Nacionalinis visuomenės sveikatos centro duomenimis, pastarosiomis savaitėmis itin išaugo sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis, kitaip vadinamomis peršalimu, ir COVID-19 rodikliai.
Tiek gripas, tiek peršalimas yra virusinės kvėpavimo takų infekcijos, plintančios oro lašeliniu keliu, tačiau peršalimą sukeliantys virusai nepasireiškia epidemijomis, o štai gripas jas sukelia.
Gripui būdingas staigus karščiavimas, gerklės, galvos ir raumenų skausmai. Tuo tarpu peršalimas vystosi lėtai, pirmiausia susirgusiajam paperšti gerklę, užgula nosį, prasideda sloga, asmuo pradeda čiaudėti, kosėti. Šiuos simptomus dažniausiai sukelia virusai, tačiau ne gripo.
Gripui būdingas staigus karščiavimas, gerklės, galvos ir raumenų skausmai, peršalimas vystosi lėtai.
Susirgus gripu dažnai pasireiškia bendras silpnumas, didelis nuovargio jausmas, galimas dažnas šaltkrėtis, didelis krūtinės diskomfortas, staigi ir aukšta temperatūra, pakylanti virš 38 laipsnių. Tuo tarpu peršalus temperatūra pakyla maždaug iki 37 laipsnių arba jos visai nebūna.
Susirgus gripu pasireiškia stiprus sausas kosulys, kurio pikas būna antrą arba trečią susirgimo dieną. Skirtingai nuo peršalimo, gripui būdinga staigi simptomų pradžia, kuri išsivysto per 12 valandų, o peršalus minėti simptomai vystosi laipsniškai.
Gripu sergama apie savaitę, peršalimas trunka apie 3–4 dienas.
Užsikrėtus ir susirgus gripu, didžiausia grėsmė – sunkios komplikacijos: plaučių uždegimas, širdies raumens uždegimas, galvos smegenų ir galvos smegenų dangalų uždegimas, sinusitas, inkstų uždegimas ir kt., taip pat gali paūmėti dauguma lėtinių ligų (pavyzdžiui, kvėpavimo, širdies ir kraujagyslių), kurios taip pat gali lemti žmogaus sveikatos būklės pablogėjimą ar net mirtį. Peršalimui komplikacijos nebūdingos.
Kaip apsisaugoti nuo gripo
Kaip jau minėta, gripas gali sukelti labai skaudžių komplikacijų. Pasaulio sveikatos organizacija skiepus pripažįsta veiksmingiausia profilaktikos priemone, kuri apsaugo nuo gripo ir jo komplikacijų. Gripo vakcinos sudėtis peržiūrima kiekvienais metais, siekiant efektyviai apsaugoti gyventojus nuo besikeičiančių gripo virusų. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad gripo skiepų efektyvumas yra 70–90 proc., kai vakcinos sudėtis gerai atitinka cirkuliuojantį gripo virusą.
Taip pat rekomenduojamos ir kitos prevencinės priemonės:
-
imuniteto stiprinimas – kompleksiškas procesas, kurį sudaro subalansuota mityba, fizinis aktyvumas, darbo ir poilsio režimas, žalingų įpročių atsisakymas ir streso vengimas;
-
rankų higiena;
-
patalpų vėdinimas;
-
čiaudėjimo ir kosėjimo etiketas;
-
vengti artimo sąlyčio su sergančiuoju.