Gydytoja Aina Medzevičienė: „Būtent negerti yra normalu, o ne vartoti alkoholį“

Su gydytoja Aina Medzevičienė, kuri pati nevartoja alkoholio jau daugiau kaip dešimt metų ir veda alkoholio žalos kursus, palietėme ne vieną aktualią alkoholio vartosenos temą. Ji sako, kad negeriantis žmogus ir negeriantis alkoholikas yra panašūs tuo, kad jie šiame gyvenimo etape alkoholio nevartoja, tačiau jų lankstumas alkoholiui – skiriasi.

Asmeninio archyvo nuotr. /Aina Medzevičienė

Negeriantis žmogus ir negeriantis alkoholikas – kuo jie skiriasi?

„Jeigu abstinencija tęsiasi gana ilgai, jau ne vienerius metus, tai gali reikšti, kad žmogus – tiek alkoholikas, tiek tas, kuris pasirinko negerti, gyvena puikų gyvenimą nevartodami alkoholio, yra susidėlioję tam tikrus prioritetus. Tačiau yra daug skirtumų, pirmiausia, dėl kokių priežasčių jie negeria.

Tas žmogus, kuris niekada negėrė, pasirinko savo valia negerti, neturėti socialinių problemų, o alkoholikas, vartojęs alkoholį ir turėjęs priklausomybę, tokio lankstumo neturėjo ir nustojo gerti dėl to, kad greičiausiai turėjo socialinių problemų šeimoje, darbe, susirgo ar buvo pagautas išgėręs už vairo, galbūt net sukėlė eismo įvykį ir pan.“, – sako gydytoja.

Ji priduria, negeriantis alkoholikas paprasčiausiai nebegali vėl pradėti gerti, kadangi sugrįš į savo priklausomybę, iš kurios gali ir nebeišsikapstyti, o buvusios problemos sugrįš.

„Toks žmogus tam tikra prasme neturi STOP mygtuko, ir net po ilgos abstinencijos išgerta taurė vyno gali būti pražūtinga“, – svarbiausius aspektus vardija gydytoja ir priduria, kad negeriantis žmogus, išgėręs taurę vyno, ir toliau galės save kontroliuoti, tuo skirdamasis nuo alkoholiko, kuris negeria.

Negeriantis alkoholikas paprasčiausiai nebegali vėl pradėti gerti, kadangi sugrįš į savo priklausomybę, iš kurios gali ir nebeišsikapstyti.

Tačiau tai nėra vienintelis svarbus niuansas, A.Medzevičienė mini ir sveikatos problemas. „Pabandykite pastatyti vienas šalia kito du tokio paties amžiaus žmones, iš kurių vienas vartoja alkoholį, o kitas – nevartoja. Vien jų išvaizda skirsis, pavyzdžiui, alkoholikas turės daugiau raukšlių, papilkėjusią veido odą, taip pat geriantį žmogų kamuos kepenų, kasos pažeidimai ir tokie negalavimai gali tęstis visą gyvenimą“, – sako alkoholio žalos kursų vedėja.

Kodėl negeriat?

Vakarėliuose, kuriuose vartojamas alkoholis, itin dažnai sulaukiame siūlymo jo išgerti, o atsisakius – nuostabos, kartais – nepasitenkinimo, nesupratimo, ar net pasipiktinimo. Aina pastebi, kad žmogus, kuris turėjo problemų su alkoholiu, gerti negali, todėl negeriančiam alkoholikui siūlydami išgerti, darome meškos paslaugą.

„Aš sakau tokį pavyzdį. Įsivaizduokite, kad žmogus yra labai alergiškas ir jį, suvartojus tam tikrą produktą, gali ištikti anafilaksinis šokas ar net mirtis. Labai panašiai reikėtų galvoti apie alkoholį – įbrukta taurė per vakarėlį žmogų gali nuvesti į mirtį. Įsiūlius taurę jis išgers ir vėl gali paslysti ir įkristi į alkoholio liūną.

