2-ojo tipo diabetas plinta ir tampa pasauline pandemija, tinklalapyje alphagalileo.org cituojama dr. Lina Radzevičienė. Šią ligą, anot jos, lemia ne tik genetika, bet ir aplinkos faktoriai.
Tyrimo, kurio rezultatai buvo pristatyti Tarptautiniame ir Europos endrokrinologijos kongresuose, metu ji domėjosi 468 sveikų žmonių ir 234 žmonių, kuriems neseniai buvo diagnozuota ši liga, valgymo įpročiais. Jie buvo paprašyti užpildyti detalų klausimyną apie įvairius rizikos faktorius, pavyzdžiui, valgymo greitį.
Taip pat buvo analizuojamas tiriamųjų ūgis, svoris, liemens ir klubų apimtis, kūno masės indeksas, rūko jie ar ne ir pan.
Paaiškėjo, kad 2-jo tipo diabetas gali būti siejamas su greitesniu valgymu.
Tai yra jau ne pirmas kartas, kai mokslininkai patvirtina ryšį tarp valgymo greičio ir rizikos sveikatai, pažymėjo huffingtonpost.com. Anksčiau Amerikos dietos asociacijos žurnale buvo aprašyta studija, patvirtinanti, kad greitavalgiai labiau linkę tukti.
Tyrimai rodo, kad restoranų lankytojai, valgantys su 20 proc. didesnėmis šakutėmis nei įprastinės, lėkštėse palieka daugiau maisto.
Be to, kuo greičiau žmonės valgo, tuo didesnis jų kūno masės indeksas (ūgio ir svorio santykis).
Tinklalapyje huffingtonpost.com pateikiama keletas patarimų, kaip valgyti mažiau ir lėčiau.
Rinkitės didesnę šakutę
Tyrimai rodo, kad restoranų lankytojai, valgantys su 20 proc. didesnėmis šakutėmis nei įprastinės, lėkštėse palieka daugiau maisto.
Šią tendenciją galima paaiškinti tuo, kad valgant maža šakute atrodo, jog porcija tirpsta gerokai lėčiau, taigi smegenys gauna signalą, kad žmogus vis dar yra alkanas. Anot žurnalo „Time“, tai visai nesusiję su porcijos dydžiu.
Valgykite iš mažesnio indo
Tyrėjai iš Džordžijos technologijos instituto išsiaiškino, kad žmonės, skanaudami ledus iš dvigubai didesnio indelio, jų suvalgydavo 31 proc. daugiau.
Mat žmonės, patys įsidėję maisto, suvalgo maždaug 92 proc. šio kiekio. Vadinasi, į didesnę lėkštę prisikrauni daugiau, taigi ir suvalgai daugiau.
Išsimiegokite
Kolumbijos universiteto mokslininkai nustatė, kad miego stoka gali lemti didesnį kalorijų suvartojimą.
Moterys, naktį miegojusios vos 4 val., suvalgė maisto, turinčio vidutiniškai 329 kilokalorijų daugiau, palyginti su tomis, kurios galėjo pakankamai išsimiegoti. Vyrams šis skaičius siekė 263 kilokalorijas.
Tai siejama su gebėjimu atsispirti pagundoms – kai trūksta miego, jis gerokai susilpnėja.
Atkreipkite dėmesį, kur valgote
Vieta taip pat gali turėti įtakos suvartojamo maisto kiekiui ir net priversti valgyti dar neišalkus.
Tyrėjai iš Pietų Kalifornijos universiteto pasidomėjo, ar kino teatrų lankytojai paprastai valgo kukurūzų spragėsius, ir pavaišino juos ką tik paskrudintais bei gerokai pastovėjusiais kukurūzais.
Šio maisto mėgėjai triauškė ir vienus, ir kitus, o spragėsių paprastai nevalgantys žmonės pastovėjusiųjų nelietė, mat jų skonis buvo prastesnis.
Anot tyrėjo Davido Nealo, kartais gerų norų ir valios nepakanka, todėl reikia gerokai pasistengti, kad apgautume smegenis.
Paslėpkite greitą maistą
Produktą, už kurio akis užkliūna pirmiausiai, čiumpame triskart dažniau už tą, kurį pamatome penktą, rodo Kornelio universitete atlikta studija.
Tyrėjai nufotografavo 100 virtuvės spintelių ir paprašė žmonių registruoti, ką jie valgo. Be to, mokslininkai stumdė maistą spintelėse, ir pasirodė, kad tai turi įtakos.
Valgykite kita ranka
Jei šaukštą, šakutę ar lazdeles laikysite kita ranka, nei esate įpratę, suvalgysite mažiau, teigiama Asmenybės ir socialinės psichologijos biuletenyje.
Atliekant minėtą eksperimentą su kukurūzų spragėsiais paaiškėjo, kad žmonės, imdami juos nedominuojančia ranka, suvalgė 30 proc. mažiau.
