Pediatrai sunerimę dėl COVID-19 padarinių vaikams
Nors teigiama, kad dauguma vaikų perserga lengva COVID-19 forma ar net be simptomų, Santaros klinikų Vaikų infekcinių ligų skyriaus vedėjai, vaikų ligų gydytojai dr. Ingai Ivaškevičienei jau teko matyti ne vieną sunkiai sergantį vaiką, todėl jai nekyla abejonių, ar verta vaikus skiepyti nuo šios ligos.
„Žinoma, daugumai vaikų neprireikia ligoninės, tačiau dalis suserga sunkiau – turėjome ne vieną pneumonijos atvejį. Todėl, mano manymu, verta pasinaudoti galimybe apsaugoti vaiką nuo ligos, dėl kurios jis gali patekti į ligoninę. Su dar rimtesnėmis situacijomis susiduriame, kai po persirgtos COVID-19 infekcijos kai kuriems vaikams išsivysto dauginis uždegiminis sindromas – reta, bet labai rimta būklė, reikalaujanti gydymo intensyvios terapijos skyriuje. Tai audringas uždegiminis organizmo atsakas į buvusią infekciją, kai labai atkakliai ir stipriai karščiuojama ir pažeidžiamos mažiausiai dvi organų sistemos.
Kiekvienu atveju gali būti pažeisti skirtingi organai – vieniems pasireiškia nervų sistemos bei žarnyno sutrikimai, kitus kamuoja galvos skausmai ir viduriavimas, tretiems pažeidžiama širdies ir kraujagyslių sistema ar inkstai. Gali būti paveikti bet kurie organai. Pavojingiausia, kai pažeidžiama širdis. Ir šiuo metu dar neturime galutinių duomenų, ar šis sindromas praeina be ilgalaikių pasekmių, ar gali turėti pasekmes visam gyvenimui. Tai kelia didelį nerimą visai pasaulio pediatrų bendruomenei. Deja, ir Lietuvoje turėjome ne vieną tokį vaiką. Kuo labiau didės vaikų sergamumas, tuo daugės ir šio sindromo atvejų“, – pasakojo gydytoja.
Oficialios JAV institucijos skelbia, kad nuo 2020 m. gegužės buvo pranešta apie 4404 šio sindromo atvejus jaunuoliams iki 20 metų, 37 iš jų mirė.
Taip pat šiuo metu labai daug kalbama apie tai, kad po persirgtos COVID-19 infekcijos kai kuriems vaikams sutrinka jų įprastinė raida, nes jie ilgai jaučia bendrą silpnumą, nuovargį, jiems sunku susikaupti. Tai labai stipriai paveikia jų gebėjimą mokytis.
„Šalyse, kuriose gyventojų skaičius didesnis nei Lietuvoje, tokių atvejų yra nemažai. Tačiau ir pas mus yra tekę girdėti, kai vaikai net turėjo nutraukti mokslo metus, nes nepajėgė po infekcijos grįžti į įprastą ritmą ir į mokyklą“, – teigė pašnekovė.
I. Ivaškevičienė pasidžiaugė bent jau tuo, kad Lietuvoje iki šiol pavyko išvengti vaikų mirties atvejų, kurių užfiksuota svetur.
Vaikų vakcinacijos tyrimo rezultatai
Kai Europos vaistų agentūra (EVA) gegužės pabaigoje patvirtino galimybę skiepyti „Comirnaty“ vakcina vaikus nuo 12 metų, ši žinia Lietuvoje buvo priimta nevienareikšmiškai. Tėvai dalinosi baimėmis, ar vakcina tikrai saugi vaikams, ar nesutrikdys vaiko raidos, ar nesukels autoimuninių ligų.
Vaikų gydytojos šie klausimai nenustebino: „Mes, pediatrai, su šiomis tėvų baimėmis susiduriame nuolat. Kadangi vaikų skiepijimo kalendorius yra labai intensyvus ir vis plečiasi, atsiradus bet kuriai naujai vakcinai girdime tuos pačius nuogąstavimus. Taip buvo su vakcinomis nuo rotaviruso, nuo meningokoko ir pan. Iš pradžių skiepijimas nauja vakcina būna vangus, tačiau su metais tėvai apsipranta ir saugumo klausimas atkrenta. Šiuo metu nauja tik tai, kad skiepams nuo COVID-19 skiriamas didelis dėmesys viešojoje erdvėje, visi yra tapę skiepų ekspertais – aktyviai reiškiasi šia tema ir leidžia sau konsultuoti kitus. Man dažnai tai primena lietuvių požiūrį į krepšinį, kai visi žiūrovai jaučiasi treneriais, geriau žinančiais, ką daryti, nei komandos treneris.“
Pašnekovės teigimu, vien faktas, kad vakcina vaikams buvo registruota, užtikrina, jog ji praėjo visus keliamus saugumo reikalavimus. Mat vaikams skirtiems preparatams yra keliami labai dideli reikalavimai. Skiepyti vaikus leidžiama tik tuomet, kai gaunama pakankamai duomenų apie skiepijamą tam tikro amžiaus grupę.
Šiuo atveju, kaip ir bet kurių kitų medicininių preparatų atvejais, tyrimai buvo atliekami pakopomis. Pirmiausia buvo tiriamas jų saugumas suaugusiems. Vėliau tyrimai buvo atliekami su paaugliais nuo 16 metų. Gavus teigiamus rezultatus, amžiaus riba dar labiau sumažinta – iki 12 metų. Tyrimą atsakingos institucijos leido pradėti tik gavusios pediatrinį vaistų tyrimų planą, kuriame turėjo būti atsakyta į visus specialistų klausimus, susijusius su vakcinos saugumu, dozavimu ir pan. Pagal patvirtintą planą natūraliomis gyvenimo sąlygomis vakcinos poveikis įvertintas 2260 vaikų, kurių amžius buvo nuo 12 iki 15 metų.
Iš 1005 vaikų, paskiepytų vakcina, nė vienas nesusirgo COVID-19, iš 978 vaikų, kuriems buvo atlikta placebo injekcija, 16 susirgo. Tai reiškia, kad šiame tyrime vakcinos veiksmingumas buvo šimtaprocentinis. Dažniausi šalutiniai poveikiai, pasireiškę 12–15 metų vaikams, buvo skausmas injekcijos vietoje, nuovargis, galvos, raumenų ir sąnarių skausmai, šaltkrėtis ir karščiavimas. Šie šalutiniai poveikiai dažniau pasireiškė po antrosios dozės, jie paprastai buvo lengvi ar vidutinio sunkumo ir praėjo per kelias dienas po vakcinacijos. Taigi vaikai vakciną toleravo netgi geriau nei suaugusieji.
Kurios tėvų baimės yra nepagrįstos
„Tyrimas rodo, kad vaikų imuninis atsakas į vakciną labai geras. Žinoma, mažai tikėtina, kad galutiniame variante išliks šimtaprocentinis vakcinos efektyvumas, nes vaikų populiacija įvairi, yra sergančių įvairiomis imuninėmis ligomis, jų organizmas tikrai negali taip gerai reaguoti kaip visiškai sveikų vaikų, tačiau bet kuriuo atveju vaikams vakcina labai pasiteisina“, – įsitikinusi I. Ivaškevičienė.
Pasak jos, tėvų baimės, kad vakcina gali paveikti vaiko raidą, nepagrįstos jau vien dėl to, kad dvylikamečiai raidos požiūriu jau susiformavę. Tačiau 12 metų riba buvo pasirinkta ne todėl, o dėl to, kad šiuo metu gauti tyrimų rezultatai tik šioje amžiaus grupėje. Amžiaus riba gali būti mažinama palaipsniui – taip elgiamasi su visomis vakcinomis. Atsakingos institucijos neleistų peršokti kurią nors tyrimų grandį, nes jos visos yra privalomos. Tik neseniai leista atlikti tyrimus su kūdikiais nuo šešių mėnesių. Kai bus gauti rezultatai, bus sprendžiama, ar galima šia vakcina skiepyti vaikus nuo tokio amžiaus.
„Suprantu, kad gali atrodyti, jog vakcina patvirtinta labai greitai. Tačiau procesus pagreitino keletas veiksnių. Pirmiausia tai didelių pastangų rezultatas. Visi supranta, kokią didelę žalą daro pandemija ir turbūt niekas nebenorėtų grįžti atgal į karantiną ir nuotolinį vaikų mokymą. Noriu tikėti, kad visi supranta karantino žalą ekonomikai, psichinei sveikatai, vaikų raidai, mokymosi procesui. Turbūt nėra srities, kurios nebūtų palietusi pandemija, ir vienintelis kelias ją suvaldyti yra skiepai. Todėl tyrimams buvo mestos didžiulės pajėgos, pasitelkti tiek finansiniai, tiek žmogiškieji resursai. Pavyzdžiui, konkrečiuose vakcinų kūrimo etapuose dirba ne po vieną (kaip būdavo įprasta) mokslininkų grupę, o po kelias, daug didesnes ir net keliose šalyse paraleliai. Visi supranta, kad tai mūsų prioritetas. Be to, svarbu nepamiršti, kad COVID-19 vakcinų kūrimui buvo pasitelktas ankstesnis mokslininkų įdirbis, tad ne viską reikėjo pradėti nuo nulio“, – teigė pašnekovė.
Šiuo metu klinikinių tyrimų registracijos svetainėje nurodoma, kad pasaulyje vykdoma daugiau nei 6000 klinikinių tyrimų, nagrinėjančių įvairius COVID-19 aspektus, tarp jų ir skiepijimą. Tai ne vien tik paprasti skaičiai, už visa to slypi be galo daug darbo, pastangų ir dažnai žmonių, kurie stengiasi vardan visos žmonijos gerovės, bemiegės naktys.
Be to, palengvinti biurokratiniai dalykai, kurių medicinoje yra daug ir kurie „suvalgo“ labai daug laiko. Atliekant kiekvieną tyrimą būtina gauti Bioetikos komiteto leidimą. Procedūra paprastai užtrunka keletą mėnesių. COVID-19 tyrimams sukurtas vadinamasis žalias koridorius ir leidimą galima gauti per kelias dienas.
„Istoriškai niekada taip greitai viskas nevyko kaip dabar, nes visai žmonijai reikia atsakymų, kaip suvaldyti COVID-19. Tačiau galiu užtikrinti, kad kartelė saugumui ir kitiems reikalavimams tikrai nenuleista. Viskas, kas naudojama pediatrijoje, tiek vakcinos, tiek vaistai, yra vertinama daug griežčiau. Dėl to suaugusieji ir turi daugiau vaistų bei gydymo galimybių“, – patikino I. Ivaškevičienė.
Kas moksleivių laukia mokykloje
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, skiepytis moksleiviai suskubo prieš pat naujus mokslo metus. Daugiausia paskiepytų mokinių yra tose mokymo įstaigose, kuriose yra daugiau vyresnių moksleivių. Visose amžiaus grupėse moksleivių vakcinacijos lygis pats didžiausias yra Vilniaus mokyklose. Dešimt iš dvylikos mokyklų, kurių moksleivių vakcinuota daugiausia, yra Vilniuje.
Likus kelioms savaitėms iki mokslo metų pradžios Vilniuje buvo pasiskiepiję kiek daugiau nei trečdalis (38 proc.) 12–15 metų vaikų ir daugiau nei du trečdaliai – 70,2 proc. – 16–24 metų jaunuolių.
Pagal Švietimo, mokslo ir sporto bei Sveikatos apsaugos ministerijų patvirtintą tvarką ikimokyklinis, priešmokyklinis ir pradinis, pagrindinis ir vidurinis ugdymas ateinančiais mokslo metais turi vykti tik kontaktiniu būdu, laikantis patvirtintų saugumo priemonių. Klasėje nustačius užsikrėtimo atvejį, izoliuotis turės tik tie moksleiviai, kurie yra nepasiskiepiję nuo COVID-19 arba nepersirgę ir neturi antikūnų.
Vilniuje greitai pasiskiepyti galima gauti LITEXPO vakcinacijos centre, Lukiškių aikštėje ir V. Gerulaičio g. 1 esančiuose skiepijimo punktuose, po sostinę važinėjančiuose skiepobusuose ar mokykloje, į ją atvykus sveikatos priežiūros specialistų komandai.
Mokyklos savo ruožtu sudaro sąlygas savanoriškai testuotis
Pradinukai toliau periodiškai testuosis kaupinių metodu kas 4–7 dienas. Paaiškėjus, kad vienas iš kaupinių turi COVID-19 ligos požymių, visi mokiniai iš vieno kaupinio bus kviečiami atlikti PGR testą V. Gerulaičio g. 1. Atlikus PGR testą ir paaiškėjus, kad vaikas serga COVID-19, visa klasė izoliuojama ir pamokos tęsiamos nuotoliniu būdu.
Moksleiviai iki 12 metų taip pat turės galimybę periodiškai atlikti savikontrolei skirtus antigenų testus. Nustačius COVID-19 atvejį, mokykla spręs, kaip toliau tęsti ugdymo procesą – mišriu ar nuotoliniu būdu.
12 metų ir vyresni mokiniai gali skiepytis, o tai užtikrina ne tik apsaugą nuo COVID-19 komplikacijų, bet ir tai, kad klasėje nustačius COVID-19 kontaktą turėjusiam pasiskiepijusiajam nereikės izoliuotis. Kadangi pamokos vyks kontaktiniu būdu, nepasiskiepiję mokiniai turės reguliariai testuotis. Jiems bus atliekamas antigeno testas.
Tais atvejais, kai moksleiviai persirgo COVID-19 ir nuo ligos praėjo ne daugiau kaip 210 dienų, kaip ir pasiskiepijusiems dviem vakcinos dozėmis, testavimas nebus privalomas. Testavimas nebus privalomas ir turintiems antikūnų, jeigu nuo greitojo serologinio testo atlikimo nepraėjo daugiau kaip 60 dienų.
Medžiaga parengta pagal Vilniaus miesto savivaldybės užsakymą. Turinys apmokėtas.
