Aktyvios Klaipėdos ir Kauno bendruomenės, įtraukdamos socialinius ir visuomeninius partnerius, ryžtingai vykdo visuomenės informavimo dėl ŽIV/AIDS programą. Šių socialinių akcijų iniciatorė – asociacija „Pozityvus gyvenimas“ bendrai veiklai subūrusi Lietuvos Raudonojo Kryžiaus Draugiją (LRKD), Lietuvos medicinos studentų asociaciją (LIMSA), Vilniaus dailės akademijos Klaipėdos fakultetą, Klaipėdos ir Kauno miestų savivaldybes.
Asociacija „Pozityvus gyvenimas“, kartu su LRKD Klaipėdos skyriaus savanoriais, gruodžio 1 d. nuo 14 val., Atgimimo aikštėje klaipėdiečius nemokomai atlikti ŽIV testą. Greitieji testai bus atliekami mobiliajame konsultaciniame kabinete. 17 valandą iš uždegtų žvakelių bus sudėliotas simbolinis raudonas kaspinas – solidarumo su infekuotais ŽIV, sergančiais AIDS simbolis.
Pasaulinei AIDS dienai paminėti skirti renginiai ir akcijos vyko visą lapkritį. Mėnesio pradžioje organizuota konferencija-diskusija su valstybinėmis institucijomis apie jų vaidmenį kovoje su ŽIV/AIDS. Vėliau, lapkričio 22-29 d. Klaipėdoje ir Kaune vyko „Europos ŽIV testavimo savaitė“, kurios metu visi norintieji galėjo nemokamai išsitirti kraują dėl ŽIV infekcijos.
Lietuvoje, didžioji dalis užsikrėtusiųjų ŽIV – švirkščiamųjų narkotikų vartotojai. Šiuo metu šalyje iš viso diagnozuotas 2221 ŽIV infekuotas asmuo, iš kurių 1804 – moterys, 417 – vyrai. ŽIV infekcija patvirtinta trims vaikams. Daugiausiai užsikrėtusių – Klaipėdos (560) ir Vilniaus (523) apskrityse. Dažniausias Lietuvoje ŽIV plitimo kelias – švirkščiamieji narkotikai.
Nors iki šiol nėra sukurta vaistų, kurie galėtų išgydyti ŽIV infekciją, tačiau yra vaistai, kurie itin veiksmingai kontroliuoja ŽIV ligos progresavimą. Vieno ŽIV ligonio gydymas per metus kainuoja apie 25,5 tūkst. litų. Liga gydoma visą likusį gyvenimą. Taikomas gydymas pagerina ŽIV pacientų gyvenimo kokybę, prailgina jų gyvenimo trukmę, o svarbiausia – blokuoja viruso dauginimąsi organizme ženkliai sumažindamas viruso perdavimą.
ŽIV dažnai neturi aiškių simptomų, todėl žmonės nesikreipia į medikus ir nesitikrina. Yra apskaičiuota, kad 50 proc. atvejų ŽIV infekcija nustatoma pavėluotai, todėl dažnai pavėluotai pradedamas ligos gydymas. Didžiausią riziką užsikrėsti ŽIV turi injekcinius narkotikus vartojantys asmenys ir turėję nesaugių lytinių santykių su galimai infekuotais asmenimis.
