Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Gliuteno pėdsakai: kaip gyventi sužinojus, kas žaloja mūsų organizmą? Tikros istorijos ir patarimai

Dar prieš dešimtį metų jautrumas gliutenui ir to sukeliamos ligos buvo vadinamos labai retomis. Dabar skaičiuojama, kad vien Lietuvoje sergančiųjų celiakija (dažniausiai pasireiškianti gliuteno netoleravimo liga) gali būti apie 20–40 tūkst., o kur dar hiperjautrumas gliutenui ir kitos ligos. Už Atlanto gyvenanti lietuvė Kristina Pozingytė sako, jog amerikiečiai, baimindamiesi gliuteno poveikio, nelaukia ligų pasireiškimo, jie jo tiesiog paranojiškai vengia. O Lietuvoje gi gali išgirsti iš padavėjos, kad „pas mus niekur nėra gliuteno“. Tad ką turime žinoti apie gliuteną ir kaip gyventi, jeigu išaiškėja, kad jis žaloja jūsų organizmą?
Kepiniai be gliuteno.
Kepiniai be gliuteno. / Fotolia nuotr.

Kaip į celiakiją žiūrima už Atlanto ir Lietuvoje

Kristina Pozingytė, sertifikuota gyvenimo be gliuteno specialistė, tinklaraščio begliuteno.lt įkūrėja, šešerius metus ieškojo diagnozės. „Buvau prie mirties slenksčio. Atvežė mane į ligoninę, gydytojas pažiūrėjo į mane ir sako: „Vegetuosi, vegetuosi ir numirsi“. I

lgai buvo ieškoma ligos, tirtas skrandis, ieškoma vėžinių susirgimų, buvo neaišku, kodėl aš alpstu, viduriuoju, kodėl man skauda galvą, negaliu susikoncentruoti, atmintis suprastėjusi. Galvos spengimas ir skausmas buvo man kaip ir natūralūs dalykai. Per tiek metų aš prie to pripratau.

begliuteno.lt nuotr./Kristina Pozingytė.
begliuteno.lt nuotr./Kristina Pozingytė.

Kai jau negalėjau planuotis net kitos dienos, netyčia suradau gydytoją, kuris padarė tyrimą antikūniams nustatyti ir aptiko, kad jie didesni nei norma. Jis pasiūlė pasilaikyti begliutenės dietos. Jau po 3 savaičių aš pasijutau žymiai geriau ir supratau, kad galiu dar gyventi, galiu išeiti iš namų, nueiti į spektaklį, galiu valgyti normaliai!”, – pasakoja Kristina.

Celiakija pažeidžia ne tik plonąsias žarnas, kepenis, bet gali paveikti ir lytinius organus, centrinę nervų sistemą, širdį ir kitus organus.

Dalį laiko Kristina gyvena Lietuvoje, dalį Amerikoje. Kuo skiriasi jos gyvenimas čia ir ten? „Skirtumas didžiulis, ten visi pamišę dėl gliuteno netoleravimo. Jie žino, kur jis randamas. Kavinėse visuomet gaunu atskirą meniu, kur surašyta, ką galiu valgyti, ko negaliu. Ten net viešojo maitinimo įstaigose žino, kaip paruošti tokį maistą. Lietuvoje vienoje blyninėje yra žymimi grikių blyneliai be gliuteno, jie pagaminti iš grikių miltų, kurie tikiu, yra be gliuteno, bet aš jų klausiu, kaip jie juos kepa. Pasirodo, kepa ant tos pačios keptuvės visus blynus. Tokiu atveju jau negalima sakyti, kad tie blyneliai yra be gliuteno, nes kryžminės taršos tikimybė labai didelė.

Lietuvos kavinėse sudėtinga situacija, nes dažnai žiūri kreivai, kai imu klausinėti, neva „ko čia išsidirbinėji?“. Kai aiškinau vienai padavėjai, ko negaliu valgyti, ji piktokai atsikirto, kad „pas mus niekur nėra gliuteno“. Gal painioja su glutamatu? Restoranams reikėtų daugiau informacijos, kaip gaminti patiekalus be gliuteno“, – pasakoja tinklaraštininkė.

Ji sako, jog atsisakiusi gliuteno atsigavo, jaučiasi sveika, yra aktyvi, gyvena visavertį gyvenimą. „Man dieta be gliuteno – tai ne mados, bet sveikatos ir geros savijautos reikalas. Jeigu aš suvalgau gliuteno turinčio produkto, praktiškai savaitę neatsikeliu iš lovos“, – sako Kristina Pozingytė.

TAIP PAT SKAITYKITE: Koks tampate išgėręs? Psichologai išskiria 4 tipus

Glitimas ar gliutenas? Pavadino ir pagadino

VUL Santariškių klinikų gydytojas gastroenterologas, doc. med. dr. Vaidotas Urbonas itin kritikuoja lietuvių kalbininkų žodį „glitimas“, kuris vartojamas vietoj tarptautinio gliuteno. Pasak jo, tai įneša daug neaiškumų, kartais žmonės nesuvokia, kad tai tas pats elementas, kartais nesuvokdami skirtumo perka produktus su gliutenu, nes jiems gi reikia produktų be glitimo...

„Jungtinėse Tautose yra per 200 valstybių, niekas šito žodžio į savo kalbą neverčia, o pas mus išvertė. Ir dabar vienose teisės aktuose yra gliutenas, kituose – glitimas“, – kraipo galvą medikas.

Jo manymu, formuluotė yra labai svarbi ne tik dėl pacientų informavimo, bet ir dėl įvairių teisinių niuansų, nes atsirandant vis daugiau naujų pacientų, jie ima kovoti už tam tikrus dalykus, pavyzdžiui, begliutenių miltų kompensavimą.

Asmeninio archyvo nuotr./Vaidotas Urbonas
Asmeninio archyvo nuotr./Vaidotas Urbonas

Celiakija jau nėra reta liga, iš 100 žmonių serga 1. Reta liga vadinama, kai iš 200 000 serga vienas. Anksčiau mane mokė, kad tai yra tik žarnų liga, dabar suvokiama, jog tai viso organizmo liga: celiakija pažeidžia ne tik plonąsias žarnas, kepenis, bet gali paveikti ir lytinius organus, centrinę nervų sistemą, širdį ir kitus organus. Aš visuomet sakau, kad jei nepavyksta nustatyti diagnozės, tai nežiūrint į jaučiamus simptomus (skauda galvą, širdį ar koją), paieškokime celiakijos. Diabetas, išsėtinė sklerozė, artritas – niekas nežino šių autoimuninių ligų išsivystymo priežasties.

Celiakija iš visų autoimuninių ligų yra išskirtinė, nes žinoma, kas ją sukelia – gliutenas (jo yra kviečiuose, rugiuose, miežiuose). Jei žmogus nevartoja šių grūdinių kultūrų, jis tampa beveik sveikas. Liga neišgydoma, bet laikantis griežtos begliutenės dietos, išnyksta simptomai, atsistato žarnynas. Priežastys aiškios, gydymas paprastas ir pigus. Gali nepirkti specializuotų produktų, jeigu neišgali, gali tiesiog nevartoti tų trijų grūdų rūšių. Jokio medikamento nereikia“, – teigia dr. V.Urbonas.

Celiakija aplenkia tik Kiniją, Taivanį ir Japoniją, visur kitur stebimas sergamumas apie 2–3 proc. visuomenės, vadinasi, iš 100 žmonių serga 2–3. Mokslinėje literatūroje aprašytas atvejis, kai liga prasidėjo 94 metų močiutei.

Ne viena galima diagnozė

Pasak ne vienerius metus gliutenu ir celiakija besidominčio gydytojo V.Urbono, alergija kviečiams pasireiškia ne tik celiakija, tačiau ir kitomis ligomis. „Gali būti gliutenui jautri ataksija, sutrikusi eisena, tai labai seniai žinoma liga. Jeigu jos nenustatai, žmogus tampa neįgalus. Jis negali judėti, bet jeigu tinkamai nustatoma diagnozė, skiriama begliutenė dieta – išnyksta visos problemos.

Dar yra hiperjautrumas gliutenui. Šiandien tai populiariausia liga JAV. Tiriant hiperjautrumą gliutenui turintį žmogų, nerandama nei celiakijos, nei gliutenui jautrios ataksijos, o žmogus sako „nevalgau kviečių, rugių, miežių ir žymiai geriau jaučiuosi“. Šiuolaikinė medicina neranda to hiperjautrumo konkrečios išraiškos molekuliniame lygyje, tačiau, kol neturime daugiau žinių, mes sakome, kad tai yra hiperjautrumas gliutenui“, – aiškina medikas.

Beje, pasirodo, dar prieš 30 metų buvo išleista popiežiaus bulė, kuri įpareigojo kepti komunijos paplotėlius iš begliutenių miltų.

V.Urbonas sako, jog celiakijos nustatymo tyrimo tikslumas siekia apie 90 proc., o alergijos tyrimo tikslumas – tik 60 proc. „Maisto alergijos tyrimai yra menkai informatyvūs, bet mes juos darom, nes geriau nėra sugalvota. Labai didelę reikšmę turi genetinis polinkis sirgti celiakija. Šitą galima išsitirti Lietuvoje – nustatomi specifiniai geoplotipai. Jeigu žmogus turi vieną ar kitą tipišką geoplotipą, vadinasi, jis serga celiakija arba turi polinkį. Jeigu to nerandama, tada gyvenime galite daug kuo sirgti, bet celiakija tikrai nesirgsite.

Tai nėra genų mutacija, labiau panašu į kraujo grupę. Tačiau net ir pasidarius tyrimą ir nustačius, jog turite tokį polinkį, nepulkite panikuoti; jūs galite tą polinkį išsaugoti iki mirties ir niekada nesusirgti. Apie 25 proc. žmonių nustatomas šis polinkis. Kai jau žmogus turi kažkokius skundus, tuomet šis tyrimas mums itin padeda diagnostikai“, – sako medikas.

Doc. V.Urbonas labai vaizdžiai nupasakojo, kas vyksta žarnyne esant celiakijai: „Sveiko žarnyno paviršiuje yra tokie gaureliai, kaip pirščiukai, o esant celiakijai tų gaurelių nelieka. Vaizdžiai galima būtų pasakyti, kad mūsų žarnynas yra kaip gerai sužėlusi veja, o kai žmogus serga celiakija, iš tos vejos lieka vieškelis arba asfaltas.

Per tuos gaurelius maistas yra rezerbuojamas, skaidomas, kai jų nėra – atsiranda daug problemų. Pavyzdžiui, atsiranda tam tikros medžiagos, kurios žaloja ne tik žarnyną, bet ir už žarnyno ribų esančius organus (kepenis, smegenis ir kt.)“.

Patarimai tėveliams

Didžiausia celiakijos problema – mažai išreikšti simptomai. „Vienas ligonis gražiai pasakė: „Daktare, jeigu aš nebūčiau sužinojęs, kad sergu celiakija, nebūčiau sužinojęs, ką reiškia būti sveiku žmogumi“. Jį kamavo nuovargis, nuotaikų kaita, depresija, pilvo gurgėjimai – tokie simptomai, kuriuos visi linkę nurašyti nervų sistemai. Jam buvo diagnozuota celiakija, jis pradėjo laikytis dietos ir gali palyginti, kaip jis jautėsi ir koks buvo prieš diagnozę bei mitybos pakeitimą ir koks jis yra dabar“, – pasakojo gastroenterologas.

Galimi celiakijos (ar kitos gliuteno nulemtos ligos) simptomai:

  • Virškinimo trakto pažeidimai,
  • Tuštinamasi gausiai,
  • Bet nebūdinga tuštintis daug kartų,
  • Vaikai blogai auga.

Pasak gydytojo gastroenterologo, pasikeitė ir tipiškas celiakija sergančio žmogaus portretas. Anksčiau tai buvo žmogus su dideliu pilvu, plonomis kojomis ir mažo svorio. Dabar Vakarų šalyse vis dažniau celiakija nustatoma nutukusiems žmonėms (ir vaikams, ir suaugusiems).

Jauniems tėvams gydytojas V.Urbonas turi dvi rekomendacijas:

  • Turėkite vaiko augimo diagramą, nuo gimimo iki 2 metų. Jei sulėtėja augimas, reikia analizuoti, kokie tada buvo valgomi produktai.
  • Vaiko primaitinimą pradėkite ne nuo 6 mėn., o nuo 4 mėn. Tai yra naujiena pasaulyje, nes pagaliau suvokta, jog kuo vėliau įtrauki naują produktą, tuo didesnė tikimybė, kad bus alergija. Savo vaikus taip maitinau: karvės pienas – nuo 4 mėn., varškė – nuo 3 mėn., kiaušinis – nuo 3 mėn.; alergijos beveik nebuvo.

„Jeigu laikaisi dietos, nevalgai produktų, nuo kurių susirgai, visi simptomai (galvos, pilvo skausmai) dingsta, žarnose gaureliai atauga iki normalių gaurelių, tai trunka iki pusmečio. Pokyčiai kraujyje, rodantys celiakiją , išnyksta, bet tik su sąlyga, kad laikaisi griežtai dietos“, – aiškina medikas.

Vaikas sirgo, nes valgė ostiją

Gydytojas gastroenterologas prisiminė olandų aprašytą atvejį, kai viena celiakija serganti mergaitė niekaip negalėjo pasveikti, nors mityba buvo pakeista kardinaliai. Galiausiai buvo suvokta, jog kas antrą savaitę vaikas eina į bažnyčią ir priima ostiją. Tiek užteko, kad jos liga progresuotų. Beje, pasirodo, dar prieš 30 metų buvo išleista popiežiaus bulė, kuri įpareigojo kepti komunijos paplotėlius iš begliutenių miltų.

„Kažkas 1958 m. padarė tyrimus su 5 vaikais dėl avižų, neva, jos taip pat turi gliuteno, ir tai tapo keista „vadovėline“ norma. Avižos buvo „kenksmingos“ iki 1995 m., dabar jos yra reabilituotos, nes jos net priklauso kitai grūdų šeimai. Tik su avižomis ir grikiais yra problema, nes gali būti atsitiktinis užsiteršimas.

Pasaulyje nėra nei vieno lauko, kur augintų tik kviečius, vyksta sėjomaina. Tarp avižų išdygsta kvietys, užtenka 20 ml kilograme produkto, ir jau gali būti problemų. Dėl to avižas ir grikius reikia pirkti iš tiekėjų, kurie tikrina savo produktus“, – pataria medikas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kai norai pildosi: laimėk kelionę į Maldyvus keturiems su „Lidl Plus“
Reklama
Kalėdinis „Teleloto“ stebuklas – saulėtas dangus bene kiaurus metus
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos