„Ginekologinės ligos, egzistavusios prieš 10, 20 ar 30 metų, niekur neišnyko. Skirtumas tik tas, kad apie kai kurias ligas šiuo metu kalbama garsiau ir dažniau, visuomenė yra geriau informuota, vykdomos įvairios profilaktinės patikros programos.
Pavyzdžiui, vis daugiau informacijos pateikiama apie gimdos kaklelio ikivėžinius ir vėžinius pakitimus, endometriozę, nevaisingumą, policistinių kiaušidžių sindromą ir pan. Kalbėti apie šias ligas svarbu, nes laiku nustačius diagnozę, jos gali būti greičiau išgydomos arba sėkmingai kontroliuojamos“, – tvirtina gydytoja.
Akušerė-ginekologė džiaugiasi, kad dėl gausėjančios informacijos apie ligas ir jų gydymą vis rečiau pasitaiko savigydos atvejų.
„Savigyda yra nepopuliari, nes daugumą reikalingų vaistų gali paskirti tik gydytojas, o gydymosi liaudiškomis priemonėmis atvejų pasitaiko vis rečiau. Aktualesnė problema išlieka simptomų ignoravimas ir savalaikis nesigydymas. Svarbiausia yra nebijoti kreiptis, nes mes, ginekologai, visada stengiamės, kad vizitas būtų kuo priimtinesnis ir informatyvesnis pacientei“, – pabrėžia G.Denafaitė-Jaseliūnienė.
Medikės teigimu, vizitas pas ginekologą tikrai nėra tolygus vizitui pas šeimos gydytoją – su ginekologu aptariami intymūs ir jautrūs dalykai, todėl natūralu, kad pacientės gali gėdytis ir jaustis nepatogiai.
„Vis dėlto dauguma šiuolaikinių moterų yra drąsios, skaitančios, besidominčios, jos nebijo kreiptis į gydytoją užklupus ginekologiniam negalavimui. Dažnai iki vizito pacientės jau būna pasidomėjusios, kokią ligą galėtų reikšti jaučiami simptomai ir neretai pačios išsako savo įtarimus. O su žmogumi, besidominčiu savo sveikata ir norinčiu pasveikti, visada yra lengviau bendrauti, įsiklausyti į jo nusiskundimus – tuomet gydymas būna efektyvesnis, o sveikimas greitesnis“, – įsitikinusi „Kardiolitos klinikų“ gydytoja.
Dažniausiai kreipiasi dėl infekcijų
G.Denafaitė-Jaseliūnienė išskiria tris ginekologinių ligų grupes, dėl kurių pacientės kreipiasi dažniausiai. Pirmoji jų – makšties uždegiminės ligos, pavyzdžiui, kandidozė, bakterinė vaginozė, lytiškai plintačių infekcijų sukelti uždegimai ir t. t.
„Dėl šių ligų dažniau kreipiasi jaunos, aktyvų seksualinį gyvenimą gyvenančios moterys. Infekcinės ligos gydomos antimikrobiniais, antigrybeliniais vaistais, priklausomai nuo ligos sukėlėjo ir ligos simptomų“, – tvirtina gydytoja akušerė-ginekologė.
Antrąją negalavimų grupę lydi įvairūs kraujavimai – nuo kraujavimo nėštumo pradžioje iki ilgai trunkančių mėnesinių, nereguliarių kraujavimų klimakso metu, kraujavimo dėl gimdos miomų, polipų. Taip pat moterys dažnai skundžiasi mėnesinių ciklo sutrikimais, kai mėnesinės būna nereguliarios, užsitęsia arba atvirkščiai – jų ilgai nebūna. Neįprasti ginekologiniai kraujavimai iš gimdos ir nereguliarios mėnesinės dažniausiai gydomos hormoniniais preparatais.
Kraujavimų ir mėnesinių ciklo sutrikimų priežastys gali būti tokios ligos kaip endometriozė, gimdos miomos, polipai, kiaušidžių cistos ir hormonų pusiausvyros sutrikimai.
„Kita didesnė ginekologinių negalavimų grupė būtų gimdos ir makšties nusileidimo problemos, jas dažnai lydintys šlapinimosi sutrikimai. Diagnozavus organinę patologiją, kaip gimdos miomos, polipai, kiaušidžių cistos, makšties ir gimdos nusileidimas, dažniausiai taikomas operacinis gydymas“, – teigia G.Denafaitė-Jaseliūnienė.
Pašnekovės teigimu, skirtingo amžiaus moterims būdingos kiek skirtingos ginekologinės problemos. Pavyzdžiui, jaunos merginos ir moterys dažniau kreipiasi dėl makšties infekcijų, mėnesinių ciklo sutrikimų, nevaisingumo, ginekologinės kilmės pilvo skausmų ir teiraujasi patarimų dėl kontracepcijos. Vyresnio amžiaus moterims dažniau diagnozuojamos gimdos miomos, gimdos ir makšties sienelių nusileidimas, vargina šlapimo nelaikymas, taip pat su klimakso periodu susijusios būklės – kraujavimai, nereguliarios mėnesinės.
Delsimas augina išlaidas ir riziką
Akušerė-ginekologė G.Denafaitė-Jaseliūnienė akcentuoja, kad ginekologinių, kaip ir daugumos kitų ligų, gydymo sėkmei didelę reikšmę turi laikas.
„Pastebėjus bet kokį iki tol nepatirtą negalavimą, į gydytoją būtina kreiptis iškart. Uždelsus liga progresuoja, jos gydymas tampa sudėtingesnis ir trunka ilgiau, reikalauja daugiau išlaidų, moteris ilgiau yra nedarbinga, gydymo rezultatai būna prastesni, ligos komplikuojasi“, – pasekmes vardija medikė.
Vienas pavyzdžių – negydoma makšties, gimdos kaklelio infekcija gali sukelti mažojo dubens uždegimą, pūlinius, dėl kurių gresia nevaisingumas ir pilvo organų ertmės sąaugos. Ilgai trunkantys, gausūs ir negydomi kraujavimai gali sukelti mažakraujystę – pasak gydytojos, netgi pasitaiko atvejų, kai prireikia ir kraujo perpylimo. Kitas pavyzdys – augančios gimdos miomos gali ne tik sukelti gausius kraujavimus, bet ir būti pilvo skausmų priežastis; kuo didesnės miomos, kuo jų daugiau, tuo dažniau laukia sudėtingesnės operacijos.
„Tokių atvejų vardinti būtų galima daug. Itin svarbu suprasti, kad užklupus negalavimui, jo negalima ignoruoti“, – sako G.Denafaitė-Jaseliūnienė.
