– Kas iš tiesų yra mūsų imuninė sistema ir kiek ji pajėgi kovoti su virusais?
– Imunitetas – tai audinių ir organų sistema, kurios ląstelės cirkuliuoja kaujyje ir prireikus gali pasiekti bet kurią organizmo vietą. Imuninės sistemos ląstelės padeda atsikratyti svetimų, užkrėstų, senų ar pakitusių organizmo ląstelių. Imuninė sistema mus saugo nuo kenksmingų mikroorganizmų ir svetimų baltymų.
Imunitetą nulemia įgimtos ir įgytos organizmo apsaugos reakcijos.
Įgimtas imunitetas – tai fiziniai ir cheminiai barjerai svetimai medžiagai patekti į organizmą: oda, gleivinės, žarnyno mikroflora, fermentai, limfocitai, fagocitai. Įgimto imuniteto komponentai reaguoja į uždegiminį procesą.
Pažeidimo vietoje pagreitėja kraujo cirkuliacija, priplūsta kraujo, audiniai patinsta, nes padidėja kapiliarų pralaidumas. Fagocitinės ląstelės migruoja į uždegimo židinį ir fagocituoja (praryja) bakterijas.
Įgytas imunitetas atsiranda gyvenimo eigoje, organizmui susidūrus su svetimais baltymais (ar kitomis svetimomis medžiagomis – antigenais) ir specifiškai reaguoja į tam tikras molekules. Įgytas imunitetas susiformuoja persirgus tam tikromis infekcijomis arba vakcinuojant. Pasiskiepijus organizme susidaro specifiniai apsauginiai baltymai – antikūnai (imunoglobulinai), taip susiformuoja imuninė atmintis.
Esant imuninės sistemos sutrikimams, žmonės yra linkę sirgti dažniau, sunkiau ir pavojingesnėmis infekcijomis nei tie, kurių imuninė sistema funkcionuoja geriau. Apie 70 proc. pirminių imunodeficitų yra dėl antikūnų stokos ir pasireiškia maždaug vienam iš 10 tūkst. žmonių.
Antrinius imunodeficitus sukelia imunosupresantai (vaistai, slopinantys imuninę sistemą), blužnies nepakankama funkcija dėl įvairių ligų ar operacijos (kai pašalinama blužnis) ir nepakankama mityba. Vakcinos padeda apsisaugoti nuo sunkių ligų formų ir komplikacijų.
– Kas labiausiai silpnina imunitetą?
– Kad organizmas būtų pusiausvyroje ir viskas veiktų „pagal planą“, turi būti išpildyta daug veiksnių:
-
Organizmui turi pakakti visų mikroelementų ir vitaminų, mityba turi būti subalansuota ir visavertė. Mityboje turi netrūkti daržovių, vaisių, liesos mėsos, žuvies. Tad maisto medžiagų trūkumas silpnina imunitetą.
-
Labai svarbus kokybiškas miegas. Gyvenime turi būti darbo ir poilsio režimo balanso išlaikymas. Trūkstant miego ir poilsio, silpnėja imunitetas.
-
Ilgalaikis stresas ir nuovargis silpnina imunitetą.
-
Lėtinės infekcinės ligos (ŽIV, TBC, lėtinis hepatitas ir pan.) išeikvoja imuninės sistemos resursus. Taip pat endokrininės sistemos (pvz., cukrinis diabetas), autoimuninės ligos (pvz., reumatoidinis artritas), onkologiniai susirgimai silpnina imunitetą.
-
Kai kurie lėtinėms ligoms skirti gydyti vaistai (pvz, gliukokortikosteroidai) silpnina imunitetą.
-
Amžius turi įtakos imuninei sistemai. Patys mažiausieji ir vyriausioji populiacijos dalis turi silpniausią imuninę sistemą.
-
Žalingi įpročiai – rūkymas ir alkoholis – silpnina imuninės sistemos pajėgumą kovojant su patogenais.
-
Reguliarus fizinis aktyvumas stiprina ne tik raumenis, bet ir imuninę sistemą. Tik nereikia persistengti. Jei krūvis organizmui per didelis, reikia skirti pakankamai laiko kūnui pailsėti ir atsigauti. O vien tik gulėjimas ant sofos prie TV silpnina imuninę sistemą.
-
Nepamirškime rankų higienos ir asmeninės kosėjimo bei čiaudėjimo kultūros, kad sumažintume užsikrėtimo infekcijomis riziką.
– Kodėl vieni žmonės daugiau ir dažniau serga metų eigoje, kiti tikina apskritai nesergantys, nebent susloguoja?
– Žmogui susirgus infekcine liga, kartais gali būti sunku nuspėti, kokia bus ligos eiga, ar greitai pavyks pasveikti. Vieni žmonės serga retai ir lengvai, kitiems pasisekė mažiau ir serga dažniau ar sunkiau.
Daugiausia lemia žmogaus imuninės sistemos savybės. Ar organizmas jau atpažįsta ligos sukėlėją (ar buvo užsikrėtęs praeityje arba skiepytas nuo tos ligos – turi imuninę atmintį). Ar maitinasi sveikai, sportuoja, nepatiria ilgalaikio streso – veiksnių, kurie galėtų silpninti imuninę sistemą.
– Kokie būtų jūsų patarimai – kas labiausiai padeda stiprinti imuninę sistemą tiek vaikams, tiek suaugusiems?
– Labiausiai imuninę sistemą stiprina sveikas gyvenimo būdas:
-
maistas, praturtintas šviežiomis daržovėmis, vaisiais, riešutais;
-
žalingų įpročių vengimas/atsisakymas;
-
mokėjimas susidoroti su stresinėmis situacijomis, mokėjimas džiaugtis gražiomis gyvenimo akimirkomis;
-
reguliarus fizinis aktyvumas;
-
asmens higiena (rankų plovimas).
Grūdintis reikia pradėti pamažu, palaipsniui, nesukeliant organizmui didelio streso.
– Kiek svarbus yra grūdinimosi procesas ir kaip teisingai tai daryti, sau nepakenkiant?
– Grūdinimasis pagrįstas dozuoto streso sukėlimu organizmui. Nuolat patirdamas nedidelį stresą organizmas išmoksta su juo susidoroti ir apsaugo kūną nuo ligų bei jį tonizuoja.
-
Grūdintis reikia pradėti pamažu, palaipsniui, nesukeliant organizmui didelio streso. Pamažu trukmė ilginama.
-
Taip pat labai svarbus reguliarumas, nes grūdintis reikia visus metus – ir vasarą, ir žiemą.
-
Dažniausias metodas – pratinimasis prie šalto vandens. Galima pradėti nuo kontrastinio dušo, pamažu vandenį vis vėsinant ir galiausiai apsiliejant šaltu vandeniu. Paskui – labai individualu: galima braidyti po sniegą, maudytis eketėje.
Tad artėjant gripo ir kitų peršalimo ligų sezonui, nepamirškime sveiko gyvenimo būdo, asmens apsaugos priemonių bei sezoninės vakcinos nuo gripo.
