„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Gydytoja kardiologė: karšti orai drumsčia širdininkų ramybę

Pastarosiomis savaitėmis termometrų stulpeliai šoktelėjo aukščiau nei įprasta tokiu metų laiku. Šalį aplankęs ankstyvas tropikų karštis yra rimtas išbandymas žmogaus organizmui. Karšta oro temperatūra labiausiai veikia vyresnio amžiaus žmones, asmenis, sergančius širdies ir kraujagyslių, kepenų ar inkstų ligomis, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Karštis.
Karštis. / Fotolia nuotr.

Tačiau labiausiai tvankus karštis padidina širdies ir kraujagyslių ligomis besiskundžiančių žmonių gretas. Kokios problemos kyla ir kaip apsaugoti save kalbamės su gydytoja kardiologe Milda Kovaite.

Gydytojos kardiologės teigimu, vasaros sezonu padaugėja pacientų, kurie skundžiasi širdies ritmo ir kraujotakos sutrikimais, o pacientams, turintiems širdies ir kraujotakos ligų, vasaros karštis dažnai lemia jų paūmėjimą.

„Karštą dieną didžiausia apkrova tenka širdžiai ir kraujagyslių sistemai, kuri dalyvauja termoreguliaciniuose procesuose. Sušilus oro temperatūrai organizmas saugosi nuo perkaitimo: išsiplečia kraujagyslės, sumažėja kraujo spaudimas, padažnėja širdies susitraukimų dažnis. Dėl šių organizmo reakcijų, pradedama gausiau prakaituoti, sutinsta kojos ir rankos, atsiranda silpnumas, nuovargis, deguonies trūkumas, sunkumas širdies plote, galvos svaigimas.

Dėl kaitros išsausinto oro ima trūkti deguonies ir, jeigu vartojame per mažai skysčių, tirštėja kraujas ir didėja trombų susidarymo tikimybė – tokie kraujotakos sutrikimai pavojingi, nes sukelia insulto ir infarkto riziką“, – karštų orų poveikį organizmui atskleidžia kardiologė M.Kovaitė.

Ilgiau pabuvę karštyje net ir visiškai sveiki žmonės gali pajusti bendrą silpnumą, pykinimą, matyti skrajojančias museles primenančius taškus akyse – tai staigių pokyčių širdies ir kraujagyslių sistemoje ženklai. Karštomis vasaromis dienomis rekomenduojama vengti tiesioginių saulės spindulių, ypač kai saulė kaitriausia – nuo 11 iki 16 val.

Svarbu dėvėti galvos apdangalą, vilkėti lengvus rūbus, būti pavėsyje ar patalpose, kuriose yra kondicionierius. Per karščius reikėtų atsisakyti intensyvios fizinės veiklos ar sunkių fizinių darbų – sodo bei kitus ūkio darbus geriau atlikti anksti ryte arba vakare.

„Į šalį atslinkus karščiams svarbu pakoreguoti ir mitybą. Reikėtų atsisakyti kepto, riebaus bei sūraus maisto, valgyti kuo daugiau šviežių daržovių ir vaisių. Visiems patariama vengti skysčių su kofeinu, alkoholiu, cukrumi ir saldikliais – šie skatina didesnį skysčių išsiskyrimą.

Vasarą gausiau prakaituojama ir netenkant daugiau skysčių, organizme gali trūkti kalio ir magnio, kurie svarbūs širdies veiklai. Jeigu trūksta šių elementų, sutrinka širdies ritmas, pradeda varginti nuovargis, naktį kankina raumenų trūkčiojimas, mėšlungis, atsiranda širdies permušimai. Tokiais atvejais nepakenktų išgerti kalio ar magnio vitaminų arba vartoti daugiau šių elementų turinčio maisto: ankštines bei žalias lapines daržoves, riešutus, lašišą, džiovintus vaisius, bananus, pomidorus, kad būtų atstatytas jų balansas organizme.

Apsisaugoti nuo karščio padeda kambario temperatūros vanduo, žalioji arbata, o norint organizme neprarasti mikroelementų pusiausvyros, rekomenduojama gerti negazuotą mineralinį vandenį“, – apsaugos nuo karšio būdais dalinasi kardiologė.

M.Kovaitė pataria širdies ir kraujotakos sistema rūpintis visus metus, o ne tik atėjus karštiems orams ir pajutus pirmuosius negalavimus. Jos teigimu, širdį svarbu stiprinti ne tik reguliaria fizine veikla, bet ir natūraliomis priemonėmis – valerijonas, gudobelė ir sukatžolė – tai gamtos pagalba širdžiai. Gudobelė ir valerijonas stiprina širdies raumens darbą, gerina kraujotaką, o sukatžolė pasižymi širdies ritmo lėtinimu, kraujospūdžio mažinimu, pagalba sergant širdies ir kraujagyslių neuroze. Galima gerti šių augalų arbatas, užpilus, tinktūras visus metus, kad atėjus vasaros karščiams mūsų širdis lengviau reaguotų į orų permainas.

Kardiologinių sutrikimų turintiems pacientams karščių metu svarbu visada ir laiku išgerti gydytojų paskirtus vaistus, besiskundžiantiems širdies ir kraujotakos ligomis vertėtų išgerti kraujo krešumą mažinančius preparatus. Tačiau esant ūmiems simptomams rekomenduojama kreiptis į medikus.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs