Lietuvos medikai žengė išmintingą žingsnį – dėl hepatito C tirs kraujo donorus bei atliks daugiau nemokamų patikros akcijų. Vien Kaune planuojama patikrinti 15 000 žmonių. Vadinasi, bus rasta mažiausiai 100 sergančiųjų, nes tokių patikrų metu virusas nustatomas 2 proc. žmonių.
Simptomai klaidingai priskiriami kitoms ligoms
Statistikos duomenimis, 20–25 proc. užsikrėtusiųjų hepatito C virusu suserga kepenų ciroze, o apie 7–8 proc. – kepenų vėžiu. Kadangi kepenyse nėra nervinių receptorių, lėtinei ligai pradėjus savo juodą darbą, žmogus nejaučia jokių skausmų.
Dažniausiai vargina kitiems negalavimams klaidingai priskiriami simptomai, kurie gali būti patys įvairiausi: greitas nuovargis, paprastas silpnumas, siejamas su pablogėjusia dvasine savijauta, taip pat odos bėrimai. „Jokių simptomų gali nebūti tol, kol neišsivysto kepenų cirozė ar net išplitęs kepenų vėžys. O kai liga jau ima rodyti nagus, žmogui pasireiškia gelta, padidėja pilvas“, – aiškino Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) gastroenterologas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras prof. Limas Kupčinskas.
Laiku nediagnozavus lieka tik kepenų persodinimas
Hepatito C viruso sukeltos kepenų ligos progresuoja lėtai. Yra nustatyta, kad kepenų cirozei išsivystyti reikia vidutiniškai 25 metų, hepatoceliulinei karcinomai (kepenų vėžiui) – net iki 30 metų. „Tik dabar susiduriame su kepenų ciroze ir vėžiu sergančiais ligoniais, kurie davė kraujo arba buvo operuoti dar sovietmečiu“, – sakė LSMU prof. L. Kupčinskas. Profesoriaus teigimu apie pusė pacientų Vilniaus ir Kauno klinikose laukiančių kepenų persodinimo yra būtent sergantieji virusiniu hepatitu C.
Anksčiau vienintelė išeitis išgelbėti tokį ligonį buvo kepenų persodinimas. „Žinoma, jeigu dar suspėdavome laiku: kepenų vėžio atveju stadija turėjo būti ankstyva ir reikėjo tinkamo donoro“, – patikslino prof. L. Kupčinskas. Todėl, pasak jo, 2014 m. išrasti ir didžiausiu medicinos mokslo laimėjimu pripažinti vaistai nuo virusinio hepatito C tapo didele paspirtimi gydytojams ir viltimi ligoniams. Jie gana greitai buvo registruoti ir mūsų šalyje. Tiesiogiai hepatito C virusą veikiančiais vaistais, nuo kurių pasveiksta beveik visi pacientai, Lietuvoje yra gydoma jau pastaruosius dvejus metus.
Gydymas prieinamas ne visiems
Tiesa, moderniausias gydymas, beveik nesukeliantis jokių pašalinių reiškinių, skiriamas tik tiems, kurių liga pasiekusi II, III ar IV stadijos fibrozės ar kepenų cirozės stadiją. Tiems, kurių ligos stadija pradinė (0 ar I stadijos fibrozė), kol kas prieinamas senesnės kartos ir ne toks efektyvus gydymas – tikimybė pasveikti siekia apie 50 proc., vaistai sukelia daug nepageidaujamų poveikių.
„Galimybes skirti pažangų gydymą visiems užsikrėtusiems hepatito C viruso infekcija riboja finansiniai valstybės ištekliai. Tačiau džiaugiamės bent tuo, kad turime galimybę visiškai pagydyti dalį sunkiausių ligonių ir sumažinti brangaus, didžiulių materialinių ir žmogiškųjų sąnaudų reikalaujančio kepenų persodinimo poreikį, – teigė LSMU gastroenterologas. – Tikiu, kad įgyvendinus nemokamas patikras dėl virusinio hepatito C šią tyliąją epidemiją suvaldysime.“
Vilnietis Mindaugas hepatito C diagnozę išgirdo daugiau nei prieš penkerius metus. Jam teko ištverti tris gydymo kursus, kurie, deja, viruso iš jo organizmo taip ir nepašalino.
Vilnietis Mindaugas (59 m.) hepatito C diagnozę išgirdo daugiau nei prieš penkerius metus. Jam teko ištverti tris gydymo kursus su interferonu, kurie, deja, viruso iš jo organizmo taip ir nepašalino.
Praeitų metų pavasarį Mindaugas baigė ketvirtą gydymo kursą naujausiu Lietuvoje medikamentu ir spalio pabaigoje išgirdo, kad hepatito C nėra. Šią žinią vyras, daug kartų girdėjęs nusivylimą keliančias naujienas, sutiko ramiai: „Valio! Gyvenam toliau. Viskas gerai.“ Džiugesį temdo tai, kad dėl išsivysčiusios kepenų cirozės vis tiek teks lankytis pas medikus.
Kovos su hepatito C virusu priemonių arsenalą veiksmingais vaistais ir nemokamomis patikromis papildę Lietuvos infekcinių ligų gydytojai ir gastroenterologai dabar sau kelia ambicingą tikslą – per 15 metų pasiekti, kad virusinio hepatito C nebeliktų svarbiausių visuomenės sveikatos problemų sąraše. Iki 2020 m. tikimasi sumažinti naujų ligos atvejų skaičių 30 proc., o iki 2030 m. – 90 proc. Specialistų manymu, realus naujojo gydymo poveikis pasijus po kelerių metų, kai bus išgydyta didžioji dalis šiuo metu diagnozuotų užsikrėtusiųjų I genotipo hepatito C virusu.
Nemokamos patikros
„Tiriant kraujo donorus, taip pat viešų ar nemokamų patikros akcijų metu nustatoma daugiau kaip 2 proc. gyventojų, užsikrėtusių virusiniu hepatitu C“, – sako Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) gastroenterologas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras prof. Limas Kupčinskas. Pasak jo, LSMU kartu su minėtomis sveikatos priežiūros įstaigomis vykdoma nemokama patikros programa gydytojams padės geriau išsiaiškinti, kiek yra sergančiųjų, o išsamus ligos paplitimo žinojimas – geriau planuoti profilaktikos priemones ir suprasti gydymo poreikius.
Medikai sutartinai teigia, kad didesnės apimties patikrų dėl virusinio hepatito C rezultatai juos kaskart apstulbina. Tais mėnesiais, kai vyksta nemokamos akcijos, išaiškinamos dešimtys naujų pacientų. Dauguma pripažįsta, kad jei ne atsitiktinė patikra, jie patys niekada gyvenime nebūtų pagalvoję, jog serga hepatitu C ir net nebūtų kreipęsi į gydytojus pasitikrinti dėl šios infekcijos.
Liga vystosi ilgai ir nebyliai
Pasak Lietuvos infektologų draugijos pirmininko prof. Arvydo Ambrozaičio, hepatito C viruso nešiotojai ilgą laiką gali niekuo nesiskųsti – ryškesnių klinikinių požymių atsiranda tik ligai pažengus, kai pasireiškia kepenų funkcijos sutrikimo simptomai. „Kaip geriau galima diagnozuoti šią ligą? Reikia įdiegti universalią patikros programą, kad bendrosios praktikos gydytojai turėtų galimybę paskirti savo pacientams nemokamą tyrimą hepatito C viruso infekcijai aptikti ir taip ligą diagnozuoti anksčiau, iki išsivystant toli pažengusiai ligos stadijai“, – įsitikinęs profesorius.
Lietuvos gastroenterologų draugijos prezidentas prof. Jonas Valantinas šiuo metu galiojančią virusinio hepatito C diagnostikos sistemą įvardijo kaip ydingą apmokėjimo požiūriu. Valstybės lėšomis, t. y. nemokamai, pacientui yra tikrinami tik rizikos grupėms priklausantys asmenys. Tačiau, pasak profesoriaus, šeimos gydytojai nemokamus tyrimus skiria retai, nes nelabai žino, kokios yra rizikos grupės ir kurie pacientai joms priklauso. Rizikos grupėms nepriskiriami pacientai už tyrimą turi mokėti iš savo kišenės. Nors toks tyrimas kainuoja tik vieną eurą, žmonės nėra nusiteikę už jį mokėti, nes nelabai supranta, kodėl reiktų pasitikrinti. Tai susiję su tuo, kad apie šią ligą vis dar mažai žinoma.
Nesaugi kraujo donorystė – sovietinė atgyvena
„Ši liga perduodama per kraują ir organizmo skysčius. Ko gera, ji išplito masiškai perpilant kraują sužeistiesiems per pasaulinį karą. Tarp kraujo donorų galėjo pasitaikyti ir sergančiųjų lėtiniu hepatitu C. Atsižvelgiant į netobulą tų laikų medicinos įrangą, rizika užsikrėsti hepatito C virusu buvo ir patiems kraujo donorams, ypač jei tarp jų pačių kas nors sirgo virusiniu hepatitu C“, – tyliosios epidemijos paplitimo kelią aiškino medikas.
Prof. L. Kupčinsko žodžiais, kraujo donorystė visada buvo ir yra kilni pareiga, tik mūsų šalyje gana daug žmonių nepelnytai dėl to nukentėjo. Kadangi Vakarų Europos šalyse vienkartiniai medicininiai instrumentai buvo pradėti naudoti 15–20 metų anksčiau nei Lietuvoje, užsikrėtimo kelias hepatito C virusu perpilant kraują ir jo komponentus šiose šalyse nustatytas tik mažai daliai infekuotų žmonių. Lietuvoje didžiausią ligonių, užsikrėtusių iki 1994 m., grupę sudaro būtent tie, kuriems hepatito C virusas buvo perduotas įvairių medicininių procedūrų metu. Medikų paskaičiavimu, bendroje sergančiųjų virusiniu hepatitu C struktūroje tokie atvejai sudaro apie 60 proc.
Didžioji dalis sergančiųjų – kraujo donorai
„Vakarų Europos šalyse tarp anksčiau nustatytų ir šiuo metu diagnozuojamų hepatito C viruso infekcijos atvejų pagrindine užsikrėtimo priežastimi yra įvardijamas narkotikų vartojimas. Lietuvoje, kaip ir kitose posovietinėse šalyse, didžioji dalis sergančiųjų – kraujo donorai ir tik 7–10 proc. mūsų pacientų yra užsikrėtę švirkšdamiesi intraveninius narkotikus“, – teigė LSMU Gastroenterologijos klinikos vadovas.
„Žmogus, duodamas kraujo, negali užsikrėsti, nes tam reikia odos kontakto su užkrėsta adata. Todėl labai atsakingai dezinfekuojama dūrio vieta, o personalas dėvi vienkartines pirštines. Kraują duoti saugu ir pačiame kraujo centre, ir akcijose, vykstančiose miestų aikštėse, specialiose palapinėse ar kitų išvykų metu“, – teigia J. Bikulčienė.
Tikimybė užsikrėsti virusiniu hepatitu C kitų, ne kraujo perpylimo, procedūrų metu yra ženkliai mažesnė. 5–8 proc. pacientų šia liga užsikrečia per nesaugius lytinius santykius, dar mažesnis procentas – naudojant virusą nešiojančio žmogaus asmeninius reikmenis, pavyzdžiui, dantų šepetėlį, ar atliekant pedikiūro ir manikiūro procedūras.
Kur galima pasitikrinti
Jau nuo balandžio mėnesio Kaune vyksta nemokami patikrinimai dėl hepatito C. Nemokamai pasitikrinti galės gyventojai, prisirašę prie šių gydymo įstaigų:
Pakaunės Pirminės sveikatos priežiūros centras ir filialai:
Poliklinika Kaune. Lietuvių g. 22, Kaunas. Tel. 837 208 509
Raudondvario ambulatorija. Didžioji g. 1, Raudondvaris, Kauno raj. Tel. 837 549 203
Babtų ambulatorija. Kauno g. 6, Babtai, Kauno raj. Tel. 8 37 555 231
Domeikavos ambulatorija. Nėries g. 2, Domeikava, Kauno raj. Tel. 8 37 477 331
Neveronių ambulatorija. Šiltnamių g. 6, Neveronys, Kauno raj. Tel. 8 37 375 893
Karmėlavos ambulatorija. Vilniaus g. 9, Karmėlava, Kauno raj. Tel. 8 37 399 273
Kauno Dainavos poliklinika, Pramonės pr. 31, LT-51270 Kaunas , (8-37) 40 39 99.
Kauno Šilainių poliklinika (nuo gegužės mėn. pabaigos). Baltų pr. 7, LT-48259 Kaunas, 837 301 601
