Negalima mirkyti karštame vandenyje
Pasak žaliavalgiškos mitybos žinovės, daigintos sėklos yra tikras natūralių maistinių medžiagų – mikroelementų, vitaminų – koncentratas, todėl yra puiki priemonė norintiems sustiprinti imunitetą ir sumažinti peršalimų riziką šaltuoju metų laiku.
Šiuo metu, anot Gražinos Gum, naudinga daiginti liucernas, saulėgrąžas, ožrages, ridikėlius, garstyčias, taip pat – grikius, avinžirnius, lęšius ar spindulines pupuoles.
Daigintos sėklos yra tikras natūralių maistinių medžiagų – mikroelementų, vitaminų – koncentratas.
„Daiginimo procesas skiriasi pagal sėklų rūšį. Pirmiausia, jas reikia išmirkyti šaltame vandenyje – taip suaktyvinamos sėklose esančios maistinės medžiagos. Svarbu žinoti, jog mirkomi karštame vandenyje augalai nedygsta“, – teigia Gražina Gum, papildydama, jog ir nedaigintas kruopas prieš virimą naudinga išmirkyti šaltame vandenyje.
Po mirkymo sėklas reikėtų praplauti tekančiu vandeniu, išdžiovinti ir sudėti į stiklainį, jo viršų apdengiant marle ir užtvirtinti aprišant guma. Stiklainį su sėklomis patartina palikti šviesoje, pavyzdžiui, virtuvėje ant spintelės. Taip galima stebėti daiginimosi procesą.
Gali būti ir netinkama vartojimui
„Dygimo trukmė vėlgi priklauso nuo sėklos: avinžirniai sudygsta per dvi paras, spindulinės pupuolės ir grikiai – per parą. Liucernos taip pat labai greitai daiginasi: į trilitrinį stiklainį įdėjus šaukštą sėklų, priauga pilnas stiklainis jų žolių. Saulėgrąžas galima daiginti, iki kol išdygs lapeliai – taip jos taps aitresnės“, – daiginimo subtilybes atskleidžia Gražina Gum.
Sudaigintos sėklos, laikomos šaldytuve, yra tinkamos vartoti iki savaitės.
Ji teigia, jog svarbu stebėti, kad sėklos neperdygtų. Norint sustabdyti šį procesą, išdygusias sėklas reikia dar kartą perplauti tekančiu vandeniu ir išdžiovinus laikyti šaldytuve.
„Pernokusi sėkla skleidžia nemalonų kvapą, o jei daiginimo metu sėkla surūgsta, ji tampa nedygi ir netinkama vartojimui. Kitas dalykas, atrenkant sėklas daiginimui, svarbu patikrinti, kad jos nebūtų sutrūkinėjusios ar suskaldytos – kitaip neišdygs“, – perspėja moteris.
Anot jos, sudaigintos sėklos, laikomos šaldytuve, yra tinkamos vartoti iki savaitės. Jei stiklainyje pradeda formuotis gliti masė, patartina sėklas dar kartą perplauti, išdžiovinti ir sudėjus į stiklainį vėl palikti šaldytuve.
Panaudojimo įvairovė
„Sėklų daigais galima gardinti kokteilius, salotas, sriubas ar sumuštinius, gaminti užtepus. Pastariesiems, pavyzdžiui, humusui, tinka daiginti avinžirniai ar žalieji lęšiai (raudonieji yra nedygūs). Prisidaiginę didesnį kiekį grikių, galite paruošti nevirtą košę, kurią paskaninus bananais, obuoliais, medumi, uogomis ar imbieru turėsite maistingus pusryčius“, – pataria G.Gum.
Jei nemirkytus avinžirnius, lęšius ar pupuoles tenka virti iki kelių valandų, juos sudaiginus, užtenka pusvalandžio.
Augalinės mitybos žinovė pabrėžia, jog liucernos ir saulėgrąžų daigus sveikiau valgyti termiškai neapdorotus. Tačiau ruošiant ankštinius, juos galima ir apvirti.
„Jei nemirkytus avinžirnius, lęšius ar pupuoles tenka virti iki kelių valandų, juos sudaiginus, užtenka pusvalandžio. Taip išlieka didesnė maistinė vertė ir sutaupomas laikas“, – sako Gražina Gum.
Kadangi daigintos sėklos pasižymi maistinių medžiagų gausa, pasak augalinės mitybos propaguotojos, per dieną jų pakanka suvartoti apie pusę stiklinės.
Verta pasidairyti ir lauke
„Kaip ir sėklos, taip ir laukinės žolės yra labai maistingos ir tinkamos skaninti kokteilius ar salotas. Šiuo metu vis dar auga kiaulpienės, dilgėlės. Kiaulpienių lapai naudingi turintiems problemų su kepenimis, tulžies pūsle ar norintiems apvalyti organizmą; jie yra kartūs, tačiau kartaus skonio mūsų maiste dažnai trūksta, todėl nereikėtų jo bijoti. Patarčiau nusiskinti ir dilgėlių viršūnėles, jaunesnius lapelius – dilgėlės gerina kraujotaką, stiprina organizmą“, – teigia G.Gum.
Kartaus skonio mūsų maiste dažnai trūksta, todėl nereikėtų jo bijoti.
Rudenį, pasak augalinės mitybos žinovės, taip pat vertėtų ant palangės pasisėti žirnių ar saulėgrąžų.
„Tokį „sodelį“ namuose ypač rekomenduočiau turintiems vaikų: tai gali būti puikus užsiėmimas juos mokant rūpintis augalais, formuojant įprotį valgyti natūraliau, sveikiau“, – komentuoja augalinės mitybos žinovė.