Ginekologas T.Lūža apie miomas: „Jos gali sukelti nevaisingumą“

Gimdos miomos – tai būklė, kuri būdinga daugeliui moterų. Ką reikėtų apie tai žinoti? Neretai miomos painiojamos su cistomis, tačiau specialistai įspėja, kad tai – visiškai skirtingi dalykai.
Moteris, kenčianti nuo miomų sukeltų skausmų
Moteris, kenčianti nuo miomų sukeltų skausmų / 123RF.com nuotr.

Gydytojas ginekologas Tomas Lūža teigia, jog gimdos mioma – tai gerybinis gimdos lygiųjų raumenų auglys. Priklausomai nuo miomos dydžio ir lokalizacijos gimdoje, ji gali sukelti įvairių ginekologinių simptomų ir sutrikimų. Visgi dalis miomų jokių simptomų nesukelia ir moteriai gyventi netrukdo.

Asmeninio archyvo nuotr./Ginekologas Tomas Lūža
Asmeninio archyvo nuotr./Ginekologas Tomas Lūža

„Dažniausiai miomos pasireiškia gausiomis, skausmingomis mėnesinėmis, kraujavimu iš makšties ne mėnesinių metu, kraujavimu krešuliais, nuolatine mažakraujyste (kartais taip nukraujuojama, kad net reikalingas kraujo perpylimas), o joms labai augant pradeda didėti ir pilvo apimtis, visa tai netgi gali priminti nėštumą. Miomos taip pat gali sukelti maudimą, spaudimą ar net skausmą pilvo apačioje esant tiek ramybės būsenos, tiek fizinio krūvio bei lytinių santykių metu.

Kai kurios miomos, ypač didelės, apsunkina šlapinimąsi ir tuštinimąsi, gali varginti vidurių užkietėjimas ir dažnas noras šlapintis. Mioma taip pat gali lemti nevaisingumą, persileidimus, netaisyklingą vaisiaus padėtį gimdoje, apsunkinti gimdymą ir pogimdyminį laikotarpį. Apskritai, mioma miomai nelygi ir jos yra įvairiai klasifikuojamos bei skirstomos į kelias rūšis, pagal lokalizaciją gimdoje“, – sako specialistas.

– Kokios tos rūšys?

– Supaprastinant, gimdos miomas pagal lokalizaciją galime suskirstyti į tris grupes: augančias į gimdos ertmę, augančias gimdos sienelėje bei augančias gimdos išorėje.

Miomos, augančios į gimdos vidų ir deformuojančios gimdos ertmę bei gimdos gleivinės kontūrą, dar kitaip vadinamos gimdos pogleivio miomomis. Tokios miomos, net mažytės, sukelia daug sveikatos problemų: gausias, skausmingas mėnesines su kraujo krešuliais, mažakraujystę, persileidimus ar nevaisingumą. Pogleivio miomos šalinamos histeroskopijos būdu, kai per makštį bei gimdos kaklelį į gimdą įkišamas instrumentas su kamera, šviesos šaltiniu bei specialiu rezektoskopu miomai pašalinti.

Operacija trunka iki šešiasdešimt minučių, po mėnesinių echoskopiškai įvertinama gimdos ertmė, jeigu miomos yra likę, operacija kartojama po keleto mėnesių tol, kol mioma visiškai pašalinama. Dažniausiai, jeigu mioma yra viena ir iki 3 cm diametro, pakanka vienos operacijos.

Miomos, augančios gimdos sienelėje, dar vadinamos intramuralinėmis miomomis. Kol jos yra nedidelės, dažniausiai didesnių problemų nesukelia, tačiau pasiekusios 5–6 cm dydį arba anksčiau, jeigu miomos pradeda deformuoti gimdos ertmę ir jeigu tokių miomų yra daugiau, jos apie save praneša visais prieš tai išvardintais simptomais ir sutrikimais. Seniau tokios miomos būdavo šalinamos tik atliekant pjūvį pilve ir pašalinant miomą ar gimdą su visomis miomomis.

Šiais laikais taikome pažangų endoskopinį-laparoskopinį operavimo metodą, kai per keletą mažų 5–10 mm pjūvelių įpjauname gimdą, pašaliname miomą ir užsiuvame gimdos defektą. Esant reikalui, laparoskopiškai taip pat galima pašalinti ir gimdą su daugybinėmis miomomis, jeigu moteris nebeplanuoja nėštumų ateityje. Laparoskopija – sudėtingesnis, reikalaujantis specialios aparatūros bei chirurgo įgūdžių metodas, tačiau moteris greičiau pasveiksta po operacijos ir neturi didžiulio rando pilve.

