Specialistai pastebi, jog pastaruoju metu išaugo konsultacijų dėl įvairių miego sutrikimų, tokių kaip nemiga, sutrikęs miego būdravimo ritmas, miego apnėja ir kt., poreikis. Tam nemažą įtaką turėjo ir šis neramus laikotarpis, susijęs su pandemija, karu, ekonominiais sunkumais. Nerimo įnešė ir prieššventinis periodas, kurį dažnai lydi nuolatinis skubėjimas ir dovanų paieška.
Pasak Kauno klinikų Neurologijos klinikos gydytojos neurologės, išskiriamos kelios miego sutrikimų grupės, iš kurių dažniausiai žmones visame pasaulyje vargina nemiga bei kvėpavimo sutrikimai miego metu.
Kaip pasireiškia miego sutrikimai
„Nemiga gali skirtingai pasireikšti: vieniems apskritai sunku užmigti, vos atsigulus į lovą, kiti asmenys prabunda vidury nakties ir nebegali užmigti, treti – per anksti pabunda, pavyzdžiui, planavo ryte atsibusti 8 val., o pabunda 5 val.“, – paaiškino neurologė E.Pajėdienė.
Nemigą patiriantiems žmonėms būdingi ne tik nakties, bet ir dienos metu pasireiškiantys simptomai, tokie kaip diglumas, nuovargis, negalėjimas susikaupti darbo metu ir pan.
Dažniausiai į miego specialistus asmuo kreipiasi tuomet, kai problema užsitęsia ne vieną mėnesį ar net metus. Patiriantys nemigą dažniausiai jaučiasi nepailsėję, dienos metu ima varginti mieguistumas.
„Džiugu, jog šiais laikais žmonės bent neskuba griebtis piliulių, ypač jauno amžiaus asmenys tampa sąmoningesni ir, kamuojant nemigai, pirmiausia bando ieškoti kitokių būdų, pavyzdžiui, išbando įvairias relaksacijos praktikas, meditaciją, stengiasi sureguliuoti miego higieną ir pan. Ir tik tuomet, jei tai nepadeda, kreipiasi pagalbos“, – teigė gydytoja.
Ūmi nemiga kankina apie 70 proc. visos populiacijos. Apie 1 iš 5 ūminės nemigos atvejų pavirsta lėtine, o bendras lėtinės nemigos sergamumo dažnis populiacijoje svyruoja nuo 10 iki 30 proc.
Nemigą provokuojantys veiksniai
Pasak gydytojos neurologės, nemigą gali sukelti daugelis veiksnių, ypač jautresniems žmonėms: stresas, įtampa, staigūs pokyčiai gyvenime, sunkios ligos, vaistų perdozavimas, kuris labiau būdingas vyresnio amžiaus asmenims.
„Prie dažnai vartojamų migdomųjų vaistų organizmas galiausiai pripranta ir jie tampa nebeveiksmingi. Būna, jog žmogus nesiskundžia nei nerimu, nei dideliu stresu gyvenime, tačiau vis tiek negali užmigti – tokiais atvejais ieškome paveldimumo faktoriaus, ar šeimos nariams būdingas šis miego sutrikimas“, – pasakojo E.Pajėdienė.
Kai kurie asmenys, sergantys lėtine nemiga, pagrindinio ją sukėlusio stresoriaus seniai jau nebeturi, tačiau sutrikęs miegas vis tiek išlieka. Taip, anot specialistės, gali nutikti dėl kelių dalykų: arba žmogus yra labai jautrus, arba perfekcionistas, arba neturi tinkamų miego įpročių.
Miego sutrikimai sukelia daugelį ligų
Jei miegas neatlieka savo funkcijos, pasak neurologės, tai ilgainiui paveikia kelias organizmo sistemas.
„Kadangi kokybiškas miegas labai svarbus imunitetui, neišsimiegojęs žmogus dažniau serga peršalimo ligomis, turi didesnę riziką „pasigauti“ įvairias infekcijas. Be to, miegas svarbus atminčiai, pažintiniams procesams. Neišmiegojusiam žmogui sunkiau susikaupti, daugiau padaroma klaidų darbe, sunkiau koncentruoti dėmesį.
Miegas veikia ir mūsų emocijas, dėl to atsiranda antrinės depresijos, panikos priepuoliai, nerimo sutrikimai, emociniai dirglumai ir pan.“, – vardino gydytoja ir pridūrė, jog pamaininį darbą dirbantiems žmonėms, kuriems yra sutrikęs miego ritmas, didesnė rizika patirti infarktą, insultą ar susirgti kokia nors onkologine liga.
Kaip sau padėti, kankinant nemigai
-
pirmiausia patariama vengti stimuliuojančių dalykų prieš pat miegą, tokių kaip TV žiūrėjimas, naršymas po internetą;
-
atsisakykite žalingų įpročių: nikotino, akoholio vartojimo;
-
venkite intensyvaus sporto likus 1–2 val. iki miego;
Susikurkite ritualus prieš miegą: šilta vonia, rami muzika, knygos skaitymas, šiltos arbatos puodelis.
-
jei buvo įtempta darbo diena, pabandykite išsikalbėti su artimuoju apie tai arba surašykite mintis, kurios sukasi galvoje. Neikite miegoti stresuodami;
-
susikurkite savo ritualus prieš miegą, pvz., šilta vonia, rami muzika, knygos paskaitymas, šiltos arbatos puodelis ir pan.;
-
relaksacija, meditacija, joga;
-
migdomieji vaistai (pagal poreikį).
Gydant nemigą, pasak neurologės, svarbūs ne tik skiriami vaistai, bet ir psichoterapija, tiksliau – kognityvinė elgesio terapija: „Tai speciali psichoterapijos šaka, kurios metu specialistas siekia ne tik koreguoti paciento miego problemas, bet ir išsiaiškinti, ar yra nerimo, įtampos. Terapijos metu taikomos kelios metodikos. Nors tai ir ilgesnis gydymas, tačiau jis yra labai veiksmingas, po kurio daugelis vėl džiaugiasi kokybišku miegu“.
