Valstybinės institucijos, mitybos specialistai, gamintojai, maisto produktų platintojai ir vartotojai apie glikemijos indeksą atsiliepia įvairiai.
Vieni laukia europinių nurodymų, kiti aiškina jo rodiklių sekimo privalumus, treti perima Jungtinės Karalystės, Švedijos bei kitų pažangių šalių praktiką ir užbėgdami už akių būsimiems Europos Komisijos reglamentams pradeda tiekti rinkai naujus žemo glikemijos indekso produktus bei skatina jų vartojimą.
Vis dėlto ką reiškia tas daug kam dar mistinis glikemijos indeksas ir ar verta dėl jo sukti galvą?
Rodo gliukozės kiekį kraujyje po valgio
Glikemijos indeksas parodo, kaip greitai, kiek ir kuriam laikui pakyla gliukozės kiekis kraujyje suvalgius tam tikrą maisto produktą. Daug angliavandenių turinčių, greitai virškinamų produktų GI yra aukštas. Jų suvalgius, cukraus kiekis kraujyje kyla greitai ir aukštai, o žemo GI angliavandeniai lemia mažesnį cukraus kiekį, kartu ir mažesnį išskiriamo insulino kiekį.
Paprastai tariant, maisto produktų, kurių glikemijos indeksas yra didelis, angliavandeniai absorbuojami labai greitai, todėl ir cukrus į kraują patenka greitai, o iš turinčių mažą glikemijos indeksą produktų cukrus į kraują patenka iš lėto, nes angliavandeniai absorbuojami lėtai.
Gydytojų dietologų teigimu, produkto GI šiandien turėtų rūpėti kiekvienam žmogui: sveikiesiems padėtų reguliuoti mitybą profilaktiškai, o ligoniams, kurie yra nutukę, serga cukriniu diabetu, širdies ir kraujagyslių ligomis, dislipidemija, šis rodiklis svarbus gyvybiškai.
Širdies ir kraujagyslių ligos – pagrindinė mirties priežastis Lietuvoje, o sergančiųjų cukriniu diabetu skaičius auga.
Širdies ir kraujagyslių ligos – pagrindinė mirties priežastis Lietuvoje, o sergančiųjų cukriniu diabetu skaičius auga.
Statistika liūdna: diabeto paplitimas mūsų šalyje šiuo metu yra 5 proc., o registruotas sergančiųjų cukriniu diabetu skaičius per pastaruosius 50 metų padidėjo net 25 kartus, be to, pastaruoju metu II tipo diabetu suserga vis daugiau vaikų.
Būtent minėtų grupių vartotojams bei mitybą kontroliuojantiems žmonėms informacija apie GI turėtų būti plačiau teikiama ir lengvai prieinama. Vienas iš tokių būdų galėtų būti ir šio rodiklio žymėjimas ant maisto produktų pakuočių.
GI skalė – nuo 0 iki 100
Glikemijos indeksas iki 55 laikomas mažu, nuo 55 iki 70 – vidutiniu, o nuo 70 iki 100 ar dar daugiau – labai dideliu. GI pakinta produktą termiškai apdorojant, užšaldant, džiovinant, iš jo išspaudžiant sultis ir pan.
Pavyzdžiui, kuo grūdų produktai mažiau apdoroti ir išvalyti, tuo mažesnis ir jų glikemijos rodiklis.
Iš plačiai vartojamų pieno produktų mažą GI turi pienas: skaičiuojant 100 g produkto (2,5 proc. riebumo) – 30, kefyras 2 proc. – 28, varškės sūris 22 proc. – 28, natūralus 2 proc. jogurtas – 25, tuo metu grietininiai ledai, margarinas (60 proc.) – 61.
Iš grūdų produktų žemą GI turi perlinės kruopos – 25, neseniai Lietuvos rinkoje pradėtas gaminti „Pilnagrūdis", kepinys iš grūdų ir sėklų mišinio – 27, grikių košė – 40. Vidutinis GI nustatytas ruginei duonai – 64, o baltai duonai didelis – 71, batonui labai didelis – 95.
