Gydytoja dietologė patarė, kiek pieno produktų suvartoti per dieną

Pieno produktai vadinami svarbia statybine medžiaga žmogaus kūnui, o jų vartojimas augančiam organizmui yra būtinas. Pasaulyje daugėjant žmonių, kurie negali vartoti laktozės turinčių produktų, pienas be laktozės tampa vis populiaresnis, rašoma pranešime žiniasklaidai. Pasak gydytojos dietologės Evelinos Cikanavičiūtės, toks pienas skiriasi tik savo gamybos būdu, o naudingųjų medžiagų kiekis išlieka toks pat.
Moteris geria pieną
Moteris geria pieną / 123RF.com nuotr.

Per dieną reikėtų suvartoti tris pieno produktus

Daugelis be pieno ar jo produktų negali įsivaizduoti savo gyvenimo: jį pilame į rytinę kavą ir naudojame mėgstamame blynų recepte. Tačiau vartodami pieno produktus lepiname ne tik savo skonio receptorius, bet ir organizmą. Pasak gydytojos dietologės E.Cikanavičiūtės, piene yra gausu naudingųjų medžiagų, kurios prisideda prie viso kūno gerovės.

„Dar 2012 m. Europos Komisija pateikė išvadas, kad baltymai, kalcis, fosforas, magnis, manganas, cinkas ir riebaluose tirpūs vitaminai D bei K yra būtini gerai kaulų sveikatai. Pieno produktai ypatingi tuo, jog išskyrus vitaminą D, jie turi visus kitus kaulinei sistemai reikalingus elementus. Taip pat su jais gauname reikšmingą dalį gyvūninės kilmės baltymų ir šiek tiek riebalų. Kaip ir visas maistas, pieno produktai dėl juose esančių pagrindinių maistinių medžiagų – baltymų, riebalų ir angliavandenių – suteikia mums energijos“, – pažymi ekspertė.

Kalcis – vienas pagrindinių mineralų, reikalingas gerai kaulų sveikatai. Jo pasisavinimas yra būtinas, norint išlaikyti ne tik gerą savijautą, bet ir stiprius dantis. Pasak specialistės, lyginant su kitais kalcio šaltiniais, valgant pieno produktus jo organizmas pasisavina daugiausia.

„Suaugusio žmogaus kalcio poreikis yra 900 mg per dieną. Tokį kalcio kiekį gautume suvalgę tris porcijas pieno produktų: stiklinę pieno, indelį jogurto ir pora riekelių sūrio. Kalcio yra ir augalinės kilmės produktuose, bet juose šio mineralo kiekiai yra mažesni, o jo pasisavinimo lygis skiriasi kartais. Pavyzdžiui, stiklinėje virtų špinatų yra apie 260 mg kalcio, bet, dėl didelio oksalatų ir fitatų kiekio, kalcio pasisavinama tik 5 proc., kas būtų apie 13 mg. Palyginimui, iš pieno produktų pasisavinama apie 30–40 proc. šio kaulams reikalingo mineralo. Piene esantis baltymas kazeinas bei vitaminas D itin svarbūs geram kalcio pasisavinimui, o fosforas slopina mineralo pasišalinimą“, – pasakoja E.Cikanavičiūtė.

Pienas be laktozės irgi naudingas

Šiuolaikinė mityba neapsiriboja vien įprastais produktais. Vartotojai renkasi įvairesnius produktus, kurie atitinka jų skonio, kokybės poreikius, prisideda prie geresnės savijautos, kaip, pavyzdžiui, pieno produktai, kuriuose nėra laktozės. Anot gydytojos dietologės, pieno produktų be laktozės maistinė vertė išlieka ta pati.

„AUGA group“ ekologinių produktų vystymo ir komercijos vadovas Laurynas Miškinis sako, kad pieno produktų be laktozės vartojimas kasmet auga visame pasaulyje.

Kaip teigia L.Miškinis, yra keletas būdų, kaip pagaminti pieną be laktozės, tačiau jie kardinaliai nesiskiria. „Viename pieno gamybos proceso etape į pieną yra įmaišomas fermentas laktazė, kuri skaido laktozę, – pasakoja ekspertas ir priduria, kad toks gamybos būdas gali šiek tiek pakeisti pieno skonį. – Jis tampa truputį saldesnis. Pieno be laktozės kvapas ar išvaizda niekuo nesiskiria nuo pieno, kuriame yra laktozės.“

Jam antrina ir gydytoja dietologė E.Cikanavičiūtė: „Dažnai žmonės pastebi, kad pieno produktai be laktozės yra saldesni, kas kartais sukelia įtarimų, jog į tokius pieno produktus įdėta pridėtinio cukraus. Tačiau jie įgauna saldesnį skonį dėl to, jog gliukozė ir galaktozė natūraliai yra saldesnio skonio už laktozę.“

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis