Turi hormoninį poveikį
Pasak L.Rapolienės, maždaug prieš šimtą metų buvo atrasta, kad vitaminas D gali apsaugoti vaikus nuo rachito, tačiau šiandien jau žinoma gerokai daugiau – vitaminas D labai svarbus ir reikalingas visam mūsų organizmui, nes tam tikra prasme veikia kaip hormonas. Galima įvardinti per 200 fiziologinių funkcijų organizme, kuriose dalyvauja vitaminas D, jo receptorius turi net 37 mūsų ląstelių tipai.
Vitaminas D reguliuoja apie 3 proc., arba 22 tūkst., mūsų genų, o tai reiškia, kad veikia visas organizmo sistemas – pradedant kaulų ir raumenų, baigiant širdies ir kraujagyslių, nuo jo kiekio kraujyje priklauso mūsų nuotaikos, netgi depresinė būsena, pažintinės funkcijos, jis yra svarbus autoimuninių ligų vystymuisi, senatvinei demencijai, daro poveikį imuninei sistemai.
„Vitamino D trūkumas gali pasireikšti labai įvairiais simptomais. Rachito ligos eiga vaikams jau gerai žinoma – iškrypę kaulai, plokščias pakaušis, prakaitavimas, dirglumas. Tačiau suaugusiam žmogui vitamino D trūkumas paprastai nepasireiškia kokiu nors vienu simptomu.
Žmogus gali jausti nuolatinį nuovargį, gali būti lėtiniai skausmai, besimėtantys įvairiose kūno vietose, raumenų silpnumas, padidintas prakaitavimas, plaukų slinkimas, kaulų retėjimas, prastas žaizdų gijimas, dantenų kraujavimas, įvairūs kardiologiniai simptomai ir net gali išsivystyti koronarinė širdies liga, hipertenzija, šio vitamino trūkumas kartais siejamas su nevaisingumu, bronchine astma, onkologinėmis ligomis, diabeto vystymusi“, – teigė pašnekovė.
Vitamino D norma organizme prasideda nuo 75 nanomolių litre. Jeigu jų nustatoma mažiau nei 50, vertinama, kad tai yra vitamino D nepakankamumas, mažiau nei 30 – jau kalbama apie didelį jo trūkumą. Tyrimai rodo, kad atstačius vitamino D trūkumą osteoporozės rizika sumažėja net iki 30 proc., miokardo infarkto – 50 proc., storosios žarnos vėžio – net iki 60 proc.
Per dieną – 40 kiaušinių trynių
Žinomi trys vitamino D šaltiniai – saulė, maistas ir maisto papildai. Žinia, pagrindinis natūralus šaltinis yra saulė. Odoje susiformavęs provitaminas D keliauja į kepenis, kuriose metabolizuojamas, o tuomet patenka į inkstus, kur metabolizuojamas dar kartą ir tik tuomet įgauna formą, kurią organizmas įsisavina. Deja, Lietuva yra platumoje, kurioje pakankamas vadinamųjų B spindulių, reikalingų vitamino D sintezei odoje, kiekis būna tik nuo gegužės pabaigos iki spalio pradžios. Be to, net iki 50 proc. šių spindulių kiekį gali sumažinti debesuotumas, rūkas, smogas. Neleidžia prasiskverbti į odą vitamino D sintezei reikalingiems spinduliams ir apsaugai nuo odos vėžio naudojami kremai.
„Jeigu kalbėtume apie idealias sąlygas, kai nėra saulę užstojančių debesų, saulėje būname nuo 10 iki 15 val. nepasitepę apsauginiu kremu, atidengtu veidu, rankomis ir kojomis, gali užtekti ir 30 min. bent porą kartų per savaitę. Jeigu yra minėtų trukdžių, gali prireikti dviejų ar net daugiau valandų. Vyresnio amžiaus žmonėms, kad jie gautų reikiamą vitamino kiekį, reikėtų saulėje būti 2–3 kartus ilgiau. Mat su amžiumi vitamino D sintezė organizme mažėja. Literatūroje esu radusi, kad septyniasdešimtmečio organizmo gamybos pajėgumai yra keturis kartus mažesni nei dvidešimtmečio.
Kalbant apie maistą, vitamino D turi gana mažai produktų. Dar prieš 10 metų buvo atlikta įdomi studija, kuri parodė, kad normaliai besimaitindami per dieną mes gauname tik nuo 200 iki 280 vitamino D veikimo vienetų, o rekomenduojamas kiekis – nuo 1000 iki 2000. Tiesa, yra menkių kepenų aliejus – šaukštas per dieną mus jau priartintų prie 1000. Tačiau kiaušinio trynių reikėtų suvalgyti apie 40 vienetų, sardinių konservų dėžučių – taip pat 40“, – pasakojo L.Rapolienė.
Tyrimų duomenimis, Europoje, tiek Vidurio, tiek Pietų, tiek Rytų, vitamino D trūksta iki 60 proc. gyventojų, labai didelis trūkumas nustatytas 20 proc. Amerikiečiai pateikia statistiką, kad jų populiacijoje vitamino D trūkumą turi apie 70 proc. žmonių. Lietuvoje pernai darytas tyrimas parodė, kad vitamino D nepakanka net 86 proc. gyventojų.
„Vertinant tai, kad mes net neturime pakankamai galimybių jo gauti iš saulės, problema tikrai yra, todėl siūlyčiau mitybą praturtinti vitamino D maisto papildais“, – teigė pašnekovė.
