„Svetimoje šalyje tik nuo rudens, dar nieko nepažįstu, gydytojai, pas kuriuos lankiausi – Lietuvoje, grįžti jokių galimybių. Išbandžiau namudines priemones pienligei gydyti ir kelis medicininius preparatus, kuriuos rekomendavo draugės, bet ne geriau“, – sakė Monika.
Nemalonūs simptomai ją jau varo į neviltį. Studentė sako išbandžiusi sodos praplovimus, teptis natūraliu jogurtu ir visa kita. „Skaičiau, kad reikia visiškai atsisakyti cukraus, bet vis viena ne geriau“, – skundėsi mergina.
Doc. L. Rapolienė: svarbiausia – surasti priežastį
Klaipėdos universiteto Sveikatos mokslų fakulteto Slaugos katedros docentės ir šeimos gydytojos dr. Lolitos Rapolienės teigimu, tam, kad vadinamoji pienligė nesikartotų, svarbu atrasti ir panaikinti jos priežastis, o ne tik kovoti su pasekmėmis.
„Priežasčių gali būti daug ir įvairių – nuo makšties plovimų, išbalansuojančių natūralią makšties florą, kurie dabar tapę keista mada, iki sintetinės, aptemptos aprangos ar naudojamų netinkamai dezinfekuojamų daugkartinio naudojimo priemonių: taurelių, diafragmų, aplikatorių. Taip pat gali būti kaltas nusilpęs imunitetas ar blogai gydomos lėtinės ligos. Tik išsiaiškinus priežastis galima ilgam atsikratyti grybelio“, – pabrėžė daktarė.
Pienligę sukelia Candida genties grybeliai, dažniausiai – balkšvasis mieliagrybis Candida albicans. Jo augimą gali iššaukti:
-
Nusilpęs imunitetas, antibiotikų vartojimas
-
Įvairūs alergenai – intymiai higienai ar depiliacijai naudojamos priemonės, kvapnūs įklotai
-
Dažnas makšties plovimas, nes pašalina kai kurias įprastas bakterijas – natūralią apsaugą nuo infekcijų
-
Intrauterinė spiralė, kuri gali veikti kaip grybelių rezervuaras, formuoti bioplėvelę
-
Spermicidų, prezervatyvų naudojimas, kuris trikdo makšties mikrobiotos balansą. Metabolizuodami spermicidą grybeliai padidina savo prilipimą
-
Aptemptų sintetinių drabužių dėvėjimas, kas padidina drėgmę ir šilumą, ką mėgsta grybelis, ir gali dirginti
-
Intymių vietų higienos stoka
-
Hormoniniai pokyčiai (nėštumo metu ar vartojant hormoninius preparatus taip pat padidėja grybelio prilipimas prie sienelės ir hifų formavimasis, mažinamas makšties imuninis atsakas)
-
Lėtinės ligos, tokios kaip cukrinis diabetas ar kt,. bei imunitetą slopinančių vaistų vartojimas
-
Makšties gleivinės pažeidimai dėl grubių lytinių santykių ar kt. priežasčių
-
Seksualiniai įpročiai (grybelis gali būti perduodamas reguliarių santykių pradžioje, oralinio- genitalinio sekso metu)
Kodėl metų metus nebūna pienligės, bet lyg iš niekur nieko prasideda ir tuomet jau vargina vis pasikartodama?
Doc. L.Rapolienės žodžiais, nemalonius grybelinės infekcijos simptomus iššaukia vienas ar keli minėti rizikos veiksniai. Ligos priežastims atsinaujinus svarbu tinkamas gydymas, atkreipiant dėmesį, ar nėra atsparumo skiriamam vaistui.
„Kartais vaginitas būna nulemtas ir kitų priežasčių, neinfekcinių ligų, tokių kaip odos ligos, atrofija, augliai, nediagnozuota šlapimo takų infekcija ar išoriniais veiksniais, tokiais, kaip erzinantys cheminiai dirgikliai: kvapūs produktai, plovikliai, patirta fizinė žala dėl grubių lytinių santykių, neatsargiai naudojant tamponus ir pan“, – atkreipė dėmesį docentė.
Gudrūs vienaląsčiai
Pienligę sukeliantys Candida grybeliai – vienaląsčiai, 2-6×3-9 mikronų dydžio, ovalūs, apvalūs, kartais pailgi mikroorganizmai, kurie gali gaminti sporas, pseudohifas ir tikrąsias hifas, metabolizuoti gliukozę tiek aerobinėmis, tiek anaerobinėmis sąlygomis.
Iš viso randama apie 150 Candida grybelių rūšių, iš kurių dažniausia Candida albicans (80-90 proc), Candida glabrata (5-15 proc.), Candida tropicalis (5 proc.) ir kt.
„Deja, daugėja ne Candida albicans grybelių rūšių, kurias dalis vaistų blogai veikia, todėl infekcija gali vis pasikartoti. Jei pasikartojus problemai vartojame tą patį vaistą, gali būti, kad išsivystė grybelio atsparumas jam, mat grybelis pasižymi didele rezistencijos vystymosi galimybe, kinta jo virulentiškumas, jis gali formuoti bioplėveles su kitomis mikrobų rūšimis“, – pasakojo docentė.
„Atsparumo gydymui priežastis gali būti netinkamas ankstesnis priešgrybelinis gydymas: per mažos vaisto dozės, per trumpi kursai, dažnai naudojami geriami priešgrybeliniai preparatai. Todėl kandidozės profilaktikai labai svarbios tokios priemonės, kaip antibiotikų vartojimo mažinimas, rankų plovimas ir kt., tinkamo priešgrybelinio vaisto ir jo dozės parinkimas, tinkamas vaisto vartojimas laikantis specialisto rekomendacijų“, – pabrėžė doc. L.Rapolienė.