Mioma, auganti gimdos išorėje arba „ant gimdos sienelės“, vadinama subserozine mioma. Tokios miomos dažniausiai nesukelia jokių simptomų, tačiau kai užauga labai didelės ir pradeda matytis per pilvo sieną, gali sukelti pilvo maudimą, tempimą, skausmą, apsunkinti šlapinimąsi ar tuštinimąsi, trukdyti lytinių santykių metu. Šios miomos retai kada sukelia kraujavimus, gausias mėnesines, todėl pastebimos tik atsitiktinai profilaktinės apžiūros metu arba kai draugės moterį ima sveikinti su artėjančiu šeimos pagausėjimu (nėštumu).

Galima išgirsti, kad moterys sako turinčios miomą ir nežino, ką daryti, klausia, kodėl jos neoperuojamos. Šiuo atveju viskas ir priklauso nuo to, koks miomos tipas ir kurioje gimdos vietoje ji yra. Kartais jos gimdoje gali būti ilgą laiką, o artėjant menopauzei, sumažėti arba net sunykti.

– Kodėl atsiranda miomos?

– Tai nėra aišku. Gimdos raumens ląstelės pradeda augti ir formuoti auglį – miomą. Jeigu moteris reguliariai lankosi pas gydytoją, jis gali pamatyti miomas ir rekomenduoti, kaip jas gydyti, taip pat atsižvelgti į simptomus, kuriuos sukelia miomos. Mioma labai gerai matosi echoskopinės apžiūros metu, didesnės miomos apčiuopiamos ir apžiūros per makštį metu.

Pagrindinis miomų, kurios sukelia simptomus, gydymas – operacija. Be operacijų, miomoms gydyti taikomi tam tikri vaistai, gimdos kraujagyslių embolizacija ir pan. Pagrindinis šių procedūrų minusas, kad mioma visiškai nepašalinama, sumažinami tik kai kurie simptomai, nutraukus vaistų vartojimą dažniausiai mioma vėl grįžta į savo pradinį dydį, o kraujagyslių embolizacija nerekomenduojama moterims, planuojančioms pastoti.

Žinoma, kaip ir visada, viskas priklauso nuo moters amžiaus, moters lūkesčių, simptomų, vaisingumo planų bei pačios miomos. Tinkamiausias gydymo būdas parenkamas gydytojo ir moters bendru sutarimu.

Reikia paminėti, kad į gimdos miomą yra labai panašus ir piktybinis auglys, kuris vadinasi gimdos sarkoma, tačiau jis yra labai retas. Savaime suprantama, kad nei vaistai, nei kitos priemonės tokio auglio neišgydys – būtina atlikti operaciją, pašalinti ir išsiaiškinti, koks auglys – gerybinis ar piktybinis. Tai dar viena priežastis, kodėl esu operacijų šalininkas.

– Kokioms moterims dažniausiai gresia miomos?

– Miomos pasitaiko įvairaus vaisingo amžiaus moterims, tačiau dažniausiai apie 30–40 metų moterims, o menopauzės metu naujų miomų neturėtų atsirasti. Miomos kaip ir cistos gali užaugti nuo kelių milimetrų iki tiek, kiek telpa į pilvo ertmę.

Siūlyčiau stebėti save, atkreipti dėmesį į savo savijautą, jeigu mėnesinės pagausėjo, didėja pilvo apimtis, skubėkite kreiptis į ginekologą. Ligoninėje, kurioje dirbu, laparoskopiškai buvo pašalinta rekordinio dydžio mioma kartu su gimda, kuri svėrė daugiau nei 4 kilogramus. Įdomumo dėlei, sveikos negimdžiusios moters gimda sveria 50–70 gramų. Tokių atvejų, savaime suprantama, norisi išvengti – nes ir moteriai sunku gyventi, ir operuoti labai sudėtinga.

Dėl to reguliari apžiūra ir laiku atliktas gydymas labai svarbu. Pasitaiko atvejų, kai moterys 10–15 metų bijo ar nedrįsta kreiptis į gydytoją, o prasidėjus komplikacijoms nukraujavusios dėl gausių mėnesinių atvežamos greitosios pagalbos automobiliu į ligoninę, kur tenka gelbėti gyvybę, operuoti, o kartais net perpilti kraują, – sako ginekologas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų