Efektyviausia kasdienė gripo profilaktika – muilas ir vanduo.
Patartina nuolat plauti rankas su muilu, tai daryti ne trumpiau kaip 20 sekundžių.
Negalima naudoti ligonio indų. Mamos neturėtų gerti sergančio vaikučio arbatėlės, bučiuoti savo mažylių. Suaugusieji – rūkyti tos pačios cigaretės.
Jei tenka būti kartu su ligoniu, reikia trumpiau bendrauti, stengtis laikytis saugaus vieno metro atstumo. Jo derėtų paisyti ir tuo atveju, jei tenka miegoti šalia ligonio.
Tinkamai vėdinant, iš patalpos pašalinama iki 65–85 proc. užkrato.
Dar viena taisyklė – nuolat vėdinti kambarius. Kai tai daroma tinkamai, iš patalpos pašalinama iki 65–85 proc. užkrato. Geriausia padaryti skersvėjį, o ligonį trumpam išvesti į kitą patalpą. Vėdinti užtenka 10–15 minučių.
Daugiabutyje užkratas gali atkeliauti pro ventiliavimo angas iš kito buto ar aukšto. Jei ligonis nepajėgia vaikščioti – užkratą galima šalinti drėgnai išvalius kambarį. Mikrobai, patekę į aplinką iš ligonio, gyvuoja 2–8 valandas. Ilgiau gyvybingas į dulkes nusėdęs užkratas. Tačiau nėra reikalo daiktų paviršių valyti antibakteriniais preparatais – biocidais.
Skaičiai: 2000 susirgimų tenka viena mirtis
Yra paskaičiuota, kad pasaulyje kiekvienais metais gripu perserga apie 500 mln. žmonių. Kiekvieniems 2000 susirgimų gripu atvejų tenka viena mirtis. Ji gali ištikti dėl pačios gripo infekcijos sukeltų komplikacijų ar bet kurios paūmėjusios lėtinės ligos, jei tokiomis asmuo serga.
Nusičiaudėjus gripo virusas lašeliuose skrenda 167 km/h greičiu. Jis yra labai mažas, todėl įsiskverbia praktiškai į visus organus, aplenkdamas visus organizmo gynybinius barjerus.
Nusičiaudėjus gripo virusas lašeliuose skrenda 167 km/h greičiu.
Gripo vakcina
Lietuvoje žmonės nėra įpratę skiepytis. Jie atsisako dėl įvairiausių priežasčių. Dažniausiai nesiskiepija, nes yra įsitikinę, kad jų organizme bus nereikalingas baltymas, kuris gali sukelti alerginių reakcijų.
Vakcinoje nuo gripo nėra „gyvo“ viruso. Kitaip tariant, joje yra tik tam tikros viruso dalys – iš jo paimamas baltymas ir įdedamas į vakciną. Baltymas ir sukuria imunitetą. Kadangi „gyvo“ viruso nėra, tai, pasiskiepijęs nuo gripo, juo iškart susirgti negali. Kartais pasitaiko tokių organizmo reakcijų, kai pakyla temperatūra. Bet taip gali atsitikti todėl, kad skiepijant žmogus dar neturėjo peršalimo simptomų, o netrukus po to peršalo. Tokių sutapimų būna.
Injekcija nerekomenduojama žmonėms, kurie yra alergiški kiaušinio baltymui, nes gripo virusai yra „užauginami“ kiaušinio embrione. Kadangi vakcinos nuo gripo gamybai yra naudojama ši terpė, joje yra antigenų, kurie žmonėms, ypač vaikams, alergiškiems kiaušinio baltymui, išprovokuoja nepageidaujamas alergines reakcijas.
Skiepai
Apsisaugojimas nuo infekcinių ligų žmoniją jaudina jau tūkstančius metų. Pirmieji bandymai skiepyti aprašyti XII amžiuje Kinijoje. 1768 metais medicinos daktaras Bėkleris Lietuvoje karvių raupais profilaktiškai bandė skiepyti žmones. 1808 metais Vilniuje įsteigtas Vakcinacijos institutas, vienas pirmųjų Europoje.
Taigi Lietuva turi senas skiepijimų tradicijas. Skiepų išradimas priklauso prie didžiausių žmonijos išradimų, nes milijonams žmonių jie išgelbėjo gyvybę. Dėl skiepų pasaulyje išnyko tokios baisios ligos, kaip raupai ir poliomielitas. Skiepai leido užmiršti ir anksčiau labai paplitusias vaikų infekcines ligas – difteriją, kokliušą, tymus, kiaulytę ir kitas.
