Vėžį galima „pagauti“ jam dar neatsiradus
Pasak ginekologės Daivos Keršulytės, gimdos kaklelio vėžys vystosi palaipsniui, niekada nebūna taip, kad moteris vakar buvo sveika ir staiga jai diagnozuojamas vėžys. Iš pradžių gimdos kaklelio ląstelės tik pakinta, bet jos dar netampa vėžinėmis. Tai vadinamoji ikivėžinė gimdos kaklelio būklė, kurią galima nustatyti atliekant gimdos kaklelio tepinėlio tyrimą.
„Visos moterys nuo 25 iki 60 metų kas trejus metus pagal gimdos kaklelio vėžio prevencijos programą gali nemokamai pasitikrinti. Dabar onkocitologinis tepinėlis tiriamas ir skystoje terpėje, šis tyrimas yra tikslesnis. Jį galima atlikti ir pagal prevencijos programą, tik moteriai tenka šiek tiek prisimokėti už modernesnį tyrimą.
Jeigu moteris reguliariai tikrinsis, ji nesusirgs gimdos kaklelio vėžiu, kadangi laiku bus užkirstas kelias jo vystymuisi. Taigi tiesiog reikia tikrintis.
Tyrimai dar svarbūs tuo, kad pradinėse stadijose simptomų nebūna. Tik vėliau gali atsirasti kraujavimai, bet iki tos pradžios dažniausiai nei skauda, nei kokios nors išskyros pasirodo. Šio vėžio pagal simptomus niekaip nepagausi. Tačiau turime visus kitus įrankius, galinčius tai padaryti.
Deja, teko matyti ir tokių liūdnų atvejų, kai moteris ateina kraujuojanti jau su ketvirtos stadijos vėžiu, gimdos kaklelio gleivinė visa išopėjusi. Liūdniausia, kad šie atvejai nutinka mieste. Tai nėra rajonas, kai moteriai sunku pasiekti gydytoją. Juolab kad mes tikrai labai aktyviai kviečiame savo pacientes atvykti pasitikrinti, moterys gauna pranešimus. Ir labai liūdna, kad kai kurių moterų mes taip ir neprisikviečiame, nors tikrai yra visos galimybės, kad būtų užkirstas kelias gimdos kaklelio vėžiui“, – teigė gydytoja.
Kodėl jaunas mergaites verta skiepyti nuo ŽPV
Kaip žinoma, gimdos kaklelio vėžį 95 proc. atvejų sukelia ŽPV. Šiuo žmonių populiacijoje cirkuliuojančiu virusu užsikrečiama lytiniu keliu.
„Kiekvieną kartą, susidūrusi su šiuo virusu, moteris užsikrečia iš naujo, kadangi natūralus imunitetas nuo ŽPV nesusiformuoja. Tai reiškia, kad moteris gali užsikrėsti daug kartų. Nors procesas, kol virusas paveikia gimdos kaklelį, yra ilgas, jį gali pagreitinti papildomi rizikos veiksniai: rūkymas, lytinių partnerių kaita, kitos lytiniu keliu plintančios ligos ir pan.
Nustačius didelio laipsnio ikivėžinę būklę, gydymas yra operacinis – pakitęs plotas pašalinamas. Gimdos kaklelis dėl to anatomiškai patrumpėja, tiesa, tik milimetrais, bet anatominė gimdos kaklelio struktūra jau pažeista ir tai sukelia kitą rimtą problemą – persileidimo arba priešlaikinio gimdymo riziką“, – pasakojo D.Keršulytė.
Siekiant apsaugoti moteris nuo ŽPV, sukurta vakcina, kuria jau ir Lietuvoje nemokamai skiepijamos 11 metų mergaitės. Pašnekovės teigimu, skiepas suformuoja imunitetą, kuris 85–90 proc. apsaugo nuo gimdos kaklelio vėžio ir 85 proc. – nuo ikivėžinių pakitimų.
„Apie tai mes kalbamės tiek su jaunomis merginomis, tiek su mergaičių mamomis. Dažnai mamos įsitikinusios, kad jeigu tai lytinė infekcija, jos dukra „yra ne tokia“ ir jai tai tikrai neatsitiks. Tačiau niekam ant kaktos neužrašyta, kas tą virusą nešioja, be to, jauname amžiuje lytinių partnerių kaita vyksta.
Jeigu moteris papildomai daugiau neužsikrečia, per porą metų organizmas pats apsivalo nuo viruso.
Labai džiugu, kad jauni žmonės vis dažniau naudoja prezervatyvus, bet šis skiepas taip pat reikalingas. Aktualiausia skiepytis, kai mergaitė dar nepradėjo lytinio gyvenimo, tačiau galima skiepytis ir jį pradėjus, jau vėlesniame amžiuje“, – aiškino ginekologė.
Ką parodo ŽPV tyrimas
Tiesa, jeigu moteris jau užsikrėtusi ŽPV, skiepas neišgydys. Tačiau jau yra preparatas, kuris stabdo viruso veikimą ir neleidžia jam paveikti gimdos kaklelio. Esant normaliai imuninei sistemai, jeigu moteris papildomai daugiau neužsikrečia, maždaug per porą metų organizmas pats apsivalo nuo viruso. O tuomet skiepas gali būti puiki profilaktika, kad kitą kartą moteris vėl neužsikrėstų.
„Ar moteris nešioja savo organizme ŽPV, gali parodyti specialus tyrimas. Mat gimdos kaklelio tyrimas paties viruso neparodo, tik jo sukeltus pakitimus. Nustatydami ŽPV, mes visada išskiriame, ar tai yra viruso tipai, kurie gali sukelti vėžį. Jeigu randame jų, jau galime žinoti, kaip dažnai moteriai reikia tikrintis.
Tokiu atveju gimdos kaklelio tepinėlio tyrimą reikia kartoti ne kas trejus metus, o kas pusmetį ar kartą per metus, kadangi iš anksto negalime prognozuoti, kaip konkretus organizmas kovos su tuo virusu. Todėl kai kuriose šalyse prevencinės programos rėmuose siūloma tirti ne gimdos kaklelio tepinėlį, o atlikti ŽPV tyrimą. Šis tyrimas parodo, ar moteris nėra užsikrėtusi ŽPV, nes galima turėti infekciją, bet neturėti pakitimų, ir tuomet vis tiek reikia dažniau tikrintis ir atlikti tyrimus“, – sakė pašnekovė.
NVI tyrimas atskleidė liūdną situaciją
Nacionalinio vėžio instituto (NVI) atstovai taip pat pabrėžia, kad prevencinė gimdos kaklelio vėžio programa veiksmingai sumažina tikimybę mirti nuo gimdos kaklelio vėžio, tačiau tik nedidelė dalis moterų joje dalyvauja. Tai parodė pirmasis išsamus prevencinės programos dėl gimdos kaklelio vėžio efektyvumo vertinimas Lietuvoje, kurį atliko NVI mokslininkai.
„Prevencinė programa mūsų šalyje vykdoma jau 16 metų, jai skiriama iki 1,9 mln. eurų per metus. Nepaisant to, Lietuva išlieka tarp Europos šalių su didžiausiais sergamumo ir mirtingumo nuo gimdos kaklelio vėžio rodikliais. 1987–2016 m. nuo šios ligos mirė 6399 moterys. Daugiau kaip pusė mirusių nuo šios ligos buvo 60 m. amžiaus ir vyresnės moterys, tačiau didelis mirtingumas stebimas ir tarp jaunesnių moterų“, – teigė NVI Vėžio epidemiologijos laboratorijos vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Rūta Everatt.
Naudojantis įvairių registrų duomenis, buvo palygintas 715 moterų, mirusių nuo gimdos kaklelio vėžio 2010–2015 m., ir 2 145 to paties amžiaus nesirgusių šia liga moterų dalyvavimas prevencinėje programoje. Nustatyta, kad dalyvavusiųjų prevencinėje patikros programoje rekomenduojamu 3 metų laikotarpiu tikimybė mirti nuo gimdos kaklelio vėžio buvo 56 proc. mažesnė palyginti su nedalyvavusiomis. Dalyvavimas patikroje itin sumažino mirties nuo pažengusių stadijų vėžio riziką bei riziką tarp 40 metų amžiaus ir vyresnių moterų.
