Be to, daugelis patiriančiųjų pagrindinį refliukso simptomą – stiprų rėmens graužimą – yra linkę jį ignoruoti ir neskuba kreiptis į gydytojus. Medikai pataria rėmens ir jį lydinčių nemalonių pojūčių nenuvertinti, nes jiems pasikartojant dažniau nei 2 kartus per savaitę galima įtarti, kad žmogus serga GERL, kuri negydoma sukelia rimtų komplikacijų.
Gydytoja gastroenterologė Areta Aurylienė sako, kad refliuksas yra natūralus fiziologinis procesas, kurio metu po valgio rūgštus skrandžio turinys gali pakilti į stemplę. Pavienius rėmens epizodus patiria kone kiekvienas žmogus, tačiau jiems nuolat pasikartojant refliuksas tampa liga, kurią lydi įvairūs klinikiniai simptomai, dėl kurių stipriai nukenčia gyvenimo kokybė ir gali kilti kitų sveikatos problemų.
Nors patologinį refliuksą gali įtarti šeimos gydytojai, otorinolaringologai ar pulmonologai, norint gauti tikslią diagnozę dažniausiai reikalingi išsamūs tyrimai, kuriuos skiria gydytojas gastroenterologas.
„Žmogus, sergantis gastroezofaginio refliukso liga, atsirūgsta rūgščiu ar karčiu skrandžio turiniu ir patiria stiprius rėmens simptomus: jaučia graužimą, deginimą už krūtinkaulio, kuris dažniausiai atsiranda po valgio ir sustiprėja lenkiantis į priekį arba gulint. Taip pat gali varginti kartumas burnoje, sutrikęs ar skausmingas maisto rijimas.
Šiai ligai būdingi ir netipiški simptomai – balso kimimas, „kąsnio“ pojūtis stemplėje. Kai kuriais atvejais refliuksas gali sukelti kosulį ir paskatinti astmos išsivystymą, nes nuolatinis rūgštaus skrandžio turinio patekimas į kvėpavimo takus dirgina tam tikrus nervus, einančius šalia stemplės, o tai sukelia brionchiolių spazmus“, – pagrindinius ligos simptomus vardija „InMedica“ klinikos gastroenterologė A.Aurylienė.
Susirgti gali bet kas
A.Aurylienė pasakoja, kad GERL diagnozuojama labai įvairaus amžiaus pacientams, tačiau dažniau sirgti linkę tie, kuriems per 40 metų. Tiesa, vyrų ir moterų sergamumas vienodas, todėl rizikos grupes išskirti sudėtinga ir šis sutrikimas gali pasireikšti bet kam. Nors patologinį refliuksą gali įtarti šeimos gydytojai, otorinolaringologai ar pulmonologai, norint gauti tikslią diagnozę dažniausiai reikalingi išsamūs tyrimai, kuriuos skiria gydytojas gastroenterologas.
„Dažnai GERL nustatyti pakanka klinikinių simptomų, tačiau kartais prireikia ir instrumentinių tyrimų. Tarkim, pacientams iki 45 metų, kuriems pasireiškia klasikiniai ligos simptomai ir nėra jokių pavojingų požymių, instrumentiniai tyrimai nebūtini. Tokių tyrimų gali prireikti vyresnio amžiaus žmonėms, kurie kreipiasi dėl grėsmingų simptomų: kraujavimo iš virškinamojo trakto, mažakraujystės, nepaaiškinamo svorio mažėjimo, rijimo sutrikimų ir pasikartojančio vėmimo. Taip pat instrumentiniai tyrimai atliekami tiems, kurių savijauta po ligos gydymo vaistais negerėja. Dažniausiai naudojamas instrumentinis tyrimas – endoskopija, kai gydytojas endoskopuotojas apžiūri ir įvertina vidaus organus iš vidaus. Endoskopinis tyrimas ypač svarbus GERL komplikacijoms nustatyti“, – sako gastroenterologė.
Gydymo metodai – įvairūs
Medikės teigimu, negydant patologinio refliukso padidėja rimtų komplikacijų rizika: gali išsivystyti stemplės gleivinės uždegimas (ezofagitas), stemplės sprindžio sumažėjimas (striktūras), prasidėti ikivėžinė Bareto stemplės būklė ir galiausiai – stemplės vėžys. Todėl gydytojui nustačius GERL, pacientui būtina kuo greičiau pradėti gydimo procesą, kuris gali būti medikamentinis, nemedikamentinis ir chirurginis. A.Aurylienė pateikia kiekvieno iš jų ypatumus.
Nemedikamentinis gydymas
Siekiant pagerinti savijautą kai kuriems žmonėms užtenka tiesiog pakoreguoti gyvenimo būdą, t.y. atsisakyti alkoholio, rūkymo, gausaus kofeino vartojimo ar sumažinti antsvorį.
Medikamentinis gydymas
Vaistų dozės, gydymo trukmė ir pagalbiniai preparatai pacientui parenkami individualiai ir yra skiriami, jeigu nemedikamentinis gydymas neefektyvus, vargina intensyvūs simptomai, nustatomi stemplės ar skrandžio gleivinės pažeidimai.
Chirurginis gydymas – jis taikomas, kai pirmieji du gydymo būdai yra neefektyvūs.
GERL paplitimas visame pasaulyje kasmet didėja ir ypač jaučiamas gerai ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse. Didėjantį sergamumą lemia intensyvus gyvenimo būdas, nuolatinis stresas ir neteisingi mitybos įpročiai. Norint išvengti šios ligos reikėtų:
-
Palaikyti optimalų kūno svorį (KMI – 20– 25 kg/m2);
-
Vengti persivalgymo ir valgymo 3 valandas prieš miegą;
-
Miegoti pakeltu lovagaliu (apie 20–30 laipsnių);
-
Apriboti riebaus maisto, šokolado, kofeino, mėtų, citrusinių vaisių, pipirų ir pieno vartojimą;
-
Vengti alkoholio;
-
Nerūkyti;
-
Palaikyti fizinį aktyvumą;
-
Vengti juosmenį spaudžiančių drabužių.