Drąsino nebijoti kreiptis į specialistą
Atsiliepdama į Monikos išsakytą problemą, daktarė drąsino merginą nebijoti kreiptis į vaistininką. „Neabejoju, kad ir užsienio vaistinėse galima rasti bereceptinių pienligei gydyti skirtų vietiškai naudojamų vaistų ar kremų, vietoje abejotinų plovimų, tepimų ir kitų namudinių priemonių“, – sakė doc. L.Rapolienė.
Jei vaistininkas įtars nekomplikuotą pienligę, sužinos anksčiau naudotas priemones, galės geriau parinkti preparatą, patarti dėl prevencijos. „Įrodyta, kad nekomplikuoto uždegimo atveju ir geriami, ir intravaginaliniai preparatai yra vienodai efektyvūs, o pastarieji – dar ir saugūs. Paprastas grybelines infekcijas galima gydyti namuose, vadovaujantis pakuotėje esančiais nurodymais ir baigiant visą gydymo kursą, net jei iškart pasijuntame geriau“, – pabrėžė Dr. L.Rapolienė.
Efektyviai pienligę gydo azolio grupės priešgrybeliniai preparatai. Pagrindinis jų veikimo mechanizmas susijęs su fermento (lanosterolio 14-alfa-demetilazės), reikalingo pagrindiniam grybelio ląstelės membranos komponento sintezei, slopinimu.
„Taip grybelio ląstelės negali vystytis, o esant didesnėms koncentracijoms – ir žūva. Vienas iš šios vaistų grupės – fentikonazolis – turi papildomą naudingą gebą slopinti pienligės sukėlėjo išskiriamą fermentą, kuris suardo makšties gleivinės natūralią apsaugą IgA. Tokiu būdu stabdomas grybelio prilipimas prie gleivinės, neleidžiama jam skverbtis gilyn, mažinamas grybelio hifų ir pseudohifų augimas. Tokį preparatą Lietuvoje jau galima įsigyti ir be recepto, kaip ir dalį kitų“, – komentavo daktarė.
Neužsižaisti su namudinėmis priemonėmis
Paklausta, ko jokiu būdu nepatartų imtis pajutus pienligės simptomus, o ypač – jai įsisiūbavus, doc. L. Rapolienė visų pirma palinkėjo neužsižaisti su namudinėmis priemonėmis.
Jeigu negalavimai nesiliauja, skirti preparatai nepadeda, pienligė kartojasi kas du-tris mėnesius, atsirado simptomų, būdingų viršutinių lytinių takų infekcijai (pilvo apatinės dalies skausmai, gausios makšties išskyros ar kraujavimas, sutrikęs šlapinimasis, karščiavimas, pykinimas ar vėmimas, skausmingumas tuštinantis), moteris nėščia ar po gimdymo, persileidimo, gimdos operacijų ar instrumentinio tyrimo, nepraėjo 3 savaitės po spiralės įdėjimo, moteris serga sunkiomis lėtinėmis ligomis – būtina kuo greičiau kreiptis į gydytoją.
Prevencinės priemonės, padedančios išvengti pienligės ar jos atsinaujinimo
-
Stiprinkite imunitetą, venkite streso ir pervargimo, gerai išsimiegokite, stenkitės neperšalti
-
Valgykite subalansuotą, sveiką maistą, apribokite cukraus ir alkoholinių gėrimų vartojimą
-
Išlaikykite normalų kūno svorį, daugiau judėkite
-
Naudokite kuo natūralesnes higienos priemones, tamponus ar įklotus be dirgiklių ar kvapų, dažnai juos keiskite
-
Dažnai neplaukite makšties, nenaudokite makšties purškalų, gerai nuplaukite panaudotas daugkartines priemones
-
Šluostykitės nuo priekio link nugaros, kad išvengtumėte bakterijų plitimo iš išangės į makštį
-
Nenešiokite aptemptų drabužių, dėvėkite natūralaus pluošto apatinius
-
Skalbkite apatinius karštame vandenyje
-
Venkite ilgiau užsibūti karštose masažinėse voniose ir sėdėti šlapiais apatiniais
-
Tinkamai naudokite antibiotikus
-
Atsakingai rinkitės lytinius partnerius, naudokite prezervatyvus
Tik maždaug kas dešimta moteris rūpinasi savo sveikata
„Deja, moterų informuotumas apie ginekologines uždegimines ir onkologines ligas nėra aukštas, dalis pacienčių vis dar nedrįsta apie tai kalbėti, dalis galbūt turi neigiamos patirties, todėl neretai į gydytoją kreipiamasi ligoms įsisiūbavus. Moterys netgi ne visada pasinaudoja galimybe kas trejus metus atlikti profilaktinį gimdos kaklelio tepinėlį dėl vėžio, kuris nieko nekainuoja, bet gali išsaugoti gyvybę“, – atkreipė dėmesį gydytoja.
Užsitęsę uždegimai be kitų priežasčių gali lemti ir nevaisingumą, kurio augimą dr. L.Rapolienė stebi. „Daugmaž kas dešimta moteris net neturėdama nusiskundimų kasmet ar kas dvejus metus ateina pas ginekologą profilaktinei apžiūrai ir nuolat rūpinasi ginekologine bei viso organizmo sveikata. Tačiau rūpintis turėtume nuolat ir visi“, – pabrėžė docentė.
