Gydytoja išvardijo pavojus, kurie peršalimo simptomus jaučiančio žmogaus laukia biure

Nors jau ne vienerius metus gydytojai ragina peršalimo simptomus jaučiančius žmones gydytis namuose, užuot sloguojant, kosint ir čiaudint ėjus į darbą,kaip rodo apklausos, 3 iš 4 žmonių eina į darbą sirgdami. Deja, neretai viskas baigiasi tuo, kad liga komplikuojasi ir žmogus iškrenta iš darbo rinkos gerokai ilgesniam laikui. Jau keletą metų gyvuojanti socialinė iniciatyva „Sergu atsakingai“, siekdama šią situaciją pakeisti, analizuoja priežastis, kodėl žmonės nuvertina savo sveikatą ir eina į darbą sirgdami.
Sergantis vyras
Sergantis vyras / 123rf.com

Kodėl sergant eiti į darbą pavojinga

Pasak Medicinos diagnostikos ir gydymo centro Šeimos medicinos centro vadovės Dalios Stasinienės, vaikščiojimas į darbą bei kitas viešas vietas sergant turi dvejopą poveikį. Viena vertus, mes tampame pavojingi aplinkai, kita vertus – sau patiems.

Nors peršalimas, jeigu nėra aukštos temperatūros, dažnai nelaikomas rimta liga, dėl kurios reikia keisti įprastą dienotvarkę, šeimos gydytoja įspėja, kad net paprasta sloga, jeigu žmogus nekreipia į ją dėmesio, gali peraugti į įvairias komplikacijas – sinusitą, bronchitą ar net plaučių uždegimą.

„Be to, kai einame į darbą sirgdami, mūsų imunitetas, kuriam tenka kovoti su liga, yra nusilpęs, todėl prie mūsų labai lengvai „limpa“ kiti virusai. Pavyzdžiui, jūsų bendradarbis taip pat ateina į darbą sirgdamas, tačiau jam ligą sukėlė kitas virusas ar bakterija nei jums. Labai tikėtina, kad jūs „pasigausite“ dar ir antrą infekciją. Tuomet ligos eiga bei trukmė bus žymiai ilgesnė, nes organizmui teks kovoti net su keliais ligos sukėlėjais.

Medicinos diagnostikos ir gydymo centro nuotr./Dalia Stasinienė
Medicinos diagnostikos ir gydymo centro nuotr./Dalia Stasinienė

Net ir tuo atveju, jeigu pavyksta papildomai neužsikrėsti, „gydantis“ darbe ligos trukmė bus vis tiek ilgesnė, kadangi būnant darbe vis tiek neįmanoma laikytis sveikimui būtino režimo – reguliariai, laiku, gerti vaistus, normaliai pavalgyti, gerti pakankamai skysčių. Ir tai natūralu, kadangi darbe gvildenamos problemos tikrai labai tolimos nuo mūsų sveikatos problemų“, – aiškino šeimos gydytoja.

Pašnekovė taip pat atkreipė dėmesį į šiuolaikinių biurų vėdinimo sistemas – neretai jie gali būti vėdinami tik per jas, todėl tikėtina, kad aplinkoje neišvengiamai sklando įvairių ligų sukėlėjų, kurie kelia rimtą pavojų mūsų nusilpusiam organizmui. Medikai jau yra pastebėję, kad daugiau sergančiųjų peršalimo ligomis sulaukia iš modernių biurų.

Kodėl taip yra, daromos dvi prielaidos. Viena vertus, įstaigose, kuriose daug žmonių sėdi vienoje patalpoje, sergamumas visada bus didesnis, nes žmonės dažniau pasidalina savo virusais ir bakterijomis. Kita vertus, galbūt kaltos ir pačios vėdinimo sistemos, kuriomis cirkuliuoja tas pats oras. Kita vertus, tai tik prielaida, kuriai patvirtinti galbūt reikėtų išsamesnio tyrimo.

