Klaidinga manyti, kad alergijai nėra gydymo ir reikia su ja susitaikyti. Apie alergijos požymius, priežastis ir gydymą pasakoja klinikos „Biofirst“ gydytoja alergologė Laura Tamašauskienė.
Alergija ne tik žiedadulkėms
Alergiją galima apibūdinti kaip padidėjusio jautrumo organizmo reakciją, atsiradusią veikiant imunologiniams mechanizmams. Alergijos požymiai gali atsirasti iškart, t. y. per kelias minutes, valandą arba po 24–72 valandų po kontakto su alergenu. Kol kas šiandien nėra vienareikšmiško atsakymo, kodėl išsivysto alerginės ligos.
Manoma, kad svarbų vaidmenį turi genetika, taip pat keliama „higienos hipotezė“, kuri teigia, kad nepakankamas kontaktas su aplinkoje esančiais mikroorganizmais yra viena alergijos išsivystymo priežasčių. Atliekama daug mokslinių tyrimų, analizuojančių vitamino D įtaką įvairių alerginių ligų išsivystymui.
Kalbant apie maisto produktus, dažniausi alergenai yra karvės pienas, kiaušiniai, soja, kviečiai, riešutai, žuvis ir jūrų gėrybės.
Lietuvoje dažniausiai stebimas padidėjęs jautrumas namų dulkių erkėms, žiedadulkėms ir piktžolėms. Kalbant apie maisto produktus, dažniausi alergenai yra karvės pienas, kiaušiniai, soja, kviečiai, riešutai, žuvis ir jūrų gėrybės.
Alergija – ne tik pavasario liga
Kaip jau minėjau – alergijos pasireiškimui yra keliama daug hipotezių. Daliai asmenų vaikystėje buvusios alergijos simptomai išnyksta, o daliai – išlieka arba pereina į kitą alerginės ligos formą.
Dažniausiai alergijos pasireiškia tokiomis reakcijomis: alerginiam rinitui yra būdingas nosies sekreto tekėjimas, nosies užgulimas, čiaudulys, nosies niežulys ir sunkumas kvėpuoti pro nosį; alerginiam konjunktyvitui – akių junginių paraudimas, akių ašarojimas, niežulys; alerginei astmai – priepuolinis dusulys, švokštimas, kosulys, sunkumas krūtinėje, alerginiam kontaktiniam dermatitui, atopiniam dermatitui – bėrimai odoje.
Alergija vaistams, maistui ir vabzdžiams gali pasireikšti įvairiais simptomais. Pati sunkiausia alerginė reakcija yra anafilaksinis šokas, kai staiga nukrenta kraujo spaudimas. Gali sutrikti svarbių organų kraujotaka ir atsirasti negrįžtami pakitimai.
Kai kurioms alerginėms ligoms būdingas sezoniškumas. Pavasarį labiausiai pasireiškia alergijos beržinių medžių žiedadulkėms, o vasarą – žolių žiedadulkėms. Vasaros pabaigoje ir rudenį alergijos simptomai pasireiškia žmonėms, kurie yra jautrūs piktžolėms.
Klaidinga manyti, kad rudenį ar žiemą alergijos išnyksta. Šiuo metu dažniau nei įprastai pasireiškia alergija dulkių erkutėms, kurios ypač suaktyvėja prasidėjus šildymo sezonui. Vienas dažniausių alergenų yra graižažiedžių šeimos augalas kietis, kuris žydi vėliausiai – iki pirmųjų šalnų.
Alergijos nustatymas – greitas ir neskausmingas
Alergijai nustatyti galima atlikti kelių rūšių diagnostinius tyrimus: odos lopo testą, odos dūrio mėginį, įodinį mėginį ir kraujo tyrimus. Odos dūrio mėginiai atliekami ant dilbio vidinio paviršiaus odos užlašinus alergeno lašelį ir atlikus dūrį su specialia adatėle.
Po 15–20 minučių jau galima vertinti tyrimo rezultatą. Tai greitas, neskausmingas ir patikimas alergijos diagnostikos būdas, įtarus pirmojo tipo alerginę reakciją. Esant alerginio kontaktinio dermatito įtarimui atliekami odos lopo testai, kai ant sveikos odos yra klijuojami pleistrai su kontaktiniais alergenais (metalais, cheminėmis medžiagomis ir pan.).
Alergijai nustatyti galima atlikti kelių rūšių diagnostinius tyrimus.
Tyrimo rezultatai vertinami pagal odos reakciją po 48–72 valandų. Vaistų alergija diagnozuojama atliekant odos dūrio mėginius, įodinius mėginius, odos lopo testus ir provokacinius mėginius su vaistu. Maisto alergijai nustatyti naudojami odos dūrio mėginiai ir provokaciniai mėginiai, rečiau – odos lopo testai.
Atlikus tyrimus ir nustačius alergiją kiekvienam pacientui skiriamas jam tinkamiausias gydymas. Pirmiausia, kiek tai yra įmanoma, rekomenduojama vengti alergenų. Esant rinitui, konjunktyvitui, dermatitui ar astmai gali būti paskirti geriami, lašinami ar inhaliuojami preparatai.
Žmonėms, kurie yra linkę į sunkias ir staigias alergines reakcijas, rekomenduojama visada turėti adrenalino švirkštą. Alergiją įkvepiamiesiems alergenams ir vabzdžių nuodams galima gydyti poodine ar poliežuvine alergenų imunoterapija. Taip imuninė sistema yra tarsi apgaunama ir ilgainiui nebereaguoja į alergeną. Tai labai efektyvus gydymo būdas, leidžiantis sumažinti vartojamų medikamentų poreikį ir ligos simptomus.
Tinkamas gydymas – kelias į kokybiškesnį gyvenimą
Netinkamai vartodamas vaistus žmogus nejaus simptomų pagerėjimo, sutriks miegas, dėmesio sukaupimas, darbo ir mokymosi rezultatai, socialinis gyvenimas. Negydoma alergija yra linkusi progresuoti – požymiai stiprėja. Pasirinkus netinkamus medikamentus, skirtus ne alerginėms ligoms gydyti, gali atsirasti komplikacijų.
Taip pat žmonės maisto alergiją dažnai painioja su maisto netoleravimu. Esant maisto netoleravimui dominuoja virškinamojo trakto simptomai: pilvo pūtimas, vidurių užkietėjimas, viduriavimas, pykinimas. Maisto alergijai nėra būdingi išimtinai tik virškinamojo trakto simptomai. Kartais alergiškiems žmonėms gali atsirasti dilgčiojimas burnoje, gomurio niežulys, gerklės perštėjimas suvalgius tam tikrų maisto produktų dėl kryžminio jautrumo reakcijų – panašūs simptomai painioja pacientus, todėl atlikti tyrimus labai svarbu.
