Virškinimo sistema turi savo ritmą
„Žinoma, yra ligų, kurias nulemia genetika, bet netgi ir tai, ar pasireikš genetinis polinkis, labai dažnai priklauso nuo gyvenimo būdo“, – teigė pašnekovė.
Pasak jos, šiandien mes taip paskendę darbuose ir rūpesčiuose, kad nebegirdime savo kūno. Jeigu įsiklausytume į jį ir išgirstume jo poreikius, jie savaime padiktuotų tam tikrą gyvenimo ir mitybos planą.
Žinia, kūno poreikiai yra labai paprasti – tokie paprasti, kad žmonės nebetiki, kad jų patenkinimas gali būti veiksminga virškinimo ligų prevencijos priemonė, ir ateina pas gydytoją jau tuomet, kai kūnas ne šnabžda, o rėkte rėkia, kad kažkas ne taip.
„Mes visi esame gamtos dalis, o gamta turi savo bioritmus – paros, metų laikų ir pan. Žmogaus organizmas taip pat gyvena pagal tam tikrą savo bioritmą, kuris sutampa su paros bioritmu: yra metas pabusti, metas būti darbingam, metas valgyti ir metas ilsėtis.
Todėl ir mūsų virškinimo sistema paros eigoje ne visada vienodai aktyvi. Pavyzdžiui, ji aktyviausia yra tarp 12-os ir 16-os valandos (šis laikas sutampa su Saulės buvimu zenite), todėl pagrindinis paros maistas turėtų būti suvalgomas šiuo metu, nes tuomet jis bus geriausiai suvirškintas.
Deja, labai dažnai žmonės nepavalgo dieną ir maisto trūkumą kompensuoja vakare, kai virškinimo sistema nebeturi tiek pajėgumų apdoroti gautą maistą, o nesuvirškintas maistas tampa atliekomis, balastu ir toksinais. Taigi, užuot buvęs naudingu, tam tikra prasme tampa nuodu. Žmogus jaučia sunkumą pilve, praranda apetitą ryte ir galiausiai ateina pas gydytoją su klausimu, kokį fermentą pavartoti, kad vakare prisivalgęs nejaustų nemalonių pojūčių, nors iš tiesų logiškas klausimas turėtų būti – kaip man elgtis, kad nepersivalgyčiau vakare, t. y. kaip susitvarkyti dienos režimą“, – pasakojo G.Sadauskaitė.
Ji pataria nustoti gręžiotis į Pietų Europos šalis, kuriose pagrindinis valgymas vyksta vakare, kaip dažnai bandoma save pateisinti. Mes gyvename kitoje platumoje ir kitokioje kultūrinėje terpėje, todėl turėtume laikytis savų per kartas patikrintų taisyklių. O jei atidžiau pažvelgtume į italus ar ispanus, pamatytume, kiek ten daug žmonių su antsvoriu, kuris tikrai nėra geros savijautos paslaptis.
Dažniausia virškinimo sutrikimų priežastis
Dauguma virškinimo sutrikimų simptomų yra pažįstami kiekvienam – pilvo pūtimas, vidurių užkietėjimas ar viduriavimas, pilvo skausmas, kuris gali atsirasti pačiose įvairiausiose pilvo dalyse, sunkumo pojūtis skrandyje, rėmuo, pykinimas, vėmimas ir pan. Dauguma šių simptomų, medikės teigimu, dažnai atsiranda tik dėl nesubalansuotos mitybos ir netvarkingo valgymo. Visi jie vadinami nespecifiniais, t. y. gali atsirasti tiesiog dėl to, kad maistas blogai virškinamas, o gali būti tam tikrų ligų požymiai, tačiau didelė dalis šių ligų taip pat susijusi su netvarkingu mitybos ir gyvenimo būdu.
„Viena dažniausių virškinimo sutrikimų ir ligų priežasčių – skrandžio druskos rūgšties hipersekrecija. Kai ši rūgštis kyla į viršų, mes kalbame apie daug kam puikiai žinomą refliuksą: rūgštus skrandžio turinys dirgina stemplę, o kai kada – ir kvėpavimo takus, sukeldamas visą eilę simptomų, iš kurių geriausiai atpažįstamas rėmens graužimas, tačiau gali atsirasti ir sausumas burnoje, padidintas gleivių kaupimasis, rūgštus ar kartus skonis burnoje, pykinimas ir pan.
