„Šiuolaikinį žmogų skydliaukės ligos kamuoja itin dažnai. Dažniausias mūsų aptinkamas sutrikimas – skydliaukės mazgai.
Tyrimai rodo, kad patikrinus visą populiaciją, mažesnį ar didesnį mazgelį rastumėme beveik pas kas antrą žmogų – net pas tuos, kurie neturi nusiskundimų. Dėl mažų gerybinių mazgelių smarkiai nerimauti ir nereiktų, bet jie gali didėti arba tapti piktybiniai, o tuomet prasideda rimtesnės bėdos“, – pasakoja Vilniaus „Kardiolitos klinikų“ Endokrinologijos centro gydytoja endokrinologė dr. Agnė Abraitienė.
Ligų požymiai skirtingose amžiaus grupėse nevienodi
Skydliaukės sutrikimų turinčių pacientų simptomai yra individualūs ir gali labai skirtis. Jaunesnio amžiaus žmonės stiprių simptomų gali ir nejausti arba juos tapatinti su kitomis ligomis. Vyresnio amžiaus pacientams vieninteliai skydliaukės ligos požymiai gali būti širdies veiklos sutrikimai.
Gydytoja pastebi, kad fiziniai jaunų žmonių simptomai dažnai būna kur kas mažiau matomi, juos dažniau kamuoja psichologinės ir emocinės hormonų veiklos sutrikimo pasekmės: jie tampa dirglūs, sutrinka miegas, itin suprastėja darbingumas. Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į padidėjusį prakaitavimą, tankesnį pulsą, sunkiau toleruojamą fizinį krūvį ir kūno svorio pokyčius. Kartais kartu su skydliaukės ligomis pasireiškia ir akių ligų simptomai – skausmas, perštėjimas, ašarojimas ar vokų patinimas.
Vyresnio amžiaus žmonėms, turintiems skydliaukės ligų, dažniausiai pasireiškia širdies ritmo sutrikimai, o ilgainiui gali išsivystyti širdies nepakankamumas. Taip pat gali vystytis ir kaulų išretėjimas – osteoporozė, kuomet net atsitikus menkai traumai galimi lūžiai.
Diagnozuoti – (ne)sudėtinga
Tirtis dėl skydliaukės sutrikimų rekomenduojama tiems asmenims, kurie jaučia skydliaukės ligoms būdingų simptomų, ir tiems, kurių artimi giminaičiai turi panašių diagnozių. Šios hormonus gaminančios liaukos sutrikimai gali būti paveldimi, dažniausiai per moteriškąją šeimos liniją.
„Skydliaukės ligų simptomai labai tapatūs kitoms ligoms. Svarbiausia – pastebėti savijautos pokyčius, kreiptis į gydytojus, atlikti tyrimus ir, šeimos gydytojui pamačius hormonų sutrikimus, keliauti pas endokrinologą. Skydliaukės ligoms diagnozuoti turime keletą laboratorinių tyrimų, jie nesudėtingi: kad įvertintumėme, kaip skydliaukė veikia, išmatuojame hormonų lygius kraujyje, taip pat galime nustatyti skydliaukės uždegimo rodiklius“, – tęsia dr. A.Abraitienė.
Skydliaukę galima ir apžiūrėti, o geriausias būdas tam – skydliaukės echoskopija. Jos metu gydytojas gali įvertinti, ar skydliaukė nepakeitusi dydžio, koks jos audinys – homogeniškas ar ne, pamatyti mazgus ir uždegimo požymius.
Skydliaukės tyrimus taip pat rekomenduojama atlikti ir vaisingo amžiaus moterims, kurios planuoja pastoti. Šio kūno organo veikla yra itin svarbi saugiam nėštumui: esant skydliaukės sutrikimams, pvz., sulėtėjimui ar suaktyvėjimui, mažėja galimybės sėkmingai pastoti ir išnešioti vaikelį.
Viena dažniausių problemų – skydliaukės suaktyvėjimas
Skydliaukės suaktyvėjimas yra viena dažniausiai diagnozuojamų skydliaukės ligų ir gali kelti pavojų žmogaus sveikatai. Tokį sutrikimą gali lemti nemažai priežasčių, pvz., susidarę mazgai, bet dažniausiai skydliaukės suaktyvėjimą sukelia skydliaukės uždegimas.
Mokslininkai dar nėra tiksliai išsiaiškinę, kodėl prasideda skydliaukės uždegimas. Svarbios genetinės priežastys, tačiau kartais jis gali kilti ir dėl iš išorės gaunamo jodo pertekliaus. Skydliaukės uždegimą taip pat skatina nuolatinis stresas ir įtampa, nerimas, persidirbimas, nesveikas gyvenimo būdas ir t.t.
Mokslininkai dar nėra tiksliai išsiaiškinę, kodėl prasideda skydliaukės uždegimas.
„Nedidelis suaktyvėjimas skatina energijos pojūtį, žmogus būna darbingas, veiklus ir jaučiasi gerai. Visgi, hormonams pasiekus perteklių, organizmas nualinamas, atsiranda darbingumo sumažėjimas, bendras silpnumas ir nuovargis“, – sako gydytoja.
Gydymas gali trukti ir kelerius metus
Skydliaukės gydymas yra gana ilgas, nes pacientas turi reguliariai lankytis pas gydytoją endokrinologą. Pirmasis metodas – vaistai, kuriais galima reguliuoti hormonų gamybą ir užslopinti ligos simptomus, tačiau tai ne visuomet padeda.
Endokrinologė pabrėžia, kad gydymo kursas gali trukti iki 2 metų, taip pat būtina reguliariai atlikti tyrimus bei lankytis pas gydytoją. „Skydliaukės ligoms reikia kantrybės, pasiryžimo ir kasdienio vaistų vartojimo. Apie 30-50 proc. pacientų po tokio gydymo pasveiksta ir jų skydliaukės veikla niekada gyvenime daugiau nesutrinka“, – akcentuoja gydytoja.
Pacientams, kuriems gydymas vaistais neveikia, jeigu skydliaukės problemos atsinaujina, taikomi kiti gydymo metodai – radioaktyvaus jodo terapija arba operacija.
„Radiojodo terapija taikoma jau apie 60 metų. Tai tikrai saugus ir laiko patikrintas gydymo metodas. Jodas kaupiamas tik skydliaukėje, jo poveikis yra lokalus, nėra bendro organizmo apšvitinimo. Tokią terapiją bandome prieš operacinį gydymą. Jeigu nepadeda ir tai – skydliaukė pašalinama. Visgi operacinis gydymas susijęs su komplikacijų rizika, o po operacijos pacientas visą likusį gyvenimą turi vartoti skydliaukės hormonus“, – sako dr. A.Abraitienė.
Mitai susiję su skydliauke – gydytojų kasdienybė
Daugelis pacientų teiraujasi gydytojų, ar vasarą nepadidėja skydliaukės sutrikimų rizika, kuomet didesniame karštyje žmogaus organizmas patiria didesnę apkrovą. Vis dėlto skydliaukės ligoms sezoniškumas nebūdingas.
Gydytojai pacientams rekomenduoja tą patį, kaip ir kitiems – degintis saulėje saikingai, siekiant išvengti odos vėžio rizikos padidėjimo. Saikingas mėgavimasis saule yra naudingas, nes taip organizmas gamina vitaminą D, kuris kaip tik siejamas su normalia skydliaukės veikla.
„Kitas mitas, kurį visada tikslinasi pacientai – poilsis pajūryje. Daugelis žino, kad jodo perteklius gali sąlygoti ligos pablogėjimą. Jaudintis nederėtų: jūros jodas nekenkia skydliaukės veiklai, o poilsis prie jūros kaip tik yra rekomenduojamas, kad pacientas atsipalaiduotų, pailsėtų“, – sako endokrinologė.