Dalyvavusiųjų prevencinėje patikros programoje tikimybė mirti nuo gimdos kaklelio vėžio buvo 56 proc. mažesnė.
Tačiau tyrimas atskleidė, kad tik nedidelė dalis moterų dalyvavo prevencinėje programoje. Tarp mirusių nuo gimdos kaklelio vėžio dauguma (71 proc.) nebuvo pakviestos dalyvauti rekomenduojamu 3 metų laikotarpiu arba buvo pakviestos, bet onkocitologinis tyrimas joms nebuvo atliktas (19 proc.). Onkocitologinis tyrimas rekomenduojamu 3 metų laikotarpiu buvo atliktas tik 12 proc. moterų, mirusių nuo gimdos kaklelio vėžio.
Taip pat nustatyta nepakankama onkocitologinių tyrimų kokybė – daugiau kaip pusė jų, atliktų 3 metų laikotarpiu iki vėžio diagnozės, pokyčių nenustatė arba buvo neinformatyvūs. Tarp moterų, kurioms diagnozė buvo nustatyta patikros metu, net 71 proc. diagnozuotas pažengęs (II+ stadijos) vėžys.
Vėžys gali išsivystyti ir per keliolika mėnesių
Europos šalyse gimdos kaklelio vėžys šiandien įvardijamas kaip nedažna moterų piktybinė liga. Pavyzdžiui, Suomijoje ši liga yra beveik eliminuota, o Lietuvoje kasmet diagnozuojama iki 450 naujų gimdos kaklelio vėžio atvejų ir beveik pusės pacienčių išgelbėti nebepavyksta.
„Tai yra baisūs skaičiai, turint omenyje, kad moteriai ši liga yra 100 proc. išvengiama, jei laiku nustatyti ikivėžiniai pakitimai“, – ragino tyrimo bendraautorė NVI onkoginekologė Birutė Intaitė.
Lietuvoje kasmet gimdos kaklelio vėžiu suserga iki 450 moterų ir beveik pusės jų išgelbėti nebepavyksta.
Nustačius ikivėžinius pakitimus, kiekvienai moteriai parenkama individuali gydymo ar stebėsenos taktika. Gydytoja džiaugėsi, kad jaunos moterys vis labiau rūpinasi savo sveikata, tikrinasi reguliariai. Nerimą kelia vyresnės pacientės.
„Moterys, kurios jau peržengė menopauzės amžių, yra lygiai tiek pat pažeidžiamos, tačiau jos pas ginekologus atvyksta labai retai. Net nesant jokių simptomų pas ginekologą reikia visoms lankytis bent kartą per metus. Jei liga jau išsiduoda simptomiškai, tai rodo pažengusią stadiją ir prastą diagnozę.
Lietuvoje, pabrėžiu, 11-metės mergaitės skiepijamos nuo ŽPV viruso, tačiau ne nuo gimdos kaklelio vėžio. Pagal vakcinų rekomendacijas galima skiepyti ir vyresnes moteris – iki 27-erių. Vėliau vakcinos imunogeniškumas ir saugumas yra susijęs su amžiumi ir tai dar yra tiriama“, – kalbėjo specialistė.
Nuo keliolikos mėnesių iki keliolikos metų – tiek gali užtrukti vėžio išsivystymas. Tačiau būna ir išimčių.
„Dabar turiu pacientę, kuri paskutinį kartą tikrinosi praėjusių metų kovą – tada viskas buvo gerai. Šiandien jai diagnozuotas progresuojantis vėžys. Kiekviena istorija – skirtinga, todėl reikia pasinaudoti visomis esamomis galimybėmis rūpintis savo sveikata“, – pabrėžė B.Intaitė.