Labai mažą – vos 15 – glikemijos indeksą turi pomidorai, agurkai, baklažanai, cukinijos, špinatai, lęšiai, raudonosios paprikos bei kitos daržovės, tačiau keptų bulvių (150 g) siekia net 85.
Vis dėlto reikia atkreipti dėmesį, kad glikemijos indeksas nesusijęs su maisto kaloringumu.
Iš vaisių mažu GI pasižymi vyšnios, kriaušės, obuoliai, slyvos, persikai, vynuogės, bet didelį GI turi arbūzai – 72, melionai – 76, labai prinokę bananai – net 77.
Vis dėlto reikia atkreipti dėmesį, kad glikemijos indeksas nesusijęs su maisto kaloringumu. Tad laikantis glikeminės dietos, svarbu atsižvelgti ne tik į GI, bet ir produktų kaloringumą, nepersivalgyti, t. y. riboti net ir mažo GI produktų porcijas.
Informaciją reglamentuoja teisės aktai
Informacijos pateikimą vartotojams apie maisto produktus reglamentuoja teisės aktai. Europos Komisijos darbo grupėse, kuriose svarstomi maisto produktų ženklinimo, įvairių žymėjimų reguliavimo klausimai, Lietuvai atstovauja Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) atstovai.
SAM Mitybos ir fizinio aktyvumo skyriaus vyriausioji specialistė dr. Indrė Chmieliauskaitė informavo, kad informacijos apie glikemijos indeksą ir jo sąsajas su sveikata pateikimui dėl maisto produktų ženklinimo, pateikimo ir reklamos taikomas Europos Parlamento ir Europos Tarybos reglamentas dėl teiginių apie maisto produktų maistingumą ir sveikatingumą.
Jame nurodoma, kad teiginiams apie maisto produktų sveikumą priskiriami teiginiai, kuriais tiesiogiai ar netiesiogiai teigiama ar užsimenama, kad esama ryšio tarp maisto produkto kategorijos, maisto produkto ar vienos jo sudedamųjų dalių ir sveikatos.
Ženklinant, pateikiant ir reklamuojant maisto produktus galima vartoti tik tuos teiginius apie maistingumą ir sveikumą, kurie yra įtraukti į Europos Sąjungos leidžiamų teiginių sąrašus.
Šiuo reglamentu siekiama apsaugoti vartotojus, kad jiems būtų pateikti tik visuotiniais moksliniais įrodymais pagrįsti teiginiai, kurių aukščiausio lygio mokslinį įvertinimą atlieka Europos maisto saugos tarnyba.
Minėtame reglamente nustatyta jų įteisinimo tvarka ir teiginiams taikomi reikalavimai. Ženklinant, pateikiant ir reklamuojant maisto produktus galima vartoti tik tuos teiginius apie maistingumą ir sveikumą, kurie yra įtraukti į Europos Sąjungos leidžiamų teiginių sąrašus.
„Reglamente nustatyta tvarka jau buvo pateiktos paraiškos dėl teiginių apie sveikumą, susijusių su mažo glikemijos indekso maisto produktų poveikiu sveikatai, tačiau atsižvelgiant į Europos maisto saugos tarnybos išvadas, jie nebuvo įteisinti“, – sakė specialistė.
Teisinės aukščiausių europinių žinybų procedūros iki reglamento priėmimo paprastai užtrunka labai ilgai, todėl sudėtinga prognozuoti, kada vėl bus sugrįžta prie šio klausimo.
Daugiau informacijos vartotojams nepakenktų
Vis dėlto nepaisant oficialių europinių ar atskirų ES šalių valstybinių pozicijų, gyvenimas diktuoja savo tendencijas ir vartotojų poreikius. Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Visuomenės sveikatos instituto profesoriaus dr. Rimantas Stuko nuomone, kuo daugiau vartotojas gaus informacijos apie maisto produktą, kurį perka ar nori nusipirkti bei kurį vartoja, tuo geriau. Ypač jei informacija susijusi su galima įtaka sveikatai bei organizmo fiziologinėms funkcijoms.
„Glikemijos indeksas galėtų suteikti žmogui informacijos, kiek suvalgytas produktas gali pakelti gliukozės koncentraciją kraujyje. Tai ypač svarbu tiems, kurie stebi šią koncentraciją ir turi dėl to problemų, serga diabetu. Į minėtą rodiklį galėtų atkreipti dėmesį ir žmonės, kuriems profilaktinio patikrinimo metu buvo nustatyta padidėjusi gliukozės koncentracija kraujyje, nors ligos dar nėra“,– teigia profesorius.
Anot jo, bet kokiu atveju informacija padėtų vartotojui geriau suprasti maisto produktų poveikį organizmui ir organizmo funkcijų pokyčiams, o GI ženklinimas tokį supratimą praplėstų.
Prof. dr. R.Stukas aiškina, kad žmonėms, kurie nėra girdėję tokios sąvokos kaip glikemijos indeksas, nauja informacija gali sukelti net ir klaidingą įspūdį, nes mūsų visuomenės sveikatos raštingumas kol kas nėra didelis.
Lietuvos diabeto asociacijos prezidentė Vida Augustinienė teigia, kad sergantieji diabetu nuolat privalo kontroliuoti mitybą ir skaičiuoti angliavandenius bei tą moka daryti.
Dėl to reikia plačiau aiškinti, ką reiškia ir kuo svarbus minėtas rodiklis. Bet kokie papildomi, nei nustatyti privalomi maisto produktų ženklinimo rekvizitai, turi būti pateikiami labai atsakingai ir nenuteikti vartotojo neteisingai.
Lietuvos diabeto asociacijos prezidentė Vida Augustinienė teigia, kad sergantieji diabetu nuolat privalo kontroliuoti mitybą ir skaičiuoti angliavandenius bei tą moka daryti.
Ar maisto produktų ženklinimas glikemijos indeksu duotų konkrečios naudos ir nesukeltų sumaišties tiems, kurie apie jį nieko negirdėjo, esą sunkoka pasakyti. Būtent dėl to nepakenktų platesnis aiškinimas, visuomenės švietimas.
Verslas komunikacijai ir ženklinimui pasirengęs
Vienos iš didžiausių žaliavų Lietuvos kepykloms ir konditerijos įmonėms tiekėjų, bendrovės „Minordija“ marketingo direktorius Adomas Galinis teigia, kad nemažai mokslininkų ir verslininkų mano, jog būtų verta ant produktų nurodyti GI, tačiau problema, kad jis Lietuvos laboratorijose nenustatomas bei jo ženklinimas Europos Sąjungoje kol kas nepatvirtintas.
Naujo mišinio „Pilnagrūdis“, kurį tiekiame kepykloms, glikemijos indeksas nustatytas ir mes esame visiškai pasiruošę apie tai komunikuoti bei jį nurodyti.
„Mes laukiame, kada Europos Komisija tą padarys ir esame pasirengę šį indeksą žymėti kaip sveikatos teiginį. Vis dėlto klausimas, ar esant geroms priemonėms, padedančioms suvokti sveiką produktą, negalima jų naudoti atskirose šalyse ir ar būtinai reikia laukti ES patvirtinimo?“ – svarsto A.Galinis.
Jis primena, kad minėtą rodiklį ant produktų skelbia švedai ir Jungtinė Karalystė, o Lietuvos institucijos pasyviai laukia kol kas nors patvirtins.
„Naujo mišinio „Pilnagrūdis“, kurį tiekiame kepykloms, glikemijos indeksas nustatytas ir mes esame visiškai pasiruošę apie tai komunikuoti bei jį nurodyti. Labai laukiame valstybės institucijų iniciatyvos“,– sakė A.Galinis.
