvo skirtingi, bet jų uoslė nesugebėjo jų atskirti – eksperimento dalyviams kvapai atrodė vienodi. Vėliau uodžiant vieną iš kvapų savanoriams buvo skiriama nedidelė elektros iškrova. Įdomu, kad po kurio laiko jie jau galėjo atskirti elektrošoku palydimą kvapą. Taip mokslininkai įrodė, kad neigiama patirtis leidžia paaštrinti mūsų gebėjimą atskirti kvapus, paprastai sakant – baimė turi kvapą.
Kvapai ir ligos
Senovės kinų ir indų medicinoje buvo žinoma, kad specifiniai žmogaus kūno kvapai signalizuoja tam tikras ligas. Nuo seno kvapai ne tik padėdavo nustatyti sutrikusias organizmo funkcijas, aromatai buvo pasitelkiami negalavimams įveikti. Šiuolaikinis mokslas tai patvirtina. Jungtinių Valstijų Jeilio universiteto mokslininkai įrodė, kad malonūs kvapai sureguliuoja kraujospūdį ir padeda įveikti stresą. Jų teigimu, uoslė tiesiogiai veikia už nerimą ir baimę atsakingą smegenų dalį.
Tam, kad galėtume užuosti, būtina rūpintis kvėpavimo takais. Gebėti visaverčiai kvėpuoti yra taip pat svarbu kaip ir sveikai maitintis. Nuo to tiesiogiai priklauso gyvenimo kokybė.
Dažniausiai kvapų nejuntame pasigavę slogą ar susirgę kitomis viršutinių kvėpavimo takų ligomis. Dėl įtempto gyvenimo ritmo į darbą keliaujame net ir su varvančia nosimi. Tačiau privalome išlikti žvalūs ir nenorime nuolat šniurkščioti susitikime ar bendraudami su kolegomis.
Kaip išlaisvinti nosį?
Sloguojantys, bet norintys išlikti darbingais ar neprarasti kasdienio malonumo uosti gyvenimą, gali naudoti purškiamus, lašinamus vaistus arba geriamąsias kapsules ir lašus. Deja, pirmasis būdas nėra visiems priimtinas – bendraujant su kolegomis, klientais ar įtempto posėdžio metu nėra patogu purkšti ar lašinti vaistus į nosį. Be to, nėra patogu buteliuką laikyti švarko, sijono ar kelnių kišenėje.
Norėdami išlaisvinti nosį taip pat galite rinktis kapsules. Jų sudėtyje esantys eteriniai aliejai bei vaistažolių ekstraktai gali padėti palaikyti kvėpavimo funkciją. Šios medžiagos patenka į kraujotaką ir yra nunešamos tiesiai iki nosies gleivinės. Taip malonus, pavyzdžiui, eukalipto lapų eterinio aliejaus, aromatas juntamas net ir nepurškiant jokių preparatų į nosį.
Labai patogu, jei vienoje kapsulėje randate tokias medžiagas kaip eukaliptų ir citrinmedžių eteriniai aliejai, islandinių kerpenų, raktažolių, šeivamedžių, gencijonų ir pušų žievių ekstraktai, lizocimas.
Labai patogu, jei vienoje kapsulėje randate tokias medžiagas kaip eukaliptų ir citrinmedžių eteriniai aliejai, islandinių kerpenų, raktažolių, šeivamedžių, gencijonų ir pušų žievių ekstraktai, lizocimas. Lizocimas yra natūralus baltymas. Jo yra žmogaus ir gyvūno piene, seilėse ir ašarose. Jeigu renkatės geriamuosius lašus, nepamirškite, kad jų sudėtyje esančius koncentruotus augalų ekstraktus reikia gerti įlašinus į vandenį ar sultis.