Kokios dozės yra saugios
Gydytojos teigimu, šiuo metu galima rasti įvairių vitaminų D maisto papildų – skystų, kapsulių ir mikrokapsulių. Esant problemoms su virškinamuoju traktu arba kai reikia atstatyti vitamino trūkumą per kuo trumpesnį laiką, pašnekovė pataria rinktis naują mikrokapsuliuotą vitamino formą, kurią organizmas įsisavina gerokai geriau. Taip pat verta pasidomėti kompanija, kuri gamina papildus: ar gamybos procesas yra saugus, ar naudojamos švarios žaliavos, ar atlikti maisto papildo efektyvumo tyrimai.
Kai organizmas gauna labai didelę vitamino D dozę, jis negali jos iš karto įsisavinti, todėl vitaminą D atsideda į riebalus.
Kokia dozė būtų optimali? Pasak L.Rapolienės, skirtingos šalys įvardina nuo 400 iki 2000 veikimo vienetų, tačiau daugelis medikų asociacijų mano, kad optimali dozė yra iki 2000. Kai organizmas gauna labai didelę vitamino D dozę, jis negali jos iš karto įsisavinti, todėl vitaminą D atsideda į riebalus, o iš ten jį išsitraukti sunkiau. Todėl dauguma mokslininkų visgi rekomenduoja kasdienes dozes, o ne vienkartines dideles (200–300 tūkst. vienetų).
„Amerikos nacionalinis medicinos institutas teigia, kad mums saugi ir 4000 veikimo vienetų dozė, ypač žiemos periodu. Ne mažesnės jos reikėtų ir žmonėms, turintiems antsvorį, sergantiems lėtinėmis ligomis, vartojantiems tam tikrus vaistus, turintiems didelį vitamino D trūkumą. Jiems rekomenduojama 6000–8000 veikimo vienetų per dieną, o esant problemoms su vitamino D įsisavinimu dozė gali būti didinama iki 10 000. Tačiau vaikams gydomoji dozė neturėtų viršyti 2000.
Aš, kaip gydytoja, rekomenduočiau vitamino D kiekį išsitirti, kad būtų aišku, koks yra jo trūkumas – nedidelis, vidutinis ar labai didelis. Juolab kad turėti jo pakankamai šiuo metu svarbu ir dėl pandemijos situacijos“, – aiškino pašnekovė.
Vitaminas D ir COVID-19
Tyrimai rodo, kad vyresni žmonės, kurie metus laiko vartojo pakankamai vitamino D ir jo kiekis kraujyje buvo normalus, COVID-19 sirgo rečiau ir jų išgyvenamumas buvo didesnis. Todėl šiuo metu daug kalbama apie vitaminą D kaip vieną iš profilaktikos nuo COVID-19 priemonių.
Tiesa, vis dar yra prieštaringų nuomonių, ypač daug diskutuojama apie tai, kokios dozės galėtų apsaugoti nuo ligos, tačiau jau neabejojama, kad pakankamas vitamino D kiekis gali sušvelninti ligos eigą. Tai rodo epidemiologiniai, ikiklinikiniai tyrimai, atlikti tiek Prancūzijoje, tiek Ispanijoje, tiek Čikagos universitete.
„Taip pat, sujungus sistemiškai net septynių didelių tyrimų rezultatus, buvo pasakytas toks teiginys, kad vitamino D kiekis kraujyje nustato tiek užsikrėtimo COVID-19, tiek ligos sunkumo, tiek išgyvenamumo rodiklius. Kuo mažiau vitamino D, tuo galimos blogesnės išeitys. Taigi vitamino D reikšmė COVID-19, kalbant apie jo vartojimą profilaktiškai, patvirtinta.
Taip pat jau pradėti keli didelės apimties tyrimai, kurių tikslas išsiaiškinti, kokios dozės tikslingos gydomaisiais tikslais, nes daroma prielaida, kad vitaminas D, neturint užtikrinto gydymo, yra vienas iš keleto dalykų, kurie galėtų palengvinti pandemiją. Man patiko vieno Kalifornijos vėžio centro vadovo pasakymas: „Vitaminas D yra tarsi derybininkas, nes jis, neslopindamas imuninės sistemos, ją moduliuoja, keičia pagal poreikį, todėl organizmas geriau kovoja su liga“.
Taigi jeigu yra galimybė sutrumpinti ligą, išgelbėti žmogų nuo neįgalumo, nes COVID-19 tikrai sukelia ilgalaikių pasekmių, ar net nuo mirties, tai nuostabu. Žinoma, tai nėra panacėja, dar reikia daugiau klinikinių studijų, kad įvertintume vitamino D įtaką COVID-19 valdymo schemoje, bet tikiuosi, kad pavasarį ar vasarą turėsime daugiau rezultatų apie tai“, – svarstė pašnekovė.
Beje, vitaminu D naudinga norint apsisaugoti ir nuo kitų kvėpavimo takų infekcijų. Prieš keletą metų pasirodė metaanalizė, kurioje įrodyta, kad vitaminas D sumažina kvėpavimo takų uždegimų riziką. Taip pat yra metaanalizių, o tai yra aukščiausio lygio įrodymai, kad vitaminas D 16 proc. sumažina mirtingumą nuo vėžio. Įvairių ligų prevencijai mokslininkai siūlo palaikyti ne minimalų reikiamą kiekį, t. y. 75 nanomolius litre, bet 100–150.
