Pakalbinome specialistą apie tai, ką reikėtų žinoti apie kontracepciją. O jos pasirinkimas išties platus, todėl dažna moteris nežino, ką rinktis. Gydytojas įspėja, kad kontracepciją geriausia parinks specialistas, išsiaiškinęs moters sveikatos būklę ir jos poreikius, todėl nevalia numoti ranka į savo organizmą ir jo siunčiamus signalus mąstant, kad tiks bet kas. Taigi, ką moterys privalo žinoti apie kontracepciją?
- Kokios kontraceptinės priemonės Lietuvoje populiariausios?
- Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje populiariausios kontraceptinės tabletės ir prezervatyvai. Toliau seka natūralios šeimos planavimo priemonės, vietinio veikimo kontraceptikai ir gimdos spiralės.
Kontracepcija vertinama labai nevienareikšmiškai, yra daug nepagrįstų mitų, stereotipų. Natūraliam šeimos planavimu ne visos turi laiko, galimybių ir sugebėjimų užsiimti. Tokioms moterims labiausiai tinka šiuolaikiniai kontracepcijos metodai. Kontraceptikų parinkimas priklauso nuo moters pageidavimų, amžiaus, ligų, tolimesnių planų, buvusių nėštumų ir nėštumų nutraukimų skaičiaus, gimdymų, širdies ir kraujagyslių ligų, rūkymo, lytinių partnerių ir jų skaičiaus, gretutinių ligų, ar šeimoje nėra buvę infarktų, insultų jauname amžiuje, gyvenimo būdo ir pan. Ne kiekvienos moters organizmas, mėnesinių ciklas vienodas, taigi, pacientai, kuriems kontracepcija reikalinga, apie tai turi kalbėtis su gydytojais.
- Išvardinkite pagrindinių kontracepcijos priemonių pliusus ir minusus.
- Tablečių pagrindiniai pliusai yra tie, kad moteris pati gali nuspręsti, kada pradėti ir kada nutraukti jų vartojimą, jos padeda išspręsti tam tikras odos problemas, sumažina mėnesinių skausmingumą; minusai tie, kad reikia nepamiršti išgerti kiekvieną dieną ir tam tikru laiku, taip pat tabletės gali sukelti šalutinių poveikių, kaip ir bet kurie kiti vaistai, netinka vyresnio amžiaus moterims, daug rūkančioms, sergančioms kepenų, širdies ir kraujagyslių ligomis, turinčioms problemų su venomis ir kraujo krešumu. Tabletės neapsaugo nuo lytiškai plintančių ligų.
Prezervatyvai ir kitos barjerinės kontracepcijos priemonės taip pat turi pliusų ir minusų. Jas paprasta naudoti, lengvai prieinamos, be recepto, nebrangios, apsaugo nuo lytiškai plintančių infekcijų, tačiau – visada reikia turėti su savimi, ne visiems vyrams ir moterims tinka, gali sukelti alerginę reakciją, gali suplyšti, gali sumažinti susijaudinimą. Efektyvumas labai priklauso nuo vartotojo patirties ir įgūdžių, todėl prezervatyvai priskiriami prie mažiau efektyvių kontraceptinių priemonių.
Kontraceptinis pleistras veikia panašiai kaip tabletės ir yra klijuojamas pirmą mėnesinių dieną. Jį nešioti reikia po savaitę tris savaites iš eilės, vėliau daroma savaitės pertrauka. Tai patogesnis pasirinkimas, nes tik kartą per savaitę reikia prisiminti ir jį pakeisti. Pliusai ir minusai panašūs į tablečių, kraujyje susidaro šiek tiek didesnės estrogenų koncentracijos, tad labiau tinkamas jaunoms moterims, kurioms reikalingas didesnis estrogenų poveikis. Neapsaugo nuo lytiškai plintančių ligų ir netinka vyresnėms, rūkančioms ir turinčioms tromboembolijos rizikos veiksnių.
