Pasak medikės, balso nuovargis gali pasireikšti kartu su girdimu užkimimu, akustinių parametrų pokyčiais, vizualiniais balso klosčių gleivinės pokyčiais arba be jų. „Pacientai balso nuovargiu dažniausiai skundžiasi kalbėdami apie patirtą per didelį balso krūvį, o jį sukelti gali vidiniai raumeniniai ir neraumeniniai veiksniai ar centrinės nervų sistemos faktoriai“, – teigia gydytoja A.Pečeliūnienė.
Kokios priežastys?
Nepaisant didelio problemos paplitimo, balso nuovargio kilmė iki šiol tebėra aktualus diskusijų objektas. Mokslininkai stebi aiškų ryšį tarp gerklų patologijos ir balso nuovargio, tačiau išlieka neaišku, ar balso nuovargis yra veiksnys, lemiantis ligų atsiradimą, ar tėra pasekmė. Taip pat yra duomenų dėl galimos genetinių veiksnių įtakos.
Ilgą laiką manyta, kad balso nuovargį galėtų sukelti kvėpavimo sistemos nuovargis ar dėl krūvio sumažėjęs vidinių gerklų raumenų susitraukimo greitis. Tačiau dabar jau žinoma, kad gerklų vidiniai raumenys daugiausia sudaryti iš krūviui atsparių, nevargstančių raumeninių skaidulų, o tyrimai, vertinantys diafragmos raumens atsparumą krūviui, parodė, kad sveikame organizme kvėpavimo sistemos nuovargis pasireiškia tik labai aukšto intensyvumo krūvio metu ir tik ankstyvame periode po krūvio.
„Tad, pavyzdžiui, veikiant diafragmos raumenį krūviais, prilygstančiais 10 prabėgtų maratonų, dešimt dienų iš eilės, nestebima lėtinio kvėpavimo sistemos nuovargio apraiškų. Taigi nors balso kokybė tiesiogiai priklauso nuo kvėpavimo sistemos darbo, sveikame organizme balso nuovargis, tikėtina, atsiras ne dėl šios priežasties“, – tvirtina A.Pečeliūnienė.
Medikės teigimu, šiuo metu plačiausiai tyrinėjama hipotezė, kad balso nuovargis atsiranda dėl balso klosčių audinių pažeidimo po intensyvaus krūvio. Pavyzdžiui, ilgai ir garsiai dainuojant aukštas natas, į aplinką išspinduliuojama šiluma, didėja audinių klampumas, proporcingai didėja trinties jėga, dėl to keičiasi balso klosčių viskoelastinės savybės – jos tampa labiau pažeidžiamos.
Kitas galimas pažeidimo mechanizmas – kraujagyslinis. Krūvio metu padidėjus spaudimui, balso klosčių kraujagyslėse sutrikdomas laktatų ir kitų medžiagų apykaitos produktų judėjimas, bei išeikvoto deguonies papildymas, ilgainiui dėl tos priežasties padidėja balso klosčių audinių temperatūra ir klostės tampa dar labiau pažeidžiamos.
„Jei ši hipotezė teisinga, tuomet pažaida bus epitelyje arba savosios plokštelės (lamina propria) srityje. Tuomet balso klosčių struktūrų pažeidimo ir atsistatymo ciklą galėtų padėti suprasti žaizdų gijimo tyrimai“, – sako gydytoja otorinolaringologė.
Kaip balso nuovargis pasireiškia?
Gydytojos teigimu, kliniškai balso nuovargis dažniausiai pasireiškia diskomfortu, skausmingumu priekinėje kaklo srityje, pakitusia balso kokybe, balso nestabilumu, taip pat jaučiama, kad kalbėti ar dainuoti reikia daugiau pastangų. Tyrimai rodo, kad balso nuovargis skirtingų specialybių atstovams pasireiškia nevienodai.
„Kitch and Oates tyrimas lygino, kaip balso nuovargį subjektyviai vertina dainininkai, aktoriai ir mokytojai. Aktorius labiausiai vargino sunkumas intonuoti, nepatikimas balsas. Dainininkus – mažesnis dainuojamasis diapazonas ir sunkesnis balso valdymas. Mokytojus – skausmas priekinėje kaklo dalyje ir sunkumas kalbėti garsiai. Visos grupės akcentavo diskomfortą, didesnę kaklo, žandikaulio įtampą, skausmą ryklėje ir jausmą, kad kalbėti ir dainuoti reikia daugiau pastangų“, – pasakoja A.Pečeliūnienė.
Kas padeda diagnozuoti balso nuovargį?
Kadangi balso nuovargio simptomatika nėra specifiška, visais atvejais būtina įvertinti, ar nėra kitų balso klosčių arba balso aparato ligų. Svarbu balso klosčių būklę vertinti endoskopiškai, daliai besiskundžiančiųjų balso nuovargiu tyrimo metu galime tikėtis rasti balso klosčių edemą, nepilnai užsiveriantį užpakalinį balso klosčių trečdalį ar kitus minimalius gleivinės pokyčius.
Dar vienas reikšmingas ir lengvai praktikoje pritaikomas metodas – paburkimo testas (angl. swelling test), kitaip – negalėjimas išdainuoti aukštų natų naudojant žemą poklostinį slėgį.
Pasak medikės, nuo 2015 m. yra sukurtas įrankis, galintis padėti vertinti balso nuovargį praktikoje. Tai balso nuovargio indeksas. Šiuo metu jis išverstas į 10 kalbų. Jį sudaro klausimynas, kurio pagalba individualus balso nuovargis matuojamas analizuojant tris svarbiausius veiksnius:
-
Subjektyvus pojūtis, kad kalbėti reikia daugiau pastangų;
-
Fizinis diskomfortas, susijęs su kalbėjimu;
-
Simptomų pagerėjimas pailsėjus.
„Kitų šalių patirtis rodo, kad balso nuovargio indeksas – vertinga priemonė balso nuovargio vertinimui kasdieninėje praktikoje, ypač, jei pildomas prieš ir po paskirto gydymo ar intervencijos, o pacientai su balso problemomis turi reikšmingai aukštesnius anketos balus lyginant su kontroline grupe“, – teigia gydytoja A.Pečeliūnienė.
Didžiajai daliai žmonių, neturinčių balso patologijos, balso nuovargį lemia grįžtami balso klosčių pakitimai.
Kokios rekomendacijos, pajutus balso nuovargį? Ar galima šią būklę ignoruoti? Didžiajai daliai žmonių, neturinčių balso patologijos, balso nuovargį lemia grįžtami balso klosčių pakitimai, kurie regresuoja per pirmą parą po balso krūvio. Pasak medikės, sisteminiai ir vietiniai veiksniai (pvz., infekcija, tolimesnis pažeidimas) gali turėti reikšmingos įtakos balso atsistatymui po krūvio, prailginti įprastą atsistatymo laiką. Ignoruoti balso nuovargio nepatartina, nes jis siejamas su gleivinės pakitimais, kurie lemia didėjančią balso klosčių pažeidimo riziką.
Pajutus balso nuovargį, balso poilsis (kai apie 24 valandas vengiama intensyvaus balso krūvio) galėtų būti pirma veiksminga balso klosčių pažeidimo prevencijos priemonė“, – teigia gydytoja. Jei simptomas dažnai kartojasi ar pasireiškia kartu su užsitęsusiu užkimimu, patartina pasikonsultuoti su gydytoju.
