Sudėtingesnė Laimo ligos stadija vadinama neuroborelioze. Kai kuriais atvejais borelijos, Laimo ligos nešiotojos, nukeliauja į smegenis ir gali negrįžtamai pažeisti žmogaus nervų sistemą.
„Visiškai užtikrintai išvengti Laimo ligos negalime, tačiau nuo jos apsisaugoti yra įmanoma. Svarbiausia žinoti, kaip elgtis vietose, kuriose gali būti daug aktyvių erkių, kaip jų išvengti. O jei nepavyksta, taip pat svarbu nepulti į paniką ir laiku kreiptis į medikus. Antraip liga gali progresuoti į neuroboreliozę, kuri sukelia rimtų nervų sistemos problemų“, – perspėja ULAC gydytoja epidemiologė Aušra Bartulienė.
Gydytoja epidemiologė atsako į penkis pagrindinius klausimus, kuriuos dažniausiai užduoda su erkėmis susidūrę pacientai.
1. Kaip užtikrinti saugumą gamtoje ar namų kieme?
Reikia turėti omenyje, kad erkės mėgsta drėgnas vietoves ir prieblandą. Aktyvi erkė paprastai būna 10–20 cm aukštyje. Todėl, jei gyvenate name ar dažnai leidžiate laiką sodyboje, būtina reguliariai ir dažnai pjauti žolę, neleisti jai užaugti aukštesnei nei 10 cm. Tokiu būdu užtikrinsite, kad erkės nesiveis jūsų kieme.
Vasaros sezono metu, leidžiant daug laiko gamtoje, o ypač miškuose, labai svarbu tinkama apranga. Net jei lauke geras oras, poilsiaujant gamtoje, ypač vietose, kuriose daug krūmų, lapuočių medžių ir aukšta žolė, reikia pasirūpinti tinkama apranga.
„Būtina dėvėti uždarus drabužius ilgomis rankovėmis, į batus ar kojines sukištas ilgas kelnes. Pasirinkti šviesesnius drabužius, nes ant jų lengviau pastebima ropojanti erkė. Taip pat svarbu žinoti, jog atviras kūno vietas, tokias kaip kaklas ir riešai, reikia apipurkšti erkes atbaidančiomis priemonėmis. Tačiau svarbu nepamiršti, kad šios priemonės turi trumpalaikį poveikį, tad vieno papurškimo tikrai nepakaks.
Taip pat renkantis repelentus reikia atkreipti dėmesį, kad jie būtų skirti būtent erkėms atbaidyti, nes dažnai pasitaiko, jog žmonės naudoja visai ne tam skirtas prevencines priemones“, – aiškina gydytoja epidemiologė.
2. Kaip patikrinti, ar iš pasivaikščiojimo miške neparsinešėte naujų „draugų“?
Grįžus iš gamtos pirmiausia reikėtų apžiūrėti kūną ir drabužius, su kuriais buvote lauke. Erkė įsisiurbia į kūną taip, jog žmogus net nepajunta. Beje, ji gali įsisiurbti tokioje vietoje, jog nebūtinai pastebėsite ją iš karto, pavyzdžiui, už ausų.
„Alkana erkė paprastai tyko ant augalų, laukdama tinkamos aukos. Aktyvioje pozoje erkė iškelia į viršų pirmą porą kojų, kurių letenėlėse yra jutimo receptoriai, reaguojantys į šilumą. Dėl šio ir kitų sugebėjimų erkė gali judėti link aukos. Tada erkė, radusi tinkamą kūno vietą, įsisiurbia į odą taip, kad jūs net nepajusite, jog kažkas negerai. Todėl grįžus namo būtina apžiūrėti kūną“, – perspėja A.Bartulienė.
Erkė gali įsisiurbti tokioje vietoje, jog nebūtinai pastebėsite ją iš karto, pavyzdžiui, už ausų.
Taip pat reikia prisiminti, jog kai kurios erkės gali būti labai mažos ir, kol užauga, jas lengvai galima sumaišyti su juodu purvo taškeliu ar apgamu. Tad grįžus namo patartina viršutinius drabužius gerai išpurtyti, o sodyboje ar namuose su balkonu palikti juos ant saulės, kadangi erkės labai bijo karščio.
„Apžiūrint kūną, nesikuklinkite ir paprašykite artimųjų pagalbos, kad jie apžiūrėtų vietas, kurių pats gerai nematote – kaklas, užausiai, nugara. Ten dažnai slepiasi erkutės“, – perspėja gydytoja.
Erkės nereikia tepti jokiais skysčiais, jokiomis priemonėmis. Nereikia jos liesti ir spaudyti.
3. Ką daryti jeigu aptikote įsisiurbusią erkę?
Epidemiologė primena, kad radus įsisiurbusią erkę:
- ją reikia ištraukti kuo skubiau, tad jei neturite galimybės greitai gauti pagalbos iš specialistų, tai jums reikės padaryti patiems,
- erkės nereikia tepti jokiais skysčiais, jokiomis priemonėmis. Nereikia jos liesti ir spaudyti,
- dezinfekavus paprastą pincetą, su kuriuo pešiojami antakiai, erkę galite pašalinti patys,
- pincetu reikia sučiupti erkę arčiau galvos, švelniai suspausti ir truktelėti į save,
- jokiu būdu nesukinėkite erkės – kuo staigiau ir tiksliau atliksite traukimą, tuo bus geriau,
- ištraukus erkę, tą vietą, kurioje ji buvo įsisiurbusi, dezinfekuokite su muilu ir tekančiu vandeniu arba specialiu skysčiu,
- kalendoriuje pasižymėkite dieną, kurią radote ir ištraukėte įsisiurbusią erkę, bei stebėkite tos vietos būklę 30 dienų. Jeigu ji paraudo, nedelsiant kreipkitės į gydytojus.
4. Kaip atpažinti pirmuosius Laimo ligos simptomus?
A.Bartulienė pabrėžia, kad ne visos erkės yra Laimo ligos nešiotojos, o ir tos, kurios tokios yra, ne visada spėja perduoti ją žmogui. Todėl ištraukus erkę nereiktų pulti į paniką. Stebėkite savo būklę ir tą vietą, kurioje buvo įsisiurbusi erkė.
„Pagrindinis Laimo ligos simptomas – po 5–7 dienų odoje (erkės įsisiurbimo vietoje) atsiranda viena ar net kelios raudonos arba elipsės formos ryškiais kraštais dėmės. Jų vietoje oda gali būti jautri, ją palietus jaučiama šiluma. Per kelias dienas paraudimas gali išplisti iki 5 cm diametro ir daugiau. Tačiau po kurio laiko paraudimas gali išnykti. Tai dar nereiškia, kad tai buvo netikras signalas ir jums viskas gerai. Bet kokiu atveju, pastebėjus raudonas dėmeles, reikėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją“, – sako gydytoja.
Be paraudimų, jus gali pradėti kankinti ir nuovargis, galvos skausmas, nerimas. Tai simptomai, kuriuos sunku susieti su Laimo liga ir žmonės jų dažnai nesureikšmina. Tačiau stiprus skausmas gali reikšti ir skaudžią diagnozę.
„Velesnėse stadijose Laimo liga gali išsivystyti į neuroboreliozę, kuri paveikia žmogaus nervų sistemą. Pagrindinis šio sindromo požymis – skausmas. Skausmo vieta priklauso nuo to, kurių šaknelių pažeidimas vyrauja: juosmens, krūtinės, pečių juostos. Ilgainiui skausmo lokalizacija kinta. Negydant skausmas iš pradžių būna labai stiprus, ilgainiui susilpnėja, vėliau „persimeta“ į kitą vietą.
Neuroboreliozės sukelto skausmo numalšinti neišeina nei analgetikais, nei vaistais nuo uždegimo. Jis labiausiai sustiprėja naktį. Ilgainiui žmogų pradeda kankinti ir kiti simptomai: bloga nuotaika, sutrikęs miegas, pablogėjęs dėmesys, darbingumas ir apetitas, mažėjanti kūno masė, atsiranda judesio sutrikimų“, – pasakoja specialistė.
5. Ar Laimo liga labai pavojinga?
Laimo liga – kur kas dažniau pasitaikanti liga nei erkinis encefalitas, o ja persirgus nėra įgaunamas imunitetas.
„Laimo liga yra klastinga, tačiau, pastebėjus ją ankstyvoje stadijoje, išgydoma. Visai kas kita kalbant apie neuroboreliozę, kuri gali sukelti rimtų pasekmių visam likusiam žmogaus gyvenimui. Kaip minėjau anksčiau, ši Laimo ligos atmaina stipriai paveikia nervų sistemą, todėl net prasidėjus nežymiems jos simptomams, net jei nesate tikras, būtina kreiptis į medikus, nes neuroboreliozė ne visada lengvai atpažįstama“, – perspėja specialistė.
Gydytoja epidemiologė sako, jog išvengti ligos galima tik tada, kai atidžiai prižiūrėsime aplinką, kurioje leidžiame laiką, stebėsime save ir rūpinsimės savo šeimos nariais.
„Apsisaugoti tikrai galime tada, kai nežiūrime pro pirštus ir nenumojame ranka į menkus simptomus. Net jei ir klystate, atsarga gėdos nedaro. Todėl niekada nedvejokite kreiptis į specialistus, kurie suteiks jums visą reikiamą pagalbą“, – pataria A.Bartulienė.
„Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, praėjusiais metais Lietuvoje užregistruota daugiau kaip 3 tūkst. Laimo ligos atvejų. Europoje antra dažniausia šios ligos išraiška dar vadinama neuroborelioze. Ji laikoma kritine liga, kadangi pažeidžia žmogaus nervinę sistemą. Tačiau mes skatiname išsiaiškinti, kaip neuroboreliozės galima išvengti, kad kreiptis dėl gyvybės draudimo netektų“, – sako „PZU Lietuva gyvybės draudimas“ produktų ir rizikos valdymo skyriaus vadovė Brigita Poškuvienė.
