Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) direktoriaus Sauliaus Čaplinsko teigimu, ši viruso atmaina tiek Lietuvoje, tiek visoje Europoje šiemet sudaro 60-80 proc. susirgimų gripu atvejų. Pasak jo, nors dabartinis viruso paplitimas nėra pandeminis, būtent ši konkreti atmaina dažnai sukelia gana sunkias komplikacijas. Be to, šiemet gripu užsikrečiama dažniau negu pernai tuo pačiu laikotarpiu.
Dabar paplitusi viruso atmaina yra pavojingesnė negu praėjusiais ar užpraėjusiais metais. Dažniau pasitaiko komplikacijos, – sako S.Čaplinskas.
„Dabar paplitusi viruso atmaina yra pavojingesnė negu praėjusiais ar užpraėjusiais metais. Dažniau pasitaiko komplikacijos. Dažniausia – pneumonija, tačiau gali būti pažeisti ne tik plaučiai, bet ir kiti organai. Komplikacijų tikimybė priklauso nuo įvairių veiksnių: kokių chroniškų ligų turi susirgęs žmogus, kiek jo organizmas nusilpęs dėl kitų priežasčių“, – sako S.Čaplinskas.
ULAC direktorius pažymi, kad didesnis komplikacijų pavojus kyla vyresnio amžiaus žmonėms, vaikams, nėščioms moterims. Taip pat jas lemti gali širdies ir kraujagyslių, inkstų ligos ar netgi antsvoris.
„Labai svarbu, kaip žmogus elgsis pajutęs pirmus simptomus: ar jis vaidins didvyrį bei eis į darbą, leis vaikus į mokyklą arba darželį, ar paprasčiausiai stengsis laikytis namų ir lovos režimo, gers daugiau skysčių, arbatų. Pasitarus su gydytoju, dažnai verta vartoti antivirusinius vaistus, jie efektyviai gydo šį viruso štamą“, – pažymi S.Čaplinskas.
Palankios, pasak ULAC direktoriaus, viruso plitimui yra ir dabartinės oro sąlygos.
„Esant permainingiems orams žmonės mažiau saugosi, gali greičiau peršalti, sušlapti arba perkaisti. Be to, kai ne taip šalta, žmonės daugiau juda, dažniau būna masinio susibūrimo vietose, kur yra didesnė rizika užsikrėsti“, – teigia S.Čaplinskas.
Sergamumas išaugo daugiau nei tris kartus
Lietuvoje per ketvirtąją metų savaitę užfiksuota 4911 gripo atvejų: tris kartus daugiau negu praėjusią savaitę, kai tokių atvejų fiksuota 1454. Sergamumas gripu kyla visoje Lietuvoje.
Gripo epidemiją Lietuvoje kiekviena savivaldybė skelbia atskirai, atsižvelgdama į savo apskrities visuomenės sveikatos centro rekomendacijas. Ji įprastai skelbiama, kai susirgimų gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) skaičius per savaitę pasiekia 100 atvejų iš 10 tūkst. gyventojų, o būtent gripas sudaro apie 30 proc. susirgimų.
Šiuo metu didesnis negu 100 susirgimų atvejų 10-čiai tūkstančių gyventojų skaičius fiksuojamas septyniose apskrityse: šios ribos neviršija tik Šiaulių, Utenos ir Marijampolės apskritys.
Vilniuje susirgimų atvejų kol kas palyginti nedaug
Vilniaus savivaldybėje sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis praėjusią savaitę siekė 130 atvejų 10-čiai tūkstančių gyventojų. Gripo atvejai sudarė 7 proc. visų užregistruotų atvejų.
Nors sergamumo rodiklis yra aukštas, matome, kad gripo atvejai sudaro nedidelę dalį, todėl gripo epidemija dar neskelbiama.
„Nors sergamumo rodiklis yra aukštas, matome, kad gripo atvejai sudaro nedidelę dalį, todėl gripo epidemija dar neskelbiama. Vilniaus miesto savivaldybė šiuo metu yra informuota apie didėjantį sergamumą. Jeigu gripo atvejų toliau daugės, tuomet Vilniaus savivaldybė bus taip pat informuojama ir bus siūloma skelbti epidemiją. Ar sergamumas toliau kils, ar kris, sunku prognozuoti“, – sako Vilniaus visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vedėja Giedrė Aleksienė.
G.Aleksienės teigimu, kartais epidemija skelbiama gripo atvejams nepasiekus 30 proc. ribos. Pavyzdžiui, 2013 m. gripo epidemija Vilniuje buvo paskelbta įvertinus žymiai padidėjusį sergančių vaikų skaičių bei tai, kad didžiąją dalį sergamumo gripu atvejų sudarė būtent vaikai.
„Šiemet Vilniuje gripu daugiau serga suaugusieji, vaikai sudaro 42 procentus visų gripo atvejų. Ar šiemet bus paskelbta gripo epidemija Vilniuje, priklausys nuo tolesnės sergamumo eigos. Pavyzdžiui, kitą savaitę daugelyje mokyklų prasidės pradinių klasių mokinių atostogos. Tikėtina, kad tai pakoreguos sergamumo rodiklius“, – sako G.Aleksienė.