Gydytoja ginekologė Geda Holcmann sako pastebinti, kad daugėja įvairių judėjimų, susijusių su menopauze ir priduria, kad ginekologo kabinete tai itin dažna tema. Ir nors informacijos apie tai netrūksta, ne visos moterys nori sau pripažinti, kad jų gyvenimas keičiasi.
„Tai vienas iš moters gyvenimo etapų, kuris yra tikrai svarbus, tačiau nors dalis moterų drąsiai apie tai kalba, deja, nemažai jų vis dar vengia apie tai kalbėti. Menopauzei reikia nusiteikti ir ruoštis, kadangi einame į kitą gyvenimo etapą, kuris nėra labai laukiamas. Tai nėra paprasta ir iš psichologinės pusės. Daug moterų net ir nenori to pripažinti, be to, mėnesinių praradimą sieja su moteriškumo praradimu“, – sako gydytoja.
– Gal pastebite, ar menopauzė „jaunėja“, o gal „senėja“?
– Negaliu pasakyti, kad menopauzė jaunėja ar senėja, kadangi tai labai individualu. Visgi, vidurkis anksčiau buvo apie 50 m., o dabar apie 52 m. Tačiau susiduriu su moterimis, kurios būdamos vyresnės turi reguliarias mėnesines. Beje, labai svarbu paminėti, kad moterys dažnai maišo perimenopauzės ir menopauzės sąvokas. Reiktų žinoti, kad perimenopauzė yra laikotarpis nuo pirmųjų menopauzės simptomų iki 12 mėnesių po menopauzės. Menopauzė – tai yra „taškas“, kai paskutinį kartą moteriai buvo mėnesinės ir metai po to. Tarkime, jeigu paskutinės mėnesinės buvo spalio 15 d. ir visus metus jų daugiau nebuvo, apsisukus metams galima sakyti, kad moteriai – menopauzė.
– Vadinasi, perimenopauzė gali tęstis ilgai – kai kada net ir 10 metų? Kokie požymiai būdingi perimenopauzei?
– Taip, kiekvienai moteriai laikas skiriasi, tai yra neprognozuojama, bet pasitaiko, kad perimenopauzė gali užtrukti ir dešimt metų. Pavyzdžiui, pirmieji menstruacijų sutrikimai jau gali pasirodyti apie 40-45-uosius metus. Menstruacijos gali būti nereguliarios, tai yra, tarpai tarp ciklų ilgėja arba trumpėja, gali keistis kraujavimas mėnesinių metu.
Perimenopauzės metu būdingas ir nuotaikų svyravimas, karščio bangos. Tiesa, jeigu tokie požymiai užklumpa labai anksti, pavyzdžiui, vos sulaukus 40-ies, tai moteris nenori patikėti, kad jai gali būti perimenopauzė ir skuba pas endokrinologą, nes mano, kad sutriko skydliaukės veikla.
Tad kol ateina pas ginekologą, dažniausiai jau būna aplankiusi ne vieną gydytoją – nuo šeimos gydytojo, neurologo, psichiatro iki kardiologo.
Tolimesni ankstyvieji požymiai gali būti odos sausėjimas, plaukų slinkimas, plaukų augimas tose vietose, kur niekada neaugo, galvos skausmas, nuotaikų pokyčiai, didelis nerimas, širdies ritmo sutrikimai, raumenų, sąnarių, kaulų skausmai.
– Ką daryti pajutus šiuos požymius?
– Nors reikėtų skubėti pas ginekologą, tačiau iki mūsų kelias moteriai dažnai būna labai ilgas. Būna, kad moteris apvaikšto ne vieną jau išvardintą gydytoją, kol pagaliau išgirsta patarimą – gal pabandykite aplankyti ginekologą? Nes moteriai tikrai sunku pripažinti, kad jai gali prasidėti perimenopauzė.
Kai pas mus ateina pacientė, „gydymas“ yra labai individualus ir priklauso nuo jos patiriamų pojūčių, negalavimų ir kt. Pavyzdžiui, kai kada yra taikoma menopauzės hormonų terapija ir indikacijos jai yra labai aiškios – kitaip, – simptomai yra tokie, su kuriais moteris negali gyventi kokybiškai.
Moteris ateina ir sako, man niekas nepadeda, nebegaliu taip gyventi, kamuoja nemiga, nerimas, karščio mušimai ir t.t. Menopauzės hormonų terapija yra vaistas gyvenimo kokybei gerinti, nors daugelis moterų ir žiūri į tai skeptiškai arba bijo. Noriu pasakyti, kad bijoti nereikia, verčiau jau viską atvirai aptarti su su savo ginekologu, kuris sudarys gydymo planą.
Laiku pradėta ir tinkamai parinkta menopauzės hormonų terapija gali suvaldyti nemalonius pojūčius, padaryti teigiamą įtaką širdies ir kraujagyslių sistemai, kaulams ir t.t. Bet labai svarbu suvokti, kad tokia hormonų terapija turi būti individualizuota, kadangi yra labai griežtos taisyklės, kaip ji taikoma, o ir 15 proc. moterų ši terapija neturi tokio efekto, kokio tikimės.
Kokie dar galimi sprendimai? Reikia žvelgti kompleksiškai – tai gali būti mitybos pokyčiai, fizinis aktyvumas, įvairios terapijos. Tiesa, tai padeda ne visada.
– Kaip pasikeičia lytinis gyvenimas perimenopauzės ir menopauzės metu? Tai juk irgi svarbi moteris gyvenimo dalis.
– Šiuo laikotarpiu makštis gali išsausėti, todėl lytiniai santykiai gali tapti nemalonūs, o tai lemia jų sumažėjimą. Padėti gali lubrikantai, drėkinančios žvakutės, taip pat ir vietinė hormonų terapija (tabletėmis), kuri duoda labai gerą efektą.
– Kada jau moteris gali susigrąžinti savo gyvenimą be nemalonių pojūčių? Kada jie turėtų baigtis?
– Pasakyti yra labai sunku, kadangi kiekvienai moteriai tai yra individualu. Labai dažnai moterys klausia – tai kiek man laiko reikės tos hormonų terapijos? Atsaku, kad tai gali būti ir metai, ir dveji, o gal ir dešimt. Pavyzdžiui, vyriausia mano pacientė buvo net 80-ies.
Anksčiau ar vėliau visi simptomai praeina, todėl visada patariu nenuleisti rankų ir ieškoti išeičių, jeigu esamuoju metu jaučiatės prastai. Nenurašykite savo psichologinės būsenos. Dažna moteris nežino, kuo skiriasi psichologas ir psichiatras, bijo pas juos lankytis, bet einant per šiuos pokyčius savo gyvenime tai netgi rekomenduojama.
Pagalvokite, juk gyvenimo trukmė tik ilgėja, norisi, kad tas gyvenimas būtų kuo kokybiškesnis, todėl labai svarbu pasirūpinti savo sveikata ir nebijoti kreiptis į specialistus.