Dar patogesnis būdas – kontraceptinis makšties žiedas, kurį prisiminti reikia tik kartą per mėnesį. Jo veikimo principas yra toks pat, kaip ir tablečių ar pleistro – veikia sistemiškai dvi hormoninės medžiagos. Pliusai ir minusai bei galimos rizikos panašūs į tablečių ir pleistro.
Toliau pagal patogumą naudoti reikėtų paminėti gimdos spiralę. Gimdos spiralės priskiriamos labai efektyvių ilgalaikių grįžtamo poveikio kontraceptinių priemonių grupei. Jų poveikis gali trukti tris- penkis ar daugiau metų. Minusai tie, kad įsidėti jos moteris pati negali, tam reikia medikų pagalbos ir medicininės intervencijos. Spiralė gali sukelti šiokį tokį diskomfortą po įdėjimo – maudimą, tepliojimą. Pliusai: hormoninės spiralės išskiriami hormonai veikia tik gimdoje, beveik nepatenka į kraują, todėl sisteminis poveikis organizmui yra minimalus, taip pat galima maitinti kūdikį. Hormoninė spiralė neleidžia išvešėti gimdos gleivinei, mėnesinės tampa labai negausios ir neskausmingos.
Labai svarbu paminėti, kad gimdos spiralę gali naudoti ir negimdžiusios moterys, kurioms reikia labai efektyvios ilgalaikės grįžtamo poveikio kontracepcijos.
Varinė gimdos spiralė efektyvumu prilygsta hormoninei, apsaugo nuo nėštumo, tačiau neturi papildomo teigiamo gydomojo poveikio moters organizmui. Labiau tinka moterims kurių mėnesinės negausios ir neskausmingos, taip pat jos yra gerokai pigesnės.
Kitose šalyse yra naudojami ir kontraceptiniai implantai, tačiau Lietuvoje jų neturime, mūsų šalyje jie neprigijo, nebuvo populiarūs.
- Su kokiais mitais apie kontracepciją dažniausiai susiduriate?
- Pagrindinis ir turbūt skaudžiausias mitas yra tas, kad kontraceptinės priemonės sukelia nevaisingumą. Tai visiška netiesa. Yra įrodymų, kad kai kurios moterys, nutraukusios kontraceptinių tablečių vartojimą pastoja kur kas lengviau per kelis pirmus mėnesius po hormoninės kontracepcijos nutraukimo nei tos, kurios tablečių nevartojo. Nevaisingumas yra sudėtinė problema, apimanti daugybę abiejų partnerių veiksnių, todėl kontraceptinėms priemonėms tikrai negalima klijuoti nevaisingumo etiketės.
Kitas stereotipas – svorio augimas. Tiesa, medžiagos esančios kontraceptikuose gali sulaikyti skysčius organizme, turėti įtakos medžiagų apykaitai, padidinti apetitą, tačiau reikšmingų pokyčių svoriui tikrai neturi. Buvo atliktas ne vienas tyrimas, paneigiantis įsitikinimą, kad svoris auga dėl kontraceptinių tablečių.
Dar vienas įsitikinimas, jog kontraceptikai sukelia vėžį. Vienareikšmiškai taip pasakyti negalima, kadangi yra įrodyta, kad bendrą vėžio riziką kontraceptikai kaip tik sumažina, pavyzdžiui, gerokai sumažėja gimdos, kiaušidžių, storosios žarnos piktybinių susirgimų rizika. Visgi, reikia paminėti, kad gali padidėti gimdos kaklelio ir krūties vėžio rizika vartojant kontraceptikus.
Galima išgirsti ir nuomonę, kad kontraceptinės priemonės sukelia celiulitą, tačiau ryšio tarp kontraceptikų ir celiulito, manyčiau, nėra – juk yra moterų, kurios turi celiulitą, tačiau niekada nėra vartojusios kontraceptikų ir atvirkščiai – tos, kurios vartoja kontraceptikus, celiulito neturi. Čia reikėtų paminėti rimtesnius veiksnius, – netinkama mityba, gyvenimo būdas, žalingi įpročiai ir pan.
– Nuo kada jau galima pradėti vartoti kontraceptines priemones?
– Kontraceptinės priemonės vartojamos keliais atžvilgiais – gydymo tikslais arba norint išvengti nepageidaujamo nėštumo. Pirmuoju atveju amžiaus cenzas nėra kriterijus, kadangi priemonės vartojamos tada, kai būtina, o antruoju – tada, kai prasideda lytiniai santykiai.
Galima galvoti, kad kontraceptinės priemonės jaunesniame amžiuje yra nekoks pasirinkimas, tačiau dar blogiau, jeigu jauną porą ištinka nepageidaujamas nėštumas.
– Kada kontraceptikus vartoti rekomenduojama?
– Yra įvairiausių ginekologinių ligų ir būklių, kada kontraceptinės priemonės gali padėti. Tyrimais įrodyta, kad hormoninė kontracepcija reguliuoja mėnesinių ciklą, mažina mėnesinių skausmingumą ir gausumą, palengvina PMS, mažina ir gydo įvairias odos problemas, sumažina gimdos gleivinės, kiaušidžių bei storosios žarnos vėžio riziką, sumažina endometriozės, negimdinio nėštumo riziką, todėl apsaugo vaisingumą.
– Ar atsiranda naujovių kontracepcijos srityje?
– Siekiama, kad hormoninė kontracepcija būtų kuo saugesnė, patogi vartoti ir sukeltų kuo mažiau šalutinių poveikių, ypač kalbant apie įtaką kraujo krešėjimui.Tikiuosi, kad ateityje atsiras ir daugiau priemonių, kurias galėtų vartoti ir vyrai.
– Minėjote, kad kontraceptikai tinka ne visoms moterims, tad kokie yra rizikos veiksniai ir kurios moterys turėtų nevartoti kontraceptikų arba gerai apsvarstyti ir pasitarti su gydytoju prieš juos vartodamos?
– Didžiausia rizika vartoti vyresnio amžiaus ir daug rūkančioms moterims, sergančioms tam tikromis kepenų, širdies ir kraujagyslių ligomis, giliųjų venų ir plaučių arterijos tromboze, krūties vėžiu, vartojančioms tam tikrus vaistus, kurie gali sumažinti kontraceptikų veiksmingumą ir panašiai.
Vyresnėms moterys bei toms, kurios rūko, sudėtinės kontraceptinės tabletės gali padidinti kraujo krešėjimo ir tromboembolijų riziką. Tokiu atveju susidaro trombai kraujagyslėse ir tokia būklė gali baigtis netgi mirtimi. Todėl šiai moterų grupei tam tikrų kontraceptinių priemonių vartoti nederėtų.
Žvelgiant statistiškai, sveikoms moterims, nevartojančioms kontraceptikų tromboembolijos atvejų pasitaiko 5-10 iš 100 tūkst., vartojančioms kontraceptikus - 20-40 iš 100 tūkst., o nėštumo metu – net 60 atvejų iš 100 tūkst. Tromboembolijų rizikos nedidina gimdos spiralės.
– Ką pasakytumėte moterims, kurios įsitikinusios, kad kontraceptikai – tai nuodai?
– Tai jų nuomonė ir apsisprendimas. Ne visoms moterims reikia kontraceptinių preparatų, kadangi jos renkasi kitas apsisaugojimo priemones. Tačiau toks požiūris neturėtų suklaidinti tų moterų, kurios planuoja savo asmeninį gyvenimą, nėštumus, nori gydytis tam tikras ligas ir nusiskundimus. Nepatarčiau bijoti – viską būtina aptarti su savo gydančiu gydytoju, kad jis parinktų geriausiai jums tinkantį ir mažiausiai rizikingą kontracepcijos metodą.
