– Tiesa ar mitas, kad vyrams širdies ligos gresia labiau nei moterims?
– Visiškas mitas, nes praktika rodo, kad labai daug moterų serga širdies ligomis ir turi su jomis susijusių nusiskundimų. Statistiškai matome, kad moterys serga vienodai dažnai arba dažniau už vyrus. Ši tendencija stipriai matoma sunkiau gyvenančiose šalyse.
– Kokie požymiai rodo, kad moteris linkusi sirgti širdies ligomis?
– Požymių nederėtų skirstyti pagal lytį, nes dažniausiai jie būna tokie patys ir vyrams, ir moterims. Širdies ligų atsiradimo riziką didina antsvorio turėjimas, per mažas fizinis aktyvumas, rūkymas, gausus alkoholio vartojimas, nesveikas gyvenimo būdas, gretutinės ligos, pavyzdžiui, cholesterolio kiekio, kraujo spaudimo padidėjimas, plaučių ligos.
Tendencija tokia, kad jeigu žmogus neturi jokių nusiskundimų, bet nesilaiko sveiko gyvenimo būdo principų, turi antsvorio, jam galime įtarti širdies ligą. Deja, spėjimai dažnai pasitvirtina.
– Ar vyro ir moters požymiai ištikus infarktui ar insultui skiriasi?
– Infarktas ir insultas yra dvi skirtingos ligos. Insultas yra galvos smegenų kraujagyslių liga, o miokardo infarktas – širdies liga. Insulto požymiai nesiskiria. Jie priklauso nuo to, kurioje smegenų vietoje jis vyksta, pavyzdžiui, gali sutrikti kalba, pusiausvyra, judėjimas, todėl vyrams ir moterims požymiai yra vienodi.
Miokardo infarktas įvyksta širdies raumenyje, bet požymiai tarp vyrų ir moterų labai skiriasi, nes skiriasi mūsų širdys. Visuomenėje labai paplitęs „holivudinis“ širdies smūgis: staiga žmogus griebiasi už krūtinės, nebegali paeiti, skausmas plinta į kairę ranką – tokie požymiai būdingi vyrų miokardo infarktui.
Moterų miokardo infarktas pasireiškia visiškai kitaip: dažniausiai svaigsta galva, maudžia duobutėje tarp pilvo ir krūtinės, trūksta oro, pykina. Moterys dažnai nesusimąsto, kad tai yra miokardo infarkto požymiai, todėl visuomenėje paplitęs mitas, kad infarktas – tai tik skausmas.
– Kokio amžiaus moterims didėja rizika susirgti širdies ligomis?
– Rizika didėja su amžiumi, tačiau abiem lytims širdies ligos stipriai nepriklauso nuo amžiaus, nes didelę įtaką daro gretutinės ligos ir gyvenimo būdas.
Pavyzdžiui, 50 metų moteriai su antsvoriu bei padidėjusiu cholesterolio kiekiu yra didesnė tikimybė susirgti širdies ligomis. Amžius turi įtakos, tačiau prie jo prisideda ir mūsų gyvenimo būdas.
– Ar pernelyg didelis fizinis aktyvumas gali padidinti širdies ligų riziką?
– Didelis fizinis krūvis nepagreitina širdies ligų atsiradimo. Dėl intensyvios fizinės veiklos jiems vystosi vadinamoji sportininko širdis – dėl fizinės veiklos galime aptikti pakitimų kardiogramose, matome, kad yra mažas pulsas, nes širdies raumuo yra labai stiprus. Problema atsiranda, kai žmogus daug sportavo, buvo profesionalus sportininkas ir staiga savo karjerą baigė.
Širdžiai, kaip ir kitiems organams, nepatinka staigūs pasikeitimai. Kai žmogus daug sportavo ir staigiai nustojo tai daryti, rizika gali padidėti, bet jeigu viskas vyksta po truputį, ji nedidėja.
Dėl intensyvios fizinės veiklos jiems vystosi vadinamoji sportininko širdis.
– Ar yra greitų prevencinių priemonių, mažinančių riziką susirgti širdies ligomis?
– Taip, yra. Apie tai daug kalba socialinio projekto „Aktyvumas sveikata“ iniciatoriai – išsėtinės sklerozės draugija „Feniksai“ kartu su Sporto rėmimo fondu. Jų organizuojamuose seminaruose kalbama apie fizinį aktyvumą, sveiką mitybą, motyvaciją. Neužtenka nueiti 10 tūkstančių žingsnių ir aklai tikėti, kad tai padės išvengti širdies ligų – į viską reikia žiūrėti kompleksiškai.
Sumuojasi fizinis aktyvumas, sveika mityba, žmogaus psichologija, nes didelį stresą patiriantiems, emocionaliai į situacijas reaguojantiems asmenims rizika susirgti širdies ligomis yra didesnė. Man asmeniškai labai patinka dietologų taisyklė 80/20 – tai 80 proc. tinkamos mitybos ir 20 proc. laisvės valgyti, ką nori.
Ši taisyklė labai efektyvi ir norint tinkamai sportuoti, nes tikrai bus dienų, kai negalėsime prisiversti būti fiziškai aktyvūs. Visada reikia prisiminti, kad viskas sumuojasi ir nėra auksinio recepto, kad darydami vieną ar kitą pratimą, užkirsime kelią širdies ligoms.
– Kas yra „auksinės valandos“ ir kodėl jas reikia išnaudoti, jeigu žmogus pasijuto blogai?
– „Auksinės valandos“ – tai laikas, kai žmogus turi atsidurti medikų rankose: kuo greičiau atsidurs, tuo mažiau turės liekamųjų reiškinių. Nuo to priklauso, ar po šios ligos žmogus pasveiks iki galo. Jeigu insultas uždelstas ir atsirado judėjimo sutrikimų, jie visiškai nedings.
Per infarktą užsikimšus kraujagyslei ir praleidus „auksines valandas“, nespėjus laiku atkimšti kraujagyslės, išsivystys širdies nepakankamumas, žmogus turės riboti fizinę veiklą, nes nebegalės pakelti fizinio krūvio.