„Bet kuriuo atveju daugelyje šalių yra praktika, kad pirmas kelias dienas darbdaviai net nereikalauja nedarbingumo pažymėjimo iš sergančio darbuotojo. Jeigu žmogus serga, jis arba dirba namuose, jeigu tai leidžia jo savijauta ir darbo pobūdis, arba tiesiog keletą dienų gydosi. Jeigu per šį laiką jo savijauta nepagerėja, tuomet kreipiasi į gydytoją.

Ši praktika pasiteisina, juolab kad komplikacijos paprastai pradeda vystytis ne iš karto, o tik po kelių dienų. Todėl pirmąsias ligos dienas labai svarbu išnaudoti kokybiškam poilsiui ir gydymuisi. Šiaip ar taip peršalimo liga sergantis žmogus nebus labai darbingas ir kalnų nenuvers. Įmonei daug naudingiau, kad jis kokybiškai gydytųsi ir greičiau pasveiktų“, – teigė D.Stasinienė.

Kada verta pasirodyti gydytojui

Pasak šeimos gydytojos, paprastai peršalimo ligomis sergama 3–5 dienas. Paklausta, kada reikėtų sunerimti, kad peršalimo simptomai gali komplikuotis į rimtesnę ligą, medikė patarė pirmiausiai atkreipti dėmesį į savo savijautą.

Pirmomis dienomis, galima gydytis ir patiems, tačiau jeigu po trijų dienų nėra pagerėjimo, būtina pasirodyti gydytojui.

„Jeigu po 3 dienų nėra jokio pagerėjimo, ima kilti temperatūra, kurios beveik nebuvo, pasikeičia kosulio pobūdis, kosulys darosi priepuolinis, atsiranda vienokių ar kitokių skreplių, pasikeičia bendra savijauta, atsiranda galvos skausmai, dusulys, bendras silpnumas, širdies plakimas, šie simptomai signalizuoja apie rimtesnę ligą. Kartais ryškių peršalimo požymių tarsi nėra, bet labai prasta savijauta. Tai rodo arba prasidėjusią antrinę infekciją, arba galimas komplikacijas.

Taigi pirmomis dienomis, galima gydytis ir patiems, juolab kad ir vaistininkas gali patarti simptominius preparatus. Tačiau jeigu po trijų dienų nėra pagerėjimo, būtina pasirodyti gydytojui, kuris paklausys plaučius, padarys kraujo tyrimą, įvertins būklės rimtumą bei skirs tinkamiausią gydymą“, – ragino pašnekovė.

Peršalimų ligų komplikacijos, pasak D.Stasinienės, gali būti įvairios – jos paprastai priklauso nuo ligos sukėlėjo – ausų uždegimai, sinusų uždegimai, bronchitai, plaučių uždegimai. Beje, plaučių uždegimo eiga gali būti klastinga: žmogus gali net nekosėti, jis tik blogai jausis, gali padažnėti kvėpavimas, širdies ritmas ir pan. Kartais be ryškesnio kosulio prasideda ir pirminiai plaučių uždegimai – kosėti pradedama vėliau.

Šeimos gydytoja pasidžiaugė, kad pastaruoju metu žmonės tampa sąmoningesni savo sveikatos atžvilgiu.

„Ligos atveju mes visada siūlome žmogui gydytis namuose ir vis daugiau pacientų priima šį pasiūlymą. Susitvarko jie įvairiai – vieni prašo nedarbingumo pažymėjimo, kiti susitaria su darbdaviais, kad atidirbs kitu metu. Žmonės pradėjo labiau rūpintis savo sveikata. Taip pat jau gerokai daugiau žmonių nei anksčiau skiepijasi nuo gripo ir pneumokokinės infekcijos“, – sakė pašnekovė.

Beje, kaip pastebi medikai, kai kuriais atvejais žmonės jau ir neturi pasirinkimo, nes jų darbo vietoje labai kreivai, netgi nepakančiai, žiūrima į sergančiuosius, kurie gali užkrėsti kitus. Taigi net ir tie žmonės, kurie įsivaizduoja, kad yra nepakeičiami ir mano, kad jų darbų niekas kitas negali nudirbti, priversti sustoti ir pasirūpinti savo sveikata, padarydami savo organizmui didžiulę paslaugą.

Kokią situaciją atskleidė apklausa

Pernai gruodžio mėnesį iniciatyvos „Sergu atsakingai“ užsakymu atlikta įvairių Lietuvos miestų darbuotojų ir darbdavių apklausa, parodė, kad per paskutinius 3 mėnesius beveik pusė respondentų turėjo peršalimo simptomus. Didžioji jų dalis (76 proc.) ėjo į darbą sirgdami. Kodėl taip elgėsi, jie įvardijo 3 pagrindines priežastis: atsidavimas darbui (beveik 28 proc. respondentų mano, kad jie neturi laiko sirgti, nes niekas kitas jų darbo neatliks); savo ligos simptomų nesureikšminimas (27 proc.) ir baimė prarasti dalį pajamų (19 proc.).

Tie, kurie sirgdami liko namuose, savo elgesį argumentavo nenoru užkrėsti kolegų (37,6 proc.) ir suvokimu, kad namuose jie greičiau pasveiks (35,7 proc.).

Įdomu tai, kad respondentų, kurie ėjo į darbą sirgdami, procentai labai panašiai pasiskirstę tarp visų amžiaus grupių. Dažniau taip elgėsi daugiau nei vidutinį atlyginimą uždirbantys asmenys. Taip pat dažniau į darbą sirgdamos ėjo moterys.

Tačiau paprašyti įvertinti tam tikrus teiginius, susijusius su peršalimo simptomais ir darbu, dauguma respondentų teigė pritariantys, kad kolegos turėtų skatinti sergantį asmenį eiti namo (84,3 proc.), o darbdaviai turėtų skirti bent porą laisvų dienų ar bent jau suteikti galimybę dirbti nuotoliniu būdu (atitinkamai 82,2 proc. ir 77,1 proc.). Net 71,9 respondentų mano, kad laisvadieniai peršalimo ligos pradžioje turėtų būti reglamentuojami teisės aktais.

Paklausti, kaip gydosi pajutę pirmuosius peršalimo simptomus, dauguma respondentų (per 66 proc.) teigė pasikliaujantys vaistais, šiek tiek mažiau respondentų (per 47 proc.) linkę rinktis natūralias gydymo priemones, 27 proc. naudojasi abiem gydymo būdais. Tačiau net ir gerdami vaistus dauguma jų, nepaisydami simptomų, linkę eiti į darbą.

Į darbą sirgdami dažniau ėjo daugiau nei vidutinį atlyginimą uždirbantys asmenys bei moterys.

Dažniau vaistais gydosi jauno ir vidutinio amžiaus asmenys, tačiau jie dažniau nei vyresni darbuotojai ligos atveju nelieka namuose.

Patys darbuotojai mano, kad vadovais nekreipia dėmesio, jeigu jie į darbą ateina sirgdami (56 proc.), 36 proc. teigė, kad juos už tai papeikia. Visai kitokia yra kolegų reakcija – 67 proc. jų pyksta ant į darbą atėjusio sergančio asmens. Tačiau paradoksas – 57 proc. respondentų, dėl peršalimo simptomų nusprendę neiti į darbą, sulaukė neigiamų kolegų ar vadovo pastabų.

Kita vertus, lyginant su ankstesnių metų apklausomis, kai kuriose srityse situacija gerėja. Sumažėjo darbdavių, kuriems nesvarbu, kad jų darbuotojas dirba sirgdamas, jie dažniau tokiam darbuotojui padaro pastabą. Taip sąmoningesni tampa sergančiojo bendradarbiai ir dažniau piktinasi tokiu asmeniu darbe.

Siekdama atkreipti dėmesį į šią problemą bei skatinti žmonių sąmoningumą savo ir aplinkinių sveikatos atžvilgiu, jau kelerius metus UAB „USP Baltics“ vykdo socialinę iniciatyvą „Sergu atsakingai“.

Straipsnis inicijuotas socialinės iniciatyvos „Sergu atsakingai“.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis