Kas yra karatinoidai?
Karatinoidai – tai riebaluose tirpstantys pigmentai, kurie daržoves nudažo geltonos, oranžinės, raudonos spalvos atspalviais. Yra žinoma apie 700 skirtingų karatinoidų, tačiau svarbiausiais mūsų organizmui laikomi šeši. Jie sudaro 95 proc. visų karatinoidų, kuriuos mes gauname su maistu. Iš jų svarbiausias ir geriausiai žinomas yra beta karotenas, žmogaus organizme paverčiamas mums labai reikalingu vitaminu A.
Žinomas JAV mokslininkas Jamesas Bruce'as kai kuriuos karatinoidus, tarp jų ir beta karoteną, netgi siūlo įtraukti į vitaminų sąrašą ir vadina juos ilgaamžiškumo vitaminais, kadangi, pasak jo, stabdydami senėjimo procesus organizme, jie iš tiesų gali garantuoti ilgesnį gyvenimą. Jeigu organizmas su maistu negauna pakankamai karatinoidų, padidėja rizika susirgti ateroskleroze, hipertenzija bei kitomis širdies ir kraujagyslių ligomis, kai kuriomis vėžio formomis, gali išsivystyti metabolinis sindromas, sutrikti regėjimas, silpnėti imuninė sistema, atsparumas stresui ar kognityvinės funkcijos, gresia susirgti Alzheimerio ir Parkinsono ligomis ir pan.
Viena svarbiausių beta karoteno funkcijų – antioksidacinis poveikis: ši medžiaga kartu su vitaminu A padeda mūsų audiniams (pirmiausiai odai ir gleivinėms) atsinaujinti ir saugo nuo žalingų laisvųjų radikalų poveikio. Taip pat jis stiprina mūsų imuninę sistemą, kuri mus apsaugo tiek nuo įprastų bakterijų bei virusų, tiek nuo vėžinių ligų, kadangi lėtina mutacijų procesus ląstelėse. Nustatyta, kad beta karotenas padeda sumažinti šlapimo pūslės, burnos, gerklės, kvėpavimo takų, skrandžio ir storosios žarnos vėžio riziką.
Būtinas akims ir regėjimui
Jeigu mūsų organizmas gaus pakankamai beta karoteno, jam niekada nestigs daugeliui organizmo sistemų būtino vitamino A. kai jau minėta, šis karatinoidas organizme paverčiamas vitaminu A. Nors vartojant riebaluose tirpių vitaminų papildomai yra pavojus jų perdozuoti, beta karotenas šiuo atžvilgiu yra saugus: organizmas iš jo pasigamina tik tiek vitamino A, kiek jo reikia, kad būtų užtikrintos pakankamos atsargos.
Kalbant apie vitaminą A, labiausiai žinoma jo nauda akims. Mokslo įrodyta, kad jis gali sumažinti amžinės makulos degeneracijos arba geltonosios dėmės bei apakimo riziką, švelnina akių uždegimą ir sumažina akių infekcijos tikimybę. Vitaminas A arba jo augalinis šaltinis beta karotenas naudingas daug dirbantiems kompiuteriu arba dirbtinio apšvietimo patalpose, kadangi sumažina neigiamą dirbtinės šviesos poveikį mūsų akims. Taip pat jis saugo akis ir nuo žalingo ultravioletinių spindulių poveikio, t. y. saulės šviesos.
Vienas pirmųjų pastebimų vitamino A trūkumo požymių – sumažėjęs regėjimo aštrumas, ypač tamsiuoju paros metu. Taip pat sausėja akies ragena, voko gleivinė, sumažėja apsauginis ašarų poveikis.
Padeda atsigauti odai ir stiprina imunitetą
Be vitamino A ir beta karoteno neįsivaizduojama sveika ir graži oda. Šios medžiagos padeda išlaikyti odos drėgmę, skatina odos ląstelių susidarymo ir atsinaujinimo procesus. Dėl to net ir žaizdos gyja greičiau.
Be to, kaip antioksidantai, abi šios medžiagos apsaugo odą nuo žalingo aplinkos teršalų ir ultravioletinių spindulių poveikio bei garantuoja gražų įdegį. Todėl beta karoteno verta papildomai vartoti vasarą, jeigu mėgstate kaitintis saulėje, taip tiems, kurie lankosi soliariumuose. Be to, dėl didelio beta karoteno kiekio oda įgauna šiek tiek rusvą atspalvį – atsiranda tarsi natūralus įdegis. Jis išnyksta vos tik organizmas pradeda gauti šios medžiagos mažiau.
Esant vitamino A trūkumui, pradeda lūžinėti nagai, praranda blizgesį plaukai, oda tampa blyškesnė, sausesnė, pleiskanojanti.
Vitaminas A ir beta karotenas dalyvauja ir daugelyje kitų procesų, kurie vyksta organizme. Pirmiausiai šios medžiagos reikalingos mūsų imuninės sistemos veiklai. Trūkstant vitamino A mažėja organizmo atsparumas infekcijoms, gali sutrikti reprodukcinė funkcija, o vaikai lėčiau augti.
Taigi beta karotenas ir vitaminas A būtini geram regėjimui, odai, kaulams, kūno audiniams bei reprodukcinės ir imuninės sistemų veiklai užtikrinti, prisideda prie darnios širdies, plaučių, inkstų ir kitų organų veiklos, kovoja su ląstelėms padaryta žala.
Kokie vaisiai ir daržovės turi beta karoteno
Pats organizmas beta karoteno negamina, todėl jo turime reguliariai gauti su maistu. Šio karatinoido galime rasti tik augaluose. Daugiausiai jo yra oranžinės ir jai panašios spalvos daržovėse ir vaisiuose: morkose, apelsinuose ir mandarinuose, persikuose, melionuose, arbūzuose, moliūguose, abrikosuose, oranžinėse paprikose, saldžiosiose bulvėse, persimonuose, papajoje, pomidoruose.
Taip pat jo randama žaliosiose lapinėse daržovėse (lapinėse salotose, špinatuose, rūgštynėse, brokoliuose), žaliojoje paprikoje.
Įdomu tai, kad nors daugumos vitaminų daržovėse sumažėja, kai jas termiškai apdorojame, su karatinoidais yra atvirkščiai. Tiesa, jų nepadaugėja, tačiau jie geriau įsisavinami organizmo. Taip pat jų įsisavinimui labai svarbūs riebalai, kadangi tai riebaluose tirpstančios medžiagos. Todėl valgant daržoves, kuriose gausu karatinoidų, būtina jas apšlakstyti aliejumi. Pavyzdžiui, griaužiant žalias morkas be riebalų, pasisavinama tik 10–14 proc. jose esančio beta karoteno. Teigiama, kad norint gauti pakankamai beta karotino – per dieną privaloma suvalgyti penkias morkas ar panašų kiekį kitų daug šio provitamino turinčių daržovių ar vaisių.