Kokias grėsmes ir rizikas tai žada visuomenės sveikatai?
Dėl vitamino D stokos Lietuvoje kenčiant 70 proc. lietuvių, šeimos gydytoja G.Rimkienė, primena, kad kiekvienam mūsų reikėtų žinoti savo amžiaus grupėje šio, riebaluose tirpaus, vitamino profilaktinę normą. O jai nesant, gydyti. Bet, ar žinome?
Medikė savo socialiniame tinkle rašo, jog šiai dienai vidutinė šalies gyventojų vitamino D koncentracija yra apie 70 nmol/l vasarą ir tik apie 50 nmol/l žiemą! Anot jos, atlikti tyrimai rodė, jog visuomenei stipriai trūksta šio vitamino.
– Kiek laiko žmogus turėtų praleisti saulėje, kad gautų reikiamą paros vitamino D kiekį? Matyt, Lietuvoje tai įgyvendinama tik vasarą ir tai būtina sąlyga, kad saulė veiktų tiesiogiai žmogaus kūną?
– Lietuvos gyventojams būtinas profilaktinis vitamino D vartojimas rugsėjo–gegužės mėn. Profilaktinės ir gydomosios dozės parenkamos pagal amžių, rizikos veiksnius bei vartojimo dažnį. Na, o siektina optimali koncentracija šio vitamino turėtų būti 100-150 nmol/l. Vitamino D atsargos tiksliausiai įvertinamos 25 (OH) D koncentracijos serume/plazmoje tyrimu.
Žmogui reikėtų praleisti bent 10–30 minučių saulėje kelis kartus per savaitę norint pasigaminti pakankamai vitamino D.
– Kokia yra rekomenduojama profilaktinė vitamino D paros dozė?
– Profilaktinės ir gydomosios dozės parenkamos pagal amžių, rizikos veiksnius bei vartojimo dažnį. Todėl siūlyčiau pasitarti su savo gydytoju arba vaistininku. Vaikui vitamino D užtenka mažiau, vyresniam ir nutukusiam žmogui reikia daugiau.
– Gal primintumėte, kaip galima sekti, kiek to vitamino D žmogaus organizme?
– Vitamino D atsargos tiksliausiai įvertinamos 25 (OH) D koncentracijos serume/plazmoje tyrimu. Siektina optimali koncentracija turėtų būti 100–150 nmol/l.
Sveikam žmogui rekomenduočiau pasitikrinti bent 1–2 kartus per metus, deja, tyrimas yra mokamas ir ne visada pacientai sutinka sumokėti, ypač vyresnio amžiaus. Vyresnio amžiaus pacientams ir vaikams vitamino D koncentracija itin svarbi.
– Ką įvardintumėte, kaip didžiausias grėsmes šio vitamino organizmui taip ir negavus?
– Vitaminas D svarbus imuninei sistemai, kaulams, apsaugai nuo vėžinių susirgimų. Didžiausios grėsmės yra ligos, kurios gali išsivystyti trūkstant vitamino D.
Dėl vitamino D atsargų ypač rekomenduojama pasitikrinti šaltuoju metų laiku, kai mažai būname lauke, o ir saulės spinduliai pro debesis mus retai pasiekia.
Žmogaus organizmui šis vitaminas itin svarbus dėl kalcio ir fosforo apykaitos (kaulams). Taip pat jo reikia tinkamai imuninės, širdies, kraujagyslių, nervų sistemos ir smegenų veiklai.
Vitaminas D dalyvauja ir reguliuojant insulino gamybą, turi įtakos genų, dalyvaujančių vėžio išsivystyme, veiklai.
– Kokias grėsmes šio vitamino stoka žada vaikams?
– Vitamino D profilaktika pradedama dar negimus kūdikiui, kai mama vartoja vit. D. būdama nėščia.
Rachitas mūsų darbo praktikoje retas, bet pasitaiko.
Dėl vitamio D trūkumo kenčia 70 proc. lietuvių.
– Gal verta prisiminti iš kokių maisto produktų gauname šio taip reikalingo vitamino?
– Kiaušiniai, lašiša, jautienos kepenys, grybai, tunas...
– Na, ir gal išties verta lietuviams apsvarsyti saulėtų atostogų galimybę daugiau nei kartą per metus?
– Jeigu tik leidžia finansai, žinoma, kad verta keliauti ten, kur saulė šviečia dažniau.
Pasitikrinkite, kokia vitamino D būtina dozė jūsų amžiuje:
- Suaugusiems 1–2 tūkst. TV/Dienai
- Kūdikiams iki 6 mėn. 400–600 TV/Dienai
- Kūdikiams nuo 6 iki 12 mėn. 600–800 TV/Dienai
- Vaikams iki 10 m. 600–1000 TV/Dienai
- Paaugliams 11–18 m. 1-2 TV/Dienai
- Vyresnio amžaus nei 70 m. 2–4 tūkst. TV/Dienai.
- TV tarptautiniai vienetai (paruošta pagal Lietuvos šeimos gydytojams skirtas gaires)