Druskos rūgšties hipersekrecija taip pat gali paskatinti gastrito, skrandžio ar dvylikapirštės žarnos opų išsivystymą. Tačiau būna ir tokių situacijų, kai yra simptomai, bet endoskopinis tyrimas neparodo jokių pakitimų. Tokias būkles vadiname funkcinėmis virškinamojo trakto ligomis, kai sutrikusi funkcija be aiškiai matomos organinės patologijos“, – dėstė G.Sadauskaitė.
Pasak gastroenterologės, maistą galima palyginti su automobilio kuru, tačiau mums maistas – ne tik energijos šaltinis, bet ir statybinė medžiaga, kitaip tariant, esame mes patys. Iš to, ką mes valgome, susideda mūsų ląstelės, audiniai, organai ir jų sistemos. Net kaip mes mąstome, dalinai priklauso nuo maisto. Be to, dabar jau žinoma, kad tai, ką mes valgome, valgo ir mūsų žarnyne gyvenantys mikroorganizmai, vadinamoji mikrobiota. Priklausomai nuo to, kokį maistą jiems pateikiame, tokias biologines medžiagas jie ir pagamina. Jos gali būti mūsų organizmui naudingos arba žalingos.
Virškinimui palanki mityba atitinka įprastas sveikos mitybos gaires: vartoti pakankamai skaidulų – pilno grūdo produktų ir daržovių (tai padeda išvengti vidurių užkietėjimo), gerti pakankamai skysčių (tai palengvina virškinimą), vengti paprastųjų angliavandenių (saldumynų, baltų miltų produktų, saldžių gėrimų), vengti kepto maisto, sočiuosius riebalus keisti sveikatai palankiais aliejais, saikingai vartoti prieskonių ir pan.
Kaip mūsų virškinimą veikia stresas
Kitas virškinimo sistemą veikiantis veiksnys – stresas. Gydytoja pasakojo, kad kartais dėl virškinimo sutrikimų ar ligų ateina jauni, pasiturintys verslininkai, kurie vartoja įvairiausius vitaminus, maisto papildus, perka kokybišką maistą, bet veidas išduoda, kad jie gyvena nuolatinio streso būsenoje.
„Žmonės stebisi – aš taip sveikai maitinuosi, o jaučiuosi blogai. Jeigu vyrauja nuolatinio streso būsena, galima valgyti sveikiausią maistą, bet jis gerai nesuvirškinamas ir nepasisavinamas, nes dėl streso sutrinka virškinamojo trakto motorika, daugėja druskos rūgšties sekrecijos. Šiuo atveju užtenka žmogui išvažiuoti pailsėti ir virškinimas susitvarko. Dar vienas labai svarbus neigiamas veiksnys, veikiantis virškinimo sistemą, yra rūkymas – dėl šio žalingo įpročio blogėja virškinimas, gali paūmėti įvairūs virškinamojo trakto sutrikimai“, – pasakojo G.Sadauskaitė.
Pasak jos, streso sąlygomis labiausiai norisi ko nors saldaus, nes saldus skonis ramina. Nors mums atrodo, kad saldumynų nori mūsų kūnas, iš tiesų jų nori mūsų neramus, sudirgęs protas, įsukantis mus į emocinio valgymo spąstus. Jeigu protas yra ramybės būsenoje, galima išgirsti tikruosius kūno poreikius, kurie būna labai adekvatūs. Pavyzdžiui, jeigu intensyviai dirbome fiziškai, natūraliai norėsime pavalgyti sočiau. Tačiau jeigu dieną praleidome ramiai, tai ir valgyti norėsis mažiau. Būtina mokytis atskirti kūno poreikius nuo proto poreikių.
Iš tiesų jų nori mūsų neramus, sudirgęs protas, įsukantis mus į emocinio valgymo spąstus.
Norint sustabdyti emocinį valgymą, pašnekovė pataria pačiam ar su specialistu atrasti persivalgymo priežastį, t. y. kas sukelia stresą – galbūt reikia keisti darbą ar požiūrį į darbą, o gal peržiūrėti santykius šeimoje ir pan. Tik pakeitus mąstymą įmanoma pakeisti gyvenimo būdą ir mitybą, t. y. tokiems pokyčiams reikalinga paties žmogaus aktyvumas. Čia jau neišgersi tabletės.
Pagrindinės sveikos mitybos taisyklės
„Kartais nepatogiai jaučiuosi su protingais žmonėmis kalbėdama apie tokius elementarius dalykus, bet praktika rodo, kad reikia apie tai kalbėti. Deja, žmonės nenoriai priima patarimą keisti gyvenimo būdą. Mes esame nekantrūs vartotojai, kurie vienu mygtuko paspaudimu ar su viena kapsule nori gauti viską. Ir už tą kapsulę pasirengę labai brangiai sumokėti. Tačiau sveikata prasideda nuo mąstymo keitimo.
Labai geras takoskyros tarp kūno ir proto poreikių pavyzdys – vieno mano paciento, kuris skundėsi atsiradusiu pilvo skausmu, atvejis. Paklaustas, koks maistas provokuoja skausmą, jis paminėjo pomidorus. Beje, žmogus jų nemėgsta. Tuomet klausiu: kodėl juos valgote? Pasirodo, jis perskaitė, kad pomidorus valgyti sveika, nes jie turi daug geležies, todėl pradėjo juos valgyti dideliais kiekiais. Šiuo pavyzdžiu noriu parodyti, kokią žalą gali padaryti savo kūno pojūčių ignoravimas ir kraštutinumai.
Kiekvienas maisto produktas turi tam tikras savybes, kurios gali būti tinkamos vienam žmogui ir netinkamos kitam, arba gali būti tinkamos skirtingu kiekiu ir reguliarumu. Pavyzdžiui, rytinė kava vienam žmogui gali būti puikus energijos suteikiantis gėrimas, o kitam – rėmens priežastis. 1–2 obuoliai per dieną – puikus vitaminų šaltinis, bet didelis obuolių kiekis gali sukelti skrandžio sulčių rūgštingumo padidėjimą, pilvo pūtimą“, – vardijo specialistė.
Taigi, viena pagrindinių sveikos mitybos taisyklių – saikas. Kita svarbi taisyklė– reguliarumas, t. y. valgymo režimas. Žmonėms, kurie teigia nenorintys valgyti ryte, ji pataria keletą dienų paskutinį kartą pavalgyti šeštą valandą vakaro. Natūralu, kad dažniausiai tuomet ryte jaučiamas alkis. Paprastai žmonės, kurie pusryčius valgo tik apie vidurdienį, vakarieniauja vėlai, net apie dešimtą vakaro, taip apsunkindami savo virškinimo sistemą ir labai pakenkdami miego kokybei.
Labai svarbu valgyti išalkus, tik tuomet, kai norisi valgyti, ir neužkandžiauti tarp pagrindinių valgymų, nes virškinimo sistema apsunkinama, kai ant dar nesuvirškinto maisto užpilama nauja porcija.
Valgykite sąmoningai!
„Labai dažnai žmonės valgo nesutelkę dėmesio į maistą – prie kompiuterio, televizoriaus ar aptarinėdami reikalus. Tuomet yra pavojus suvalgyti per didelį maisto kiekį. Jeigu valgome skubėdami, taip pat nespėja ateiti sotumo jausmas, kuris paprastai pasireiškia po valgio praėjus maždaug 20 min. Taip pat paprastai maistą ryjame dideliais kąsniais, o ne veltui patariama maistą „gerti“, t. y. sukramtyti 33 kartus. Per tiek kramtymo kartų maistas tampa skysta tyrele ir seilių fermentai jį pradeda virškinti dar burnoje. Tokiu būdu palengvinamas darbas skrandžiui.
Be to, kai valgome neskubėdami ir gerai sukramtydami, visada ateina atsiraugėjimo momentas. Dar mūsų seneliai sakydavo, kad po atsiraugėjimo nebevalgoma. Mat iš skrandžio tokiu būdu išstumiama oro pūslė. Tai reiškia, kad skrandyje yra optimalus maisto kiekis, kad dar liktų skrandyje vietos maistui judėti. O kai prikrauname pilną skrandį, maistas virškinamas sunkiau ir ilgiau“, – aiškino G. Sadauskaitė.
Mūsų protėviai turėjo tradiciją prieš valgydami pasimelsti. Malda, pasak pašnekovės, turi stiprų ir fiziologinį poveikį. Per maldą dėkodami už maistą mes suvokiame, kiek daug žmonių prisidėjo, kad tas maistas atsidurtų ant mūsų stalo, ir jaučiame jam didesnę pagarbą, o tai savo ruožtu skatina jį tausoti. „Kai padėkojame už maistą, kai valgome su pagarba kitų darbui ir susikaupę, mums užtenka daug mažesnio maisto kiekio“, – teigė G. Sadauskaitė.
15min turinio projektas „Rinkis gyvenimą“ iš dalies finansuojamas Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo.
