LSMUL Kauno klinikos Šeimos medicinos klinikos šeimos gydytoja Aistė Česnulevičienė atsako, kada kuo skubiau reikėtų kreiptis į gydytoją, kaip tinkamai dozuoti vaistus nuo karščiavimo ir kokių ligų atvejų jie gali netikti.
– Jeigu vaikas karščiuoja – kada jam pradėti mušti temperatūrą? Į kokius požymius reikia atsižvelgti?
– Paprastai temperatūra yra mušama, kai ji būna virš 38,5. Be abejo, temperatūros pakilimas ir jos mušimas labai priklauso nuo vaiko amžiaus. Tarkime, jei tai yra kūdikis iki 3 mėn., rekomenduojama skubiai kreiptis į kūdikio gydytoją ir patiems nieko nedaryti. Jei vaiko amžius nuo 3 mėn. iki 24 mėn., patariama stebėti simptomus, pagal amžių skirti vaistus nuo karščiavimo. Svarbiausi požymiai yra tokie: vaikas vangus, negeria, nevalgo, mažai šlapinasi, neužsiima sau įprasta veikla ir daugiau miega/gulinėja. Taip pat labai svarbu paminėti, kad vaikams iki 24 mėn. idealu matuoti temperatūrą rektaliai.
– Ar visiems vaikams tinka pasakymas, kad temperatūrai peržengus 38,5, jau laikas gerti karščiavimą mažinančius vaistus?
– Ne, tikrai ne visiems, tačiau yra vaikų, kurie sunkiai toleruoja net ir menkiausią temperatūros pakilimą. Labai svarbu įvertinti vaiko būklę objektyviai, o tą geriausiai gali tėvai. Pavyzdžiui, jei vaiko temperatūra yra 37,9 ir jam pasireiškia vangumas, tikrai rekomenduočiau temperatūrą mažinančius preparatus ar kitus būdus. Būna vaikų, kurie ir esant 38,5 ir daugiau, jaučiasi gana gerai, ir žaidžia, ir valgo, bet tokią temperatūrą vis tik reiktų mušti.
– Dažniausiai pasitelkiami vaistui karščiavimui mažinti – paracetamolis ir ibuprofenas. Kuo jie skiriasi ir kada kurį naudoti?
– Vaikams temperatūrai mažinti skirtini tik paracetamolis ar ibuprofenas. Abu vaistai priklauso nesteroidinių vaistų nuo uždegimo grupei ir jie abu veikia tiek į temperatūros mažinimą, tiek į skausmą. Paracetamolis dažniausiai būna pirmo pasirinkimo vaistas.
Ibuprofenas skiriamas, kai būna itin aukšta temperatūra ir kai ją sunku numušti su paracetamoliu. Vienu kartu abiejų vaistų negalima skirti. Pavyzdžiui, jei skiriamas paracetamolis ir po 3–4 valandų temperatūra išlieka aukšta, tai jį galima pakeisti ibuprofenu. Vaikams neskiriami šie preparatai: aspirinas ir analginas, nes jie gali sukelti rimtų komplikacijų.
– Ar tiesa, kad pavyzdžiui ibuprofeno negalima naudoti, jeigu vaikas serga vėjaraupiais? Ką dar turėtume žinoti apie išimtis vartojant vieną ar kitą vaistą?
– Taip, tiesa. Sergant vėjaraupiais ibuprofenas nerekomenduojamas dėl galimų komplikacijų. Jei kalbėtume apie išimtis, jų dar yra kelios, bet tikriausiai kiekvienu atveju tą geriausiai žinos šeimos gydytojas. Labai ypatingų kontraindikacijų abiem vaistams nėra. Svarbiausia vartoti pagal reikalavimus ir neviršyti paros dozės.
– Kaip tiksliai apskaičiuoti vaisto dozę?
– Kaip tiksliai apskaičiuoti dozę, pateikiama kiekvieno vaisto informaciniame lapelyje – dažniausiai vaistų dozė būna nurodyta pagal svorį. Nėra vienos formulės, kaip naudoti, nes kiekvieno gamintojo dozuotė yra skirtinga. Prieš skiriant vaistus nuo temperatūros reiktų labai atidžiai laikytis ant pakuotės nurodyto skaičiavimo.
– Kaip dar, be vaistų, galima numušti temperatūrą?
– Yra įvairių būdų, padedančių mažinti temperatūrą. Galima vaiką išmaudyti drungnoje vonioje, tik vanduo negali būti per šaltas, kad nesušaltų vaikas, ir ne per karštas, nes temperatūra dar labiau pakils.
Patariama duoti pakankamą kiekį vandens, galima duoti atšaldytų produktų, pavyzdžiui, jogurto, atvėsintų sulčių ir pan. Svarbu apranga – neprirenkite per šiltai. Karščiuojančiam vaikui geriau vilkėti vienu drabužių sluoksnių mažiau. Ir, aišku, pats svarbiausias būdas – daug tėvelių apsikabinimų ir prisiglaudimo.
– Tėvai dažnai bijo ir jau pirmą dieną tik sukarščiavus veda vaiką pas gydytoją. Kodėl netikslinga skubėti pas gydytoją, prašyti kraujo tyrimo ir pan. pirmosiomis karščiavimo dienomis?
– Pirmomis karščiavimo dienomis tikrai neverta bėgti pas vaiko gydytoją, nes dažniausiai pirmą dieną galvojame apie virusinį susirgimą. Ir tik po kelių dienų būklė arba gerės, arba išlįs kiti simptomai. Kraujo tyrimas pirmą parą apskritai yra netikslingas, nes kraujas dar nebus sureagavęs.
Pavyzdžiui, CRB (C reaktyvusis baltymas), pagal kurį nusprendžiama, ar čia virusinė, ar bakterinė liga, realiai sureaguoja ir tiksliausius duomenis parodo tik praėjus 3 parom po susirgimo. Pirmą parą jis bus menkai tepakilęs, todėl galima klaidinga diagnozė.
– O kada karščiuojant reikia kuo skubiau lėkti pas gydytoją?
– Skubėkite, kai karščiuoja 0–3 mėn. kūdikis, o vyresniems kreiptis į gydytoją reikia, jei: atsirado įtartinas bėrimas, ilgai vemia ir viduriuoja, yra dehidratacijos požymių (rečiau šlapinasi nei įprastai, verkiant nėra ašarų, mažiau budrus ir mažiau aktyvus nei įprastai), karščiuoja 5 dienas, turi lėtinių sveikatos problemų.
