Gydytoja apie kvėpavimo sistemos ligas: ką paveldime ir kokie simptomai yra pavojaus signalas?

Šaltuoju metų laiku padaugėja susirgimų gripu ir kitomis su kvėpavimo sistema susijusiomis ligomis. Nors nuo dalies jų yra atrasti skiepai, kiti susirgimai gydomi tik jiems atsiradus. Esama ir profilaktinių priemonių, padedančių apsisaugoti nuo rudenį bei žiemą ore tvyrančių virusų.
Gydytojas analizuoja plaučių nuotrauką
Gydytojas analizuoja plaučių nuotrauką / 123RF.com nuotr.

Gydytoja pulmonologė Virginija Šileikienė sako, kad sau padėti galime įvairiais būdais ir nebūtinai kaskart pradėjus kosėti būtina skubėti pas gydytoją. Medikė išskyrė ir simptomus, kuomet vizito atidėlioti nereikėtų, nes gali išsivystyti sunkesnės ligos.

Dažnai manoma, kad kvėpavimo sistemos ligos susijusios su peršalimu, dėl kokių dar priežasčių jos gali išsivystyti?

– Jau seniai žinoma, kad pasaulio gyventojai dažniausiai serga būtent kvėpavimo sistemos ligomis. Tokios ligos kaip plaučių uždegimas, tuberkuliozė, lėtinė obstrukcinė plaučių liga, astma ar plaučių vėžys išlieka didele našta daugeliui pasaulio žmonių ir valstybių. Ūminės virusinės kvėpavimo takų infekcijos kasdien vargina milijonus gyventojų. O ir paskutinioji „rykštė“ – Covid-19 infekcija, labiausiai pažeidžia kvėpavimo takus bei plaučius. Būtent virusinės infekcijos siejamos su „peršalimu“.

Kitas ligas sukelia oro užteršumas, ilgametis rūkymas, bakterijos (pvz. tuberkuliozės mikobakterija). Yra daugybė ligų, kurių priežastys iki šiol nežinomos (pvz. sarkoidozė, idiopatinė plaučių fibrozė ir kitos).

Ar nuo jų yra skiepijama, jei taip – nuo kokių?

– Laimei, didysis žmonijos atradimas – vakcinos padeda išvengti kai kurių kvėpavimo sistemos ligų. Pavyzdžiui, dar prieš 80100 m. daug kūdikių ir vaikų gyvybių nusinešdavusius kokliušą ir difteriją žmonija beveik pamiršo, nes gyventojai buvo masiškai skiepijami. Yra skiepų nuo gripo viruso, plaučių uždegimą sukeliančio pneumokoko. Kūdikiai skiepijami vakcina nuo tuberkuliozės, kuri apsaugo vaikus nuo sunkios ir išplitusios tuberkuliozės ar tuberkuliozinio meningito. Na ir žinoma, naujausias paskutiniųjų metų atradimas – vakcinos nuo Covid-19.

Kokius dar organus, be bronchų ir plaučių, pažeidžia šios srities susirgimai?

– Dauguma kvėpavimo sistemos ligų pažeidžia tik kvėpavimo takus ir plaučius, tačiau kai kurios gali būti sisteminės, tai yra, apimti ir kitus organus ar daugelį jų. Sistemiškumas būdingas lėtinei obstrukcinei plaučių ligai, sarkoidozei. Išplisti į kitus organus gali plaučių vėžys, tuberkuliozė.

Kokias prevencines priemones galime taikyti kasdien, kad išvengtume ar sumažintume kvėpavimo organų ligų tikimybę?

– Žinoma, ne viskas yra mūsų valioje. Daugelį ligų lemia genai, paveldimumas, įvairūs žalingi aplinkos veiksniai. Tačiau svarbiausia, ką galime sąmoningai padaryti savo kvėpavimo organų sveikatos labui – tai sumažinti žalingų veiksnių poveikį. Pagrindinis dalykas yra nerūkyti. Taip pat ir elektroninių cigarečių, kaljanų, pypkių. Dažnai žmonės ieško pasiteisinimų, manydami, kad šių prietaisų naudojimas rūkant yra mažiau kenksmingas. Deja, tai visiška netiesa.

Deja, jau įvyko kelių dešimčių JAV pacientų mirčių protrūkiai, susiję su elektroninių cigarečių rūkymu. Svarbu kasmet rudens sezono metu pasiskiepyti nuo gripo. Tai sumažins tiek sergamumą gripu, tiek padės išvengti grėsmingų gripo komplikacijų, tokių kaip plaučių uždegimas. Jei dirbate dulkėtoje aplinkoje, ypač – su smėlio ar kitų uolienų dulkėmis, būtinai dėvėkite apsaugos priemones – specialius respiratorius. Saugotis organinių dulkių reiktų ir ūkininkams, dirbantiems grūdų sandėliuose, fermose, paukštynuose.

123RF.com nuotr./Kosintis vaikas ir mama
123RF.com nuotr./Kosintis vaikas ir mama

Kokie žmonės priklauso rizikos grupėms jomis susirgti?

– Rūkantiems žmonėms yra didžiausia rizika susirgti lėtiniu bronchitu, lėtine obstrukcine plaučių liga, plaučių vėžiu, kai kuriomis sunkiomis plaučių audinio (intersticinėmis) ligomis. Rūkantieji imlesni bet kokioms virusinėms ar bakterinėms infekcijoms, nes jų kvėpavimo takų apsauginiai mechanizmai prasčiau funkcionuoja. Tabako dūmuose yra daugiau kaip 60 kancerogenų, todėl rūkymas tiesiogiai pažeidžia ląstelių DNR ir gali paskatinti jų supiktybėjimą.

Svarbus ir paveldimumas. Jei tėvai ar seneliai sirgo tokiomis ligomis, kaip bronchinė astma arba plaučių vėžys, reikia būti budriems. Jei kūdikystėje žmogus persirgo sunkia plaučių infekcija, pasekmių, struktūrinių pakitimų gali likti visam gyvenimui.

Kai kurių profesijų atstovams (šachtininkams, statybininkams, suvirintojams, keramikos, stiklo pramonės, vilnos, tekstilės įmonių darbuotojams, restauratoriams, chemikams ir chemijos pramonės darbuotojams) taip pat padidėja rizika susirgti plaučių ligomis.

Kaip dažnai sirgti kvėpavimo takų ligomis yra „normalu“, o kada tai gali būti rimtesnių ligų ženklas?

– Žinoma, vargu ar pavyks visiškai išvengti kvėpavimo sistemos ligų, ypač – ūminių virusinių infekcijų, nes juk kvėpuodami nuolat kontaktuojame su aplinkos oru ir visa, kas yra jame, patenka į mūsų kvėpavimo takus. Bet jei kvėpavimo organų infekcijos užklumpa 3–4 kartus per metus ar dažniau, verta susimąstyti. Dažnos bakterinės infekcijos gali būti kai kurių rimtų ligų ar imunodeficito išraiška, todėl būtinai vertėtų kreiptis į specialistą (pulmonologą ar alergologą – klinikinį imunologą).

Sunerimti reiktų, jei kosulys yra priepuolinis, atsiranda švilpimas, švokštimas krūtinėje, dusulys.

Kokias priemones galime taikyti profilaktiškai, šaltuoju metų laiku norėdami išvengti kvėpavimo takų susirgimų?

– Profilaktinės priemonės gali būti nespecifinės ir specifinės. Nespecifinės – tai jau gerai mums žinoma rankų higiena, kosėjimo, čiaudėjimo etiketas, dažnesnis patalpų vėdinimas, grūdinimasis, mankšta, pilnavertis natūralus, vitaminingas maistas, kaukių dėvėjimas žmonių susitelkimo vietose. Specifinės priemonės – tai vakcinos, apie kurias minėjau anksčiau.

Neretai, tarkime, pradėję kosėti žmonės neina pas gydytojus, užsiima savigyda. Kuo tai gresia?

– Kosulys peršalus ar susirgus virusine infekcija yra dažnas ir įprastas simptomas. Dėl to tikrai nereikia nerimauti ar tuoj pat bėgti pas gydytoją. Kartais po gripo ar kitos virusinės infekcijos kosulys išnyksta tik po 1–2 mėnesių. Tiek daug laiko reikia, kad sudėtingos struktūros bronchų gleivinė atsinaujintų ir vėl galėtų atlikti įprastines apsaugines funkcijas.

Sunerimti reiktų, jei kosulys yra priepuolinis, atsiranda švilpimas, švokštimas krūtinėje, dusulys, jei ilgiau kaip 5 dienas nenukrenta kūno temperatūra, atsiranda daug ir pūlingų (geltonų, žalsvų, nemalonaus kvapo) skreplių, jei atsikosėjama su krauju, atsiranda krūtinės skausmas, ypač giliai kvėpuojant, didėja silpnumas, vargina prakaitavimas, ypač – naktimis. Jei atsirado tokių simptomų – nedelsdami kreipkitės į gydytoją.

15min turinio projektas „Rinkis gyvenimą“ iš dalies finansuojamas Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis