Pagal kokius ritmus mes gyvename
Kaip nuotolinėje paskaitoje, kurią organizavo „Žalioji dėžutė“, pasakojo medikė, tiek gamtoje, tiek mūsų organizme nuolat vyksta reguliarūs, cikliški pokyčiai, kurie žmonijai padėjo išlikti evoliucijos eigoje prisitaikant prie gamtos sąlygų. Tačiau technokratijos šuolis, prasidėjęs 19-ame amžiuje, sutrikdė organizmo ir gamtos ryšius, o civilizacijos sukurta organizmo komforto zona susilpnino organizmo gebėjimą prisitaikyti. To pasekmė – įvairūs sveikatos sutrikimai bei lėtinės ligos.
„Jeigu palygintume mūsų močiučių gyvenimą, jos neturėjo tokių paslaugų ir tokio gero, kokybiško gyvenimo, kokį turime mes. Tačiau mes nelabai galime pasigirti gera sveikata“, – svarstė lektorė.
Vis dėlto mūsų organizmas ir toliau stengiasi gyventi pagal gamtos ciklus. Pagal chronobiologiją organizmui yra svarbūs trys natūralūs gamtos ritmai. Vienas iš jų – daugeliui žinomas cirkadinis ritmas, kuris apima 24 valandų laiko tarpą, t. y. vienas ciklas trunka parą.
Mūsų organizmas prisitaikęs išbūti aktyvus 90 min. Po to turi sekti 20 min. pertrauka.
Taip pat egzistuoja ultradianinis ritmas, kurį atsineša naujagimiai. Būtent dėl šio ritmo poveikio jie maždaug kas keturias valandas pabunda ir reikalauja maisto. Tai smulkesnis ritmas, trunkantis kiek daugiau nei valandą. Jis apima aktyvumo ir poilsio režimus. Pavyzdžiui, mokslininkai nustatė, kad mūsų organizmas prisitaikęs išbūti aktyvus (fizinėje ar protinėje veikloje) 90 min. Kitaip tariant, tiek laiko jis sugeba toleruoti tam tikrą krūvį. Po to natūraliai turi sekti 20 min. poilsio pertrauka, o tuomet vėl prasideda 90 min. aktyvumo periodas.
Moterys turi dar vieną ritmą – infradinį, kuris susijęs su mėnesinių ciklu. Jis trunka ilgiau nei vieną dieną ir cikliškai kartojasi kiekvieną mėnesį.