Tokio suvokimo siūlantiems išgerti žmonėms labai trūksta, nes jiems atrodo, kad viena taurė nieko tokio, deja, ta viena taurė alkoholikui gali būti lemtinga. Tikrų istorijų, kada žmonės miršta dėl to, kad vėl pradėjo vartoti, yra ne viena, tik tas ėjimas link mirties, vartojant alkoholį, yra daug skausmingesnis savo psichologinėmis ir fizinėmis kančiomis nei mirtis nuo anafilaksijos“, – sako ji.

123RF.com nuotr./Pagirios

Gydytojos nuomone, alkoholis labai stipriai įsitvirtinęs visose šventėse, susijęs mūsų lietuvių vaišingumu, ir dažnai siūlymas išgerti nėra piktybinis ar norint pakenkti, visgi, kai ji matanti problemos mastą, sako, jokiu būdu nereikėtų spausti žmogaus vartoti. „Iš to kyla konfliktų, kaip sakau, lygioje vietoje. Beje, tai nėra tik lietuvių problema – ir kitose šalyse pastebiu spaudimą gerti, o atsisakymas prilygsta įžeidimui“, – sako gydytoja.

Ji priduria, kad tiesus ir tvirtas atsakymas tiems, kurie siūlo vartoti, yra vienintelė išeitis. Susitaikyti reikėtų ir su tuo, kad bus daug nepatenkintų žmonių, ypač, jeigu jūs kartu vartojote alkoholį. Tačiau apsisprendus reikia turėti galvoje ir tai, kad jūsų sprendimas turi būti tvirtas – turite laikytis savo krypties ir tai aiškiai išsakyti.

„Tik mažoji dalis žmonių nevartoja alkoholio ir tai vartojantiems atrodo kaip nepagarba, todėl sulaukiama visokių nuomonių ir pastebėjimų. Tai nėra lengva“, – sako A.Medzevičienė.

Ji priduria, kad tiesus ir tvirtas atsakymas tiems, kurie siūlo vartoti, yra vienintelė išeitis.

Tradicijos ir taurės

Gydytoja pastebi, kad kasdieniame gyvenime alkoholis yra lyg neatsiejama mūsų dalis: krikštynos, lankynos, vestuvės, krepšinio ar futbolo žiūrėjimas, romantiškos vakarienės ir daugybė kitų progų yra neįsivaizduojamos be alkoholio.

„Labai sunku kažką pakeisti, tačiau viskas mūsų rankose. Viskas prasideda nuo mūsų šeimos. Neturėtume rodyti vaikams, kaip vartojamas alkoholis, verčiau pakeisti gėrimo ritualą kažkuo kitu, kas teikia džiaugsmą. Pavyzdžiui, negeriame, bet einame į žygį, skaitome knygas ar žaidžiame stalo žaidimus“, – mano A.Medzevičienė.

123RF.com nuotr./Pasivaikščiojimas su šunimi

Ji priduria, kad labai svarbu neformuoti ir nesieti suaugusio žmogaus įvaizdžio su alkoholiu, kadangi dabar daugelis tėvų pasako, kad galėsi gerti tada, kai suaugsi. Taip neturėtų būti. „Suaugusiajam žmogui patartina priskirti charakterio, būdo savybes, bet ne alkoholio vartojimą“, – mano specialistė.

Ji dalijasi įdomiu tyrimu vaikų darželyje, kuris atskleidžia, ką mato vaikai, kai vartojamas alkoholis: „Vaikų buvo paprašyta, kad jie suvaidintų gimtadienį, o ypatingų, specialių priemonių tam jie neturėjo, kad nebūtų pakurstyta viena ar kita mintis.

Koks buvo tas gimtadienis? Vaikai susistūmė staliukus, ant stalo padėjo kėglį, išdėliojo kaladėles ir visi susėdo ratu. Tada buvo pasakytas tostas, iš kaladėlių lyg iš taurių atsigerta. Kai kurie vaikai smalsiai stebėjo, kas čia vyksta, ir nesuprato, kodėl geriama iš kaladėlių.

Tolimesnis veiksmas vyko panašiai – tostai, išgėrimo ritualai. Po kelių tokių ratų kai kurie vaikai pradėjo juokauti, kiti šokti, o galiausiai kai kurie iš jų ir muštis, dalis vaikų ir liko tik smalsiais stebėtojais, nesuprantančiais, kas čia vyksta.

Mums atrodo, kad mūsų elgesys nesikeičia, tačiau vaikai mus mato kitaip.

Ką aš noriu pasakyti? Kokį pavyzdį parodysime vaikams, tokį jie ir nešis į gyvenimą. Taurė vyno per šventes ir lieka taure per šventes, o kai vaikai mato vakarėlius, kai prarandama kontrolė, susimušama, tai turi pasekmių“, – sako gydytoja.

Paklausta apie ritualus susidaužti taurėmis, Aina sako, kad atsakymas negali būti vienareikšmiškas. „Taip, tai gali būti žaidimas, kai geriate vandenį iš gražios taurės ir išliekate blaiviais mama ir tėčiu, prie kokių vaikas pripratęs. Ir viskas atrodo visai kitaip, kai jūsų rankoje alkoholis ir jūs nė patys nesuprantate, kaip pasikeičiate. Vaikas matys, kad mama ar tėtis atrodys kitaip – galbūt pernelyg linksmi, gal suirzę, o gal visiškai nesugebantys tvardytis? Mums atrodo, kad mūsų elgesys nesikeičia, tačiau vaikai mus mato kitaip“, – pastebi gydytoja.

Negerti – normalu

Daugeliui vis dar atrodo, kad negeriantys žmonės lyg baltos varnos. Aina tam nepritaria ir sako, kad būtent negerti yra normalu, o ne vartoti alkoholį.

„Norint mažinti alkoholio vartojimą, labai svarbi yra nacionalinė strategija. Kad ir kaip vertinami priimti alkoholio pardavimo įstatymai, valandų trumpinimas, kada jo galima įsigyti, tai davė vaisių ir naudos. Jie buvo nukreipti į tai, kad būtų mažinamas alkoholio prieinamumas, o šiandien, palaipsniui, jo suvartojimo kiekiai – mažėja. Manau, labai svarbu, tokią strategiją taikyti ir toliau“, – sako Aina.

Ji prideda, kad alkoholio atsisakymas vakarėlyje yra kiekvieno žmogaus asmeninis reikalas ir nereikėtų nevartojančiam įkyrėti prašymu išgerti, kadangi nežinia, kokiame jis yra santykyje su alkoholiu ir kaip jį paveiks ta taurė vyno.

„Aš visada sakau, kad negeriu, nes man labai svarbi kiekviena mano gyvenimo diena. Ar vartojate daug, ar mažai, kitą dieną jausitės blogai – taip sutvertas kūnas. Išgėrus alkoholio, jis keliauja į kepenis, kur jis nukenksminamas, skaidomi fermentai, dėl to gauname medžiagą, kuri sukelia pykinimą, vėmimą, galvos skausmą, tačiau tai ilgai neužtrunka ir netrukus visas alkoholis yra pašalinamas lauk. Sveikas organizmas būtent taip reaguoja į alkoholį, nes jis jam jokios naudos tikrai neduoda.

Kitas dalykas – man svarbi mano sveikata bendrąja prasme. Žmonės galvoja: „Ai, man galvą skaudės rytoj.“ Daugelis nesupranta, kad alkoholis kenkia ne tik tą kartą, bet ir tolimesniam gyvenimui, nes nuolat vartojant alkoholį – pažeidžiamos kepenys, kasa, virškinamasis traktas, vystosi lėtiniai šių ir daugelio kitų organų pažeidimai, nuo kurių ilgą alkoholio vartojimo stažą turintis žmogus ir miršta“, – sako gydytoja.

Taip pat ji aiškina, kad alkoholis labai stipriai paveikia mūsų gebėjimą mąstyti – žmogus, kuris negeria, džiaugiasi daug aštresniu, lankstesniu protu ir apskritai mąstymo kokybe.

„Norėčiau paminėti ir tai, kad negerdami rodome pavyzdį kitiems, kurie gali perimti tą alkoholio nevartojimo poreikį. Jeigu galime įkalbinti gerti, galime įkalbinti ir negerti. Pradėkime nuo savęs ir savo šeimos“, – siūlo A.Medzevičienė.