K.Jasmontienė konsultacinį darbą dirba jau 15-a metų, tad nors mitybos tendencijos, dietų mados nesikeičia taip greit, kaip drabužių, per keliolika metų tam tikrų pokyčių tikrai įvyksta, jų pažėrė ir jau kone dveji pandemijos metai.
Komplikuotų santykių su maistu netrūksta
Paklausta, koks jos bendras įspūdis, ar lietuviai atidžiau renkasi, ką valgo, gydytoja dietologė sako, kad bent jau statistika patvirtintų, jog taip. Štai paskutinysis Lietuvos gyventojų faktinės mitybos ir mitybos įpročių tyrimas rodo, jog per 5-erius metus žmonių, dėmesingai besirenkančių produktus, skaičius padvigubėjo. Perkant produktus kriterijų trejetukas atrodo taip: pirmiausiai – skonis, antroje vietoje – nauda sveikatai, trečioje – kaina. O dar gana neseniai lemiamas kriterijus buvo kaina, tada rikiavosi skonis ir tik po to nauda sveikatai.
Vis dažniau susiduriama su ortoreksija – mitybos sutrikimu, kai pasireiškia manija tam tikriems maisto produktams, jų grupėms.
„Tai geros tendencijos, tačiau kartu justi, kad nemažai žmonių krypsta į kraštutinumus. Vis dažniau susiduriama su ortoreksija – mitybos sutrikimu, kai pasireiškia manija tam tikriems maisto produktams, jų grupėms. Maistas tokiems žmonėms nebeteikia džiaugsmo. Kitas kraštutinumas – žmonės, kurie maistą traktuoja tik kaip kurą. Pagaliau trečioji grupė – žmonės, kuriems maistas yra viskas, taip pat ir emocinė paguoda. Pastarosios dalies augimas karantino metais ypač ryškus. Kai kam maistas tarsi tapo vieninteliu malonumu, kuris dar likęs“, – sako gydytoja dietologė.
-
Kineziterapeutė: kodėl nereikia plėšytis po treniruočių pauzės ir kuo bloga mankšta pagal įrašą
-
Mitybos ir sporto specialistas: „Programuotojo ir dviratininko lėkštės turinys turi skirtis“
-
Maisto kokybės specialistė: kuo mažiau produkte sudėtinių dalių, tuo geriau
-
Gydytoja Aina Medzevičienė: „Būtent negerti yra normalu, o ne vartoti alkoholį“
Specialistės teigimu, kokią įtaką mūsų svoriui ir savijautai turėjo paguodos ir malonumo paieškos maiste, statistika parodys po kokių poros metų. Tačiau jau dabar akivaizdu, kad vyresnių negu 12 metų vaikų amžiaus grupėje antsvorį turinčiųjų dalis tikrai išaugo. „Manau, pandemijos metais vaikai tiesiog nemokėjo tvarkytis su situacija, tėvai turėjo savų iššūkių, tad akivaizdu, kad menkaverčio maisto vaikai valgė daugiau“, – pastebi specialistė.
Kokybiško greitojo maisto paslaptis
K.Jasmontienė sako, kad pastaraisiais metais visas amžiaus grupes vienija greitojo maisto tema – visi lekiam, tad kad maistas „pasigamintų“ greitai, labai aktualu. Tačiau paties žodžių junginio „greitas maistas“ mitybos specialistė nėra linkusi demonizuoti – greitas maistas gali būti labai skirtingas.
Rytinė košė gali būti „greita“, bet vertinga, jei yra planuojama, tarkime, kruopos užmerktos iš vakaro.
„Aš net nekalbėčiau apie konkrečius produktus – kad šie yra geri, o anie blogi. Akcentuočiau, kiek dėmesio yra skiriama paruošimui, kiek pagalvojama iš anksto. Štai, pavyzdžiui, rytinė košė gali būti „greita“, bet vertinga, jei yra planuojama, tarkime, kruopos užmerktos iš vakaro. Arba pica – jei jos tešla brandinta, naudojamas geras padažas, kokybiški priedai, ji taip pat bus vertinga. Žinoma, toks planavimas, pagalvojimas rutinoje neatsiranda greitai, lengvai. Konsultuodama net darau paralelę su dantų valymu – kai pripranti, susiformuoja įgūdis, nebereikia kasdienių pastangų. Nuo pacientų nė neslepiu, jog ta pradžia – galvoti, planuoti, nepalikti paskutinei minutei – gali būti sunki, bet tą daryti verta“, – sako ji.
Kartu specialistė sako, kad nors kalbant apie greitą maistą nurašyti vieno ar kito patiekalo neverta, akivaizdu, jog vieni maisto gaminimo būdai yra geresni už kitus. Virimas, kepimas riebaluose yra nerekomenduotini, o štai virtas, troškintas, garuose ruoštas maistas žymiai vertingesnis. Tad, pavyzdžiui, renkantis maistą restorane būtina atsižvelgti, kaip jis buvo ruoštas. Žinoma, vengtini ir itin ilgai galiojantys, perdirbti produktai, nes juose bus daug druskos, cukraus, kitų konservantų, transriebalų. „Nemažai žmonių sako, esą maitintis sveikai yra brangu, jie negali sau to leisti. Tačiau pažiūrėjus, ką taip kalbantys perka, dažnai pamatysi dešras, dešreles, kitus perdirbtus produktus. O juk verčiau pirkti paprastą, gryną produktą“, – pastebi gydytoja dietologė.
Ji akcentuoja, jog renkantis jau paruoštą patiekalą svarbu atsižvelgti, kokie ingredientai naudojami, kaip patiekalas paruoštas bei kokios yra proporcijos lėkštėje – kiek mėsos, daržovių, kruopų ar bulvių, ar nepiktnaudžiaujama padažais. „Jei laikysimės principo, jog didžiausią dalį lėkštėje turi užimti daržovės, maistas bus ruoštas sveikatai palankiu būdu, manau, kad daugelyje vietų rasime, ką valgyti, tiesiog svarbu domėtis“, – pataria ji.
Ko verti madingi patiekalai ir gėrimai?
Ir praeitą vasarą, ir šią didžiuosiuose miestuose, taip pat ir pajūryje, galima buvo justi nemenką meksikietiško maisto bangą, tai dažniausiai greitai paruošiami patiekalai. Kaip gydytoja dietologė juos vertina? Ji ir vėl siūlo analizuoti, kokios yra sudėtinės dalys, kaip viskas ruošiama. „Jei takus ar tortilijas ruošiame patys, jei įdaras yra aiškus, tada viskas gerai. Tačiau jei piktnaudžiaujama padažais, daug įvairių riebių ingredientų, tada jau kyla klausimas, kiek tai vertinga“, – sako ji.
Dar vienas pastarųjų metų „topas“ – burbulinė arbata, kurią ypač mielai gurkšnoja paaugliai. Pašnekovė sako, jog ir šiuo atveju reikia žiūrėti į sudėtį, ji gali būti pusėtina, gali būti ir išties prasta, jei naudojami konservantai, dažikliai. „Bet kokiu atveju tai yra saldintas gėrimas, tad gerti burbulinės arbatos nuolatos nereikėtų. O jei jau kartais jos išgeriama, reikėtų traktuoti kaip desertą“, – sako ji.
Menkavertis maistas gali būti įvairių stokų priežastimi, net ir tuo metu kai svoris yra per didelis.
Beje, minėdama vis didesnį paauglių nutukimą, K.Jasmontienė sako, jog nors menkavertis maistas bei gėrimai kenkia visiems, augančiam organizmui tai itin žalinga. „Vaikui augant, maistinių medžiagų, mineralų, vitaminų poreikis yra tiesiog gyvybiškai svarbus. Tarkime, kalcio, fosforo reikia, kad formuotųsi kaulai. Tačiau jei vietoj pieno produktų vaikas geria vaisvandenius, kalcio gali imti trūkti. Tai patvirtina ne vienas tyrimas. Menkavertis maistas gali būti įvairių stokų priežastimi, net ir tuo metu kai svoris yra per didelis. Dėl tokių maitinimosi principų net jauname amžiuje susidaro palankios sąlygos vystytis ligoms, kuriomis įprastai serga gerokai vyresni žmonės. “, – pastebi ji.
Mitybos režimas neturi kelti streso
K.Jasmontienė pasakoja, jog konsultuodama pacientus neakcentuoja nė vieno kurio nors dienos valgymo ypatingos svarbos, nei įvardija, kiek kartų per dieną būtina valgyti.
Tiek įvairios dietos, tiek pripažinti metodai sveikatai pagerinti turi būti pritaikyti konkrečiam žmogui, o ne visiems velkami „bendri marškiniai“.
„Tyrimai rodo, jog pusryčių nauda neabejotina. Tačiau daug svarbiau realią, įgyvendinamą, nors ir netobulą maitinimosi rutiną pritaikyti individualiai, nei stengtis valgyti 5–6 kartus per dieną ar nuo 18 val. daryti valgymo pauzę, nors tai niekaip nesuderinama nei su žmogaus darbu, nei su jo pomėgiais. Mitybos režimas turi būti individualizuotas. Jei ilgus metus nepusryčiaujančiam žmogui aš liepsiu pusryčiauti, jam tai bus tiesiog stresas. Jei žmogui, kuris dienos metu visą dėmesį skiria darbui, akcentuosiu, kokie svarbūs yra pietūs, irgi negerai. Tokiu atveju geriau dieną suvalgyti ko nors lengvai virškinamo, o po darbų, aišku bent trys valandos iki miego jau skirti daugiau dėmesio maistui. Svarbu suvokti, kad tiek įvairios dietos, tiek pripažinti metodai sveikatai pagerinti turi būti pritaikyti konkrečiam žmogui, o ne visiems velkami „bendri marškiniai“, – teigia K.Jasmontienė.
Bet koks perteklius ar kraštutinumas nėra sveikas, net ir itin palankaus maisto.
Pašnekovė pastebi, jog rūpinantis sveika mityba svarbu nesimesti į kraštutinumus. „Problema yra ne cukrus, ne druska, bet jų perteklius. Jei žmogus 10 dienų „valosi kepenis“, badauja, o po to vėl grįžta prie buvusio gyvenimo būdo, ko pasiekia, išmoksta? Jei kilogramais valgomos uogos, vaisiai kilogramais, nes jų sezonas, kuris greitai baigsis, negi privalgys už visus metus? Bet koks perteklius ar kraštutinumas nėra sveikas, net ir itin palankaus maisto. Džiaugiuosi, kad tų kraštutinumų, produktų išaukštinimo ar smerkimo jau mažiau. Pavyzdžiui, prieš kokius 10 metų pasakęs, jog sveikai maitiniesi ir valgai makaronus, būtum išjuoktas. Dabar to nebėra ir tai puiku, nes iš tiesų skirstyti maistą į blogą ir gerą lengva, tik ar verta. Manau, daugeliui žinoma sveikos mitybos piramidė vis dar yra geras orientyras. Jei skiriame dėmesio valgymo procesui, kuo dažniau maistą ruošiame namuose, iš šviežių produktų, kasdien judame, pakankamai miegame, realiai tokių rekomendacijų ir pakanka“, – apibendrina pašnekovė.